TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dailininko Felikso kūrybingumo netemdo kūrybinės krizės

2006 05 13 0:00
Šiaulietis dailininkas Feliksas Pusvaškis džiaugiasi ypatingu kūrybingumu.
Petro Malūko nuotrauka

Šiaulietis dailininkas Feliksas Pusvaškis prancūzų aktorės Marie Trintignant atminimui sukurtą paveikslą "Mari rojuje" dar šiemet pasiryžęs dovanoti velionės tėvui kino legendai Jeanui Louis Trintignant'ui

Savamokslis dailininkas Feliksas Pusvaškis paveikslus pasirašo vien vardu ir atvirai prisipažįsta, kad yra genijus - ypatingo kūrybingumo žmogus. Jo darbai perkami ir jau šešerius metus dailininkas pragyvena vien iš tapybos.

Felikso įsitikinimu, XXI amžiaus meno kūrinyje turi būti 50 proc. pagarbos pasaulio kultūrai, jos paveldui ir 50 proc. - dailininko ego, savitumo, tikėjimo ateities misija per savo darbus. Pavyzdžiu galėtų būti kad ir tris genijus suvienijantis Felikso darbas "Freddie Mercury, sėdintis Gauguino kėdėje, kurią nutapė van Goghas".

"Jei netiki savo darbais, vadini menkais, kaip gali juos rodyti kitiems?! - kalbėjo LŽ pašnekovas. - Nesuprantu, kai dailininkas pasako: nežinau, ką tapau, ką nutapysiu. Jei nežinai, keisk profesiją. Yra kas žino".

Jei lemta tapyti

Feliksas pasakojo, kokį didžiulį įspūdį jam, aštuntoje klasėje pradėjusiam lankyti dailės būrelį Šiaulių moksleivių rūmuose, padarė Irwingo Stone'o knyga apie Vincentą van Goghą "Gyvenimo geismas". Įstojo į tuometinį Telšių taikomosios dailės technikumą ir jau pirmame kurse surengė didelę parodą. Kai joje apsilankė gastrolių į Telšius atvykęs Juozas Miltinis, parodos autorius pasiprašė pas režisierių į studiją.

"Kad tu dar nepilnametis, vaike, mokykis čia, - prisiminė Miltinio atsakymą Feliksas. - Tačiau nebenorėjau, buvo nebeįdomu, mečiau technikumą ir nudardėjau pas Miltinį į Panevėžį".

Buvo priimtas į studiją, įdarbintas apšvietėju, o po dvejų metų pašauktas į sovietinę armiją. Grįžęs mėgino stoti į Kinematografijos institutą Maskvoje, tačiau nesėkmingai.

Toliau, pasak pašnekovo, buvo blaškymasis, gėrimas, bohemiškas gyvenimas Šiauliuose. Dirbo dailininku kino teatre ir vyriausiuoju dailininku televizorių gamykloje. O "grynas" Feliksas, kuris žino, ką tapo, susiformavo prieš kokius septynerius metus.

"Kai tapau, džiaugsmu verdu. Diena po dienos tapau. Per dieną - mažiausiai po vieną darbą, kartais ir du. Normalu - žmogaus gyvenimas toks trumpas, - kalbėjo dailininkas. - Nežinau, ką reiškia žodžiai "kūrybinė krizė". Didžiausia krizė gali būti, jei užgeri truputį, ir reikia kitą dieną išsimiegoti, negali tapyti, rankos dreba. Esu tvirtai įsitikinęs, jei lemta tapyti, padarysi, kas lemta".

Felikso darbo vieta - tiesiog svetainė. Apsieina ir be molberto -atremia drobę į sieną ir tapo, o dažų tūtelėms užtenka kartoninės batų dėžutės.

Dailininko šeimoje - du vaikai. Dukra studijuoja lietuvių ir prancūzų kalbas Šiaulių universitete. Sūnus mokosi gimnazijos trečioje klasėje. Feliksas sakė esąs aktyvus tėvų komiteto narys, jam rūpi tėvynė, miestas, gatvė, kurioje gyvena.

Penketo magija

"Gimiau 1955 metais penktą mėnesį penktą dieną. Man įdomūs tokie simboliai. Yra penki žmogaus jausmai, penki pasaulio žemynai, penkios pasaulio religijos, - pasakojo dailininkas. - Suprematizmą sukūrę Malevičius ir Kandinskis, didieji rusų suprematistai, savo mokytojais laikė didžiuosius postimpresionistus van Goghą, Sezanne'ą, Gauguiną. Tos šakos penketą laikau savo mokytojais ir esu įsitikinęs, kad sukūriau postsuprematizmą".

