TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

D.Užkuraitis nesvaigsta dėl „Eurovizijos“

2014 05 17 6:00
Muzikologas D.Užkuraitis nežada atsisakyti komentuoti "Eurovizijos" konkurso, jam tai smagus užsiėmimas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Dar vis netyla „Eurovizijos“ atgarsiai. LŽ kalbina ilgametį šio LRT televizijos transliuojamo konkurso komentatorių muzikologą Darių Užkuraitį. Jis dalijasi „eurovizinėmis“ įžvalgomis, kritikuoja komercinius transliuotojus ir prašo nedemonizuoti džiazo.

- Praėjusį šeštadienį Kopenhagoje tarptautinę „Euroviziją“ laimėjo Austrijos transvestitas Tomas Neuwirthas-Conchita Wurst, atlikęs dainą „Rise Like A Phoenix“. Galbūt lietuviams taip pat reikėtų nusiųsti šokiruojantį atlikėją?

- Šokiruoti niekada nėra blogai. Mūsų „LT United“ (Andriaus Mamontovo suburta popgrupė su „We Are The Winners“ 2006-aisiais Atėnuose pelnė šeštąją vietą - aut.) irgi šokiravo gerąja prasme – visi sakė: „Kas čia per daina? Jūs tyčiojatės iš „Eurovizijos!“ Jeigu ne suomių grupė „Lordi“, kurios pasirodymas taip pat buvo šokas, galbūt lietuviai tuomet būtų nugalėję.

Visada verta išsiskirti. Tik išskirtinumas gali būti geras, gali būti blogas. Šiemet austrams tai padėjo. Paprastas žmogus, stebintis pasirodymą, balsuoja už atrakciją. Jeigu atlikėjas įsimena, kodėl už jį neatidavus balso?

- Antrojo pusfinalio neįveikusi Vilija Matačiūnaitė su „Attention“ atrodė neblogai, bet ji neišsiskyrė…

- Abejoti Vilijos galimybėmis pradėjau, kai pirmojo pusfinalio neįveikė Estijai atstovavusi Tanja, kuri dainavo „Amazing“. Pasirodymas buvo toks pats: mergaitė dainavo ir šoko su berniuku, ir tiek.

Be to, šiais metais žmonės pradėjo vertinti atlikėjus, kurie savo dainose naudoja mažai sintetikos, kurių įrašuose skamba gyvų instrumentų. Visus pradėjo „vežti“ tikras, šiltas akustinis garsas – elektronika nustumiama į antrą planą. Mūsų daina buvo moderni, elektroninė.

Mane nustebino tai, kad į finalą pateko Maltos atstovai „Firelight“ su „Coming Home“ ir šveicaras Sebastiano Pau-Lessi-Sebalteris su „Hunter Of Stars“. Ką jie darė? Tiesiog nuoširdžiai pasirodė.

- Aukščiausia lietuvių „Eurovizijoje“ pelnyta pozicija yra šeštoji – ją užėmė minėti „LT United“. Kodėl mums taip nesiseka?

- Nesutinku, kad nesiseka. Trejus metus paeiliui iki Vilijos patekdavome į finalą, nors padaryti tai nepavyksta nei latviams, nei estams. Šiemet antrojo pusfinalio neįveikė ne tik Lietuva, bet ir Airija, kuriai atstovavo „Can-Linn“ ir Karey Smith su daina „Heartbeat“. Juk Airija yra dainų, atlikėjų ir muzikantų šalis, turinti grupę U2. Todėl nesakyčiau, kad Lietuvai nesiseka – viskas daugmaž normalu. Kada nors laimėti galime ir mes – tai įmanoma. Tiesa, stebėdamas atrankas manau, kad tai įvyks negreitai.

"Eurovizijos" laimėtojai C.Wurst buvo sukurta bene šimtas dainų - ji ir komanda išsirinko būtent „Rise Like A Phoenix“. Galbūt ir mums reikėtų išrinkti atlikėją, o tada ieškoti jam dainų.

- Skaitant interneto komentarus susidaro įspūdis, kad kiekvienas lietuvis geriausiai žino, ko reikia „Eurovizijai“. Bent vienas žmogus iš tiesų tai žino?

- Reikia išskirtinumo, reikia geros dainos. Bet kas gali tai sukurti? Juo labiau kad vienam geras ir išskirtinis kūrinys yra vienas, kitam – visai kitas. „Eurovizija“ yra žaidimas. Būtų smagiau, jei lietuviai jos taip nesureikšmintų, jei į šį konkursą tiesiog žvelgtų kaip į gerą renginį. Turbūt pripažinsite, kad šiemet scena buvo fantastiška. Džiaukitės tuo, džiaukitės vaizdu. Jeigu nepatekome į finalą, tai tikrai ne pasaulio pabaiga. Jei nugalėjo austrų daina, tai dar nereiškia, kad Austrijoje kuriama geriausia muzika. Jeigu nugalėtų Lietuva, taip pat nereikštų, kad mūsų popmuzika geriausia Europoje.

D.Užkuraitis siūlo nedemonizuoti džiazo ir nesakyti, kad norint tokios muzikos klausytis reikia turėti aukštąjį išsilavinimą.

- Sakykite nuoširdžiai, ar jums patinka „Eurovizija“?

- Priklauso, kaip vertinsi. Muzikos požiūriu šis konkursas man patinka mažiau, nes jame nėra itin daug kūrinių, atitinkančių mano muzikinį skonį. Tiesa, pastarąjį dešimtmetį jame kasmet išgirstu dvi tris dainas, kurių mielai klausyčiausi savo malonumui. „Eurovizija“ velniškai įvairi: nuo banalaus „popso“ iki roko alternatyvos. Labiausiai per šį Europos dainų festivalį man patinka sportinis aspektas.

