TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Daugiakalbystės džiaugsmas

2016 07 30 6:00
Pasak ilgametės kursų vadovės, dėstytojos Virginijos Stumbrienės, lietuvių kalbos kursai vyko net sovietiniais laikais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniaus universitete (VU) Lituanistinių studijų katedra kasmet rengia lietuvių kalbos kursus užsieniečiams. Šią vasarą į Vilnių atvyko 67 žmonės, daugiausia iš Skandinavijos, Amerikos, Australijos. Mėnuo laiko netruko prabėgti, vakar svečiai mokymo programą baigė ir rengiasi keliauti namo.

Kursų vadovė, dėtytoja Virginija Stumbrienė priminė, kad lietuvių kalbos kursai vyko net ir sovietiniais laikais. Mat anuomet į mūsų šalį galėjo atvykti tik asmenys, turintys lietuviškų šaknų. Kartais pavykdavo čia patekti Amerikos lietuviams. Žmonių judėjimas buvo stipriai suvaržytas. Riba, skirianti SSRS bloką ir Vakarų pasaulį, buvo neperžengiama. „Geležinės uždangos nepakelsi ir pro ją nepralįsi“, – prisiminė V. Stumbrienė. – Tais laikais atvykti į Lietuvą buvo ypatingas įvykis.“

Įkandama užsieniečiams

Dėstytoja sakė, kad nuo 1990 – ųjų mokymai vyksta Lituanistinių studijų katedroje, anksčiau juos rengdavo VU Lietuvių kalbos katedra. Kursai organizuojami du kartus per metus. Vasarą trunka mėnesį, o žiemą – dvi savaites. „Trumpi, tačiau intensyvūs“, – pabrėžė pašnekovė.

Latvei Anai Anitai Cirule (dešinėje) nelengvai pasidavė lietuvių kalba.

Kai kurie studentai atvyksta visiškai nemokėdami kalbos, kiti – puikiai kalbantys. Kursuose dėstomoji kalba – lietuvių, išskyrus gramatikos paaiškinimus anglų kalba pradedantiesiems.

Grupėse yra įvairių žmonių, tačiau juos vienija vienas tikslas – gilinti lietuvių kalbos žinias.

Pagal kalbos žinojimo lygį norintys mokytis suskirstomi į grupes. Pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų grupėse studentai klausosi paskaitų apie Lietuvos kraštovaizdį, tautinį paveldą, istoriją, papročius, tradicijas, kultūrą ir meną.

Po edukacinių užsiėmimų dalyvauja apžvalginėse ekskursijose, lanko įdomiausius muziejus ir kitas žymias vietas. Svečiuodamiesi jie suvokia, kokia graži ir įdomi mūsų bendrinė kalba. Kursai skatina pajausti vidinį akstiną mokytis: ne vien kasdienybėje gelbstinčių frazių, bet ir pagrindų. Panūsta ją gerai išmokti.

Jau pramokę – turi puikią progą pasitobulinti savo įgūdžius. Patyrę Lituanistinių studijų katedros specialistai pasiruošę padėti. Anot V. Stumbrienės, ši katedra yra svetimos kalbos mokymo metodikos pradininkė. Čia rengiamos naujos studijų programos, rašomi vadovėliai, nustatomas mokėjimo lygis. „Net išsijuosę dalyvaujame įvairiuose projektuose“, – prisipažino dėstytoja.

Vilniaus universitete Lituanistinių studijų katedra šią vasarą priėmė beveik septyniasdešimt kalbos kursų klausytojų užsieniečių.

Artimi ryšiai – motyvacija mokytis

Lituanistės nuomone, svetimą kalbą išmokti padeda ne vien intensyvus mokymas, bet ir užsimezgę artimi ryšiai. Noras susikalbėti su antros pusės tėvais, artimaisiais, draugais paskatina ieškoti ir atrasti daugiakalbystės džiaugsmą.

Jau keletą dešimtmečių mokant svetimųjų kalbų dominuoja komunikacinė mokymo kryptis. Svarbi kalbėjimo, klausymo, rašymo ir skaitymo dermė. Kursuose skatinamas aktyvus kalbėjimas, tarpusavio bendravimas. „Neturi kur dingti ir prašneki“, – žaismingai apibūdina šį metodą V. Stumbrienė.

Įspūdžiai ir patirtys

Gerai nusiteikusi Žydrė Žukaitė – Pember – Australijos sostinės Kanberos lietuvių bendruomenės narė. Ji gimė Vokietijoje. Tėvai į Australiją išvyko, kai mergytei tebuvo treji metai. „Tuomet kalbėjome tik lietuviškai, tačiau rašto neišmokau. Mama sakė, kad po šešių mėnesių, praleistų Australijoje, pradėjome bendrauti angliškai, nes ten buvo daug emigrantų, tad pritapti nebuvo sunku“, – gyvenimo istorija dalijosi ponia Žydrė. Netruko prisipažinti, kad visuomet norėjusi išmokti savo pirmosios kalbos, vaikystės dainų ir pasakų žodžius perskaityti, užrašyti. „Nutariau atvažiuoti į Lietuvą, pabūti čia ir visko išmokti“, – ryžtingai tarė ji. Lietuvybę išlaikiusi moteris pridūrė, kad labiausiai ją džiugina galimybė laisvai aplankyti šalį, čia likusius giminaičius, girdėti gimtąją kalbą. Ž. Žukaitė – Pember tikino, kad išvykusi iš Lietuvos visada nori čia sugrįžti. Jai patinka klaidžioti sostinės senamiesčio gatvelėmis, stebėti miesto ženklus.

Žydrė Žukaitė - Pember – Australijos sostinės Kanberos lietuvių bendruomenės narė ir Daniilas Rudenokas, atvykęs iš Rusijos. Gimtojoje šalyje jis studijavo rusų filologiją, ten mokėsi ir lietuvių kalbos.

Latvė Ana Anita Cirule siekia išmokti baltas. Kaip istorikė, domisi rašytiniais šaltiniais, nori kuo daugiau sužinoti apie tautų tolimąją praeitį. „Latvijos universitete mokiausi lietuvių kalbos, ten ir sužinojau apie švietimo mainų paramos fondą. Dabar esu čia“, – nedrąsiai ir gan sunkiai taria lietuviškus žodžius Ana. Jos teigimu, nors mūsų kalbos giminingos, tačiau yra daug skirtumų.

Kalbininkai sutaria, kad mūsų šaknys šiose žemėse yra pakankamai gilios. Tačiau, pasak specialistų, lietuviams latvių kalba yra lengviausiai išmokstama užsienio kalba, o latviams anaiptol – daug sunkiau.

Daniilas Rudenokas atvyko iš Rusijos. Gimtojoje šalyje jis studijavo rusų filologiją. Ten mokėsi ir lietuvių kalbos. „Baigiau studijas, o pomėgis liko. Man patinka čia atvažiuoti, girdėti vietinių žmonių kalbą. Lietuvoje ilsiuosi ir atostogauju, – prisipažino vaikinas.

Jis pastebėjo, kad anksčiau daugelis lietuvių jį kalbindavo rusiškai. „Ilgainiui pradėjo šnekinti lietuviškai, – pasidžiaugė. – Matyt, mano kalbos žinios gerokai patobulėjo.“

D. Rudenokui paliko įspūdį ekskursijos po Lietuvą. Noriai vardijo aplankytas vietas: Trakus, Kauną, Panevėžį, Rumšiškes. Per vasaros kursus studentai pradžiuginami išvykomis į muziejus, kitas lankytinas vietas. D. Rudenokas, lyg geros valios ambasadorius, raiškia lietuvių kalba prabyla apie taiką. „Norėčiau, kad mūsų kaimynės šalys bendradarbiautų, palaikytų puikius santykius, – kalbėjo vaikinas. – Dėl politikos šalys nutolo viena nuo kitos, tačiau svarbiausia, kad žmonės bendrauja šiltai.“ Ir pasigyrė vakar žaidęs draugiškas krepšinio rungtynes su lietuviais. Sako, rungtynes pralaimėję, tačiau nesistebi – krepšinis Lietuvoje turi stiprias tradicijas.

Svečiuodamiesi jie suvokia, kokia graži ir įdomi mūsų bendrinė kalba.

Kaip perlipti barjerą

Specialistams gerai pažįstama studentų būsena, kada jie turi įveikti psichologinį barjerą prieš pradedami laisvai bendrauti ir reikšti mintis užsienio kalba.

Lankant kalbos