Ambicingi projektai

"Einant į meną pirmiausia reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: iš kur aš, kas aš ir kur einu, - apie savo gyvenimo nuostatą kalbėjo dailininkas. - Atsakau paprastai. Taip rašiau ir prieš kelerius metus Amerikos ambasados išleistame kataloge. Esu iš tų 1955 metų penkto mėnesio penktos dienos SSRS imperijos LSSR gubernijos Troškūnų miestelio. Realybė man dabar yra tik miestelis. Esu teosofinės suprematistinės linijos dailininkas. Einu į finansinių asmenybių, didelio intelekto verslininkų pasaulį, nes nuo jų priklauso pasaulio ir kultūros likimas. Jei mano šviesūs darbai jiems pakels nuotaiką, suteiks šviesesnį supratimą apie pasaulį, jei jų širdys nors truputį pasidarys geresnės arba džiaugsmingesnės, vadinasi, tai atsilieps ir aplinkai, kurią jie valdo".

Dailininko iniciatyva Šiaulių verslo inkubatoriaus rūmų "Strasilės" kavinėje, kurioje kabo ir nuolatinė jo paties darbų ekspozicija, šį pavasarį buvo įgyvendintas projektas "Feliksas ir jo kolegos pagerbia van Goghą", minint didžiojo menininko 153-iąjį gimtadienį. Projekte dalyvavo vilniečiai dailininkai Audrius Gražys, Vilmantas Marcinkevičius, Algis Skačkauskas, klaipėdietis Liudvikas Natalevičius, šiauliečiai Ričardas Garbačiauskas, Eduardas Juchnevičius ir Antanas Visockis. Geriausio darbo autoriumi pripažintam Garbačiauskui buvo įteikta van Gogho skrybėlės premija, įsteigta paties Felikso: tarsi sandoros skrynioje sudėti albumai apie Šiaulius, Kryžių kalną ir van Goghą. Projektas turėtų tapti kasmetinis ir tarptautinis. Kitąmet žadama pasikviesti Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos menininkų. Anot pašnekovo, žadėjo atvykti ir garsus rusų dailininkas Michailas Šemiakinas.

"Crown Plazos" viešbutyje Vilniuje eksponuojamas Felikso paveikslas "Mari rojuje" - dar vieno ne mažiau ambicingo projekto dalis.

"Visada norėjau nutapyti moterį, kuri atsidavusi fatalizmui. Kai įvyko Marie Trintignant nelaimė, drama su Bertrand'u Cantat, labai ilgai galvojau. Juk abu buvo talentingi žmonės, ir meilė buvo didelė. Štai Marie, pamaniau, ir gyveno fatalinį, likimo siųstą gyvenimą, nekoreguodama jo, - pasakojo paveikslo "Mari rojuje" autorius. - Kai rengiu šio paveikslo parodas, visada ant nuleistos drapiruotės padedu dvi perlaužtas geltonas rožes. Sudžiūvusias parsivežu ir įsirėminu".

Paveikslas "Mari rojuje" pirmiausia buvo eksponuotas Šiaulių "Laiptų" galerijoje užbaigiant dviejų savaičių projektą "Šiaulių Monmartro respublika". Vėliau jis iškeliavo į Kauno "Menų parko" galeriją. Autorius norėtų, kad paveikslą pamatytų ir Klaipėda. Gal dar gimtasis Troškūnų miestelis Anykščių rajone.

"Ruošiuosi Jeaną Louis Trintignant'ą pasikviesti, - apie sumanymą padovanoti paveikslą "Mari rojuje" Trintignant'ų šeimai kalbėjo dailininkas. - Pasikviesiu kultūros ministrą, kad būtų didingiau, kolegų iš Lietuvos. Vienas verslininkas siūlo surengti šventę su fejerverkais viename iš nusipirktų dvarų. Trintignant'ų šeima pajus, kad šioje šalyje Marie ne tik išėjo į amžinybę, bet liko ir labai šviesus jos, kaip moters ir aktorės, atminimas. Per Prancūzijos ambasadą esu gavęs visus adresus. Trintignant'o agentui parašėme su sūnumi laišką ir gavome atsakymą, kad jokios problemos nėra - tik praneškite, kada atvažiuoti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"