Deja, keletą pastarųjų metų dėl lėšų stygiaus į jį nevažiuoju – išsiųsti komentatorių į „Euroviziją“ gana brangu. Anksčiau teko lankytis, taigi esu matęs šio konkurso virtuvę. Tai – itin profesionalus renginys, jų režisieriai ir apšvietėjai, jų technikos naujovės yra įspūdingi, galima daug ko pasimokyti.

- Intelektualai purkštauja dėl Europos dainų konkurso. Jie iš tiesų jo nežiūri?

- „Euroviziją“ žiūri visi. Jos auditorija – paties įvairiausio skonio, socialinio sluoksnio ir pažiūrų. Tegul man niekas nepasakoja, kad koks nors intelektualas perjungia kanalą, kai prasideda šis šou. Paprastai toks žmogus žino viską, kas vyko „Eurovizijos“ scenoje, ir dalija patarimus. Aišku, viešai intelektualas gintųsi ją žiūrėjęs. (Juokiasi.)

- Praėjusią savaitę viename portale skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, esą gali būti, jog ateinančiais metais nekomentuosite „Eurovizijos“. Kodėl?

- (Juokiasi.) Žurnalistai ne visuomet tiksliai mane cituoja. Kartais juokauju, o žiniasklaidos atstovas pasuka sau palankiu kampu, kad straipsnis būtų įdomesnis. Kalbėdamas su žurnaliste pajuokavau, kad būtų graži proga baigti komentuoti „Euroviziją“, nes kai 2001-aisiais pradėjau, konkursas irgi vyko Danijoje, Kopenhagoje. Neatsisakau šio darbo, jis man smagus. Jeigu siūlys, komentuosiu toliau.

- Nuo 2008-ųjų LRT radijo eteryje vedate laidą „Antroji pavara“. Kodėl muzikologas šeimininkauja automobilininkams skirtame projekte?

- Iš pradžių laidą vedžiau su Juliumi Juchnevičiumi, kuris tuo metu buvo LRT televizijos projekto „Keliai. Mašinos. Žmonės“ veidas. Mes deklaravome, kad „Antroji pavara“ neskirta automobilininkams. Tai – laida važiuojantiesiems. Juk gali sėdėti automobilyje, bet nevairuoti. Stengiuosi sukurti komfortą į spūstį pakliuvusiam žmogui. „Antroji pavara“ skirta gerai, smagiai leisti laiką klausantis visų laikų hitų ir gaunant informacijos apie tai, kas įvyko Lietuvoje ir pasaulyje. Reitingai tikrai neblogi. Tai – viena klausomiausių vakaro radijo laidų.

- Komercinių radijo ir TV stočių eteris užgrūstas vienadienio „popso“. Juos galima kaltinti muzikinio tautos skonio bukinimu?

- Ir taip, ir ne. Pats apibūdinimas – „komercinis“ – sako, kad tai – įstaiga, sukurta komercijai ir pinigams daryti. Svarbiausias tokių transliuotojų šūkis „Nebandyk auklėti žmogaus“. Todėl komercinės radijo ir televizijos stotys pataikauja masiniam skoniui. Auditorijai reikia merginų, dainuojančių tam tikromis vietomis? Duosime. Reikės avangardo - duosime jo. Kadangi daugumai žmonių patinka buka popmuzika, kurios nereikia kramtyti, jie ją ir transliuoja. Visame pasaulyje klausytojų ir žiūrovų, kuriems reikia gerų, intelektinių dainų, mažuma. Mes niekuo nesiskiriame nuo prancūzų, britų ir kitų.

Jeigu jums reikia geros muzikos, įsijunkite „LRT kultūrą“, kuri rodo „LRT Opus ore“ koncertus. Visuomeninis transliuotojas turi tenkinti intelektualesnės publikos poreikį.

- Situacija lietuviškos muzikos rinkoje gerėja?

- Taip. Fonogramos nuplaukė į praeitį. Anksčiau ar vėliau jos išnyks, nes žiūrovas supras, kad jį „išdūrinėja“. Jeigu pianistas imituotų, kad skambina fortepijonu, niekas neitų į jo koncertą. (Juokiasi.) Jei moki pinigus, juos turi mokėti už atlikimą, o ne už žiopčiojimą.

Yra vis daugiau popmuzikos atlikėjų, kurie dainuoja gyvai. Mačiau, kaip gyvai repetavo „Pop Ladies“, kurios nesėkmingai dalyvavo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. Mano didelei nuostabai, jos visos moka dainuoti ir pataiko į toną.

- Esate ilgametis džiazo festivalių „Vilnius Jazz“, „Mama Jazz“ ir „Birštonas Jazz“ vedėjas. Džiazas yra elitui skirta muzika?

- Nemanau – nereikia demonizuoti šio muzikos stiliaus ir sakyti, kad norint jo klausytis reikia turėti aukštąjį išsilavinimą. Yra įvairiausių „popsinių“ džiazo atmainų – tarkim, džiazas, pagal kurį galima šokti. Bet džiazu domisi tie, kuriems iš tiesų įdomi muzika. Paprastai tai – mąstantys, išsilavinę žmonės. Jeigu žmogus žiūri realybės šou, vargu ar jis eis į tokį koncertą – nebent iš snobizmo, kad pasigirtų kaimynui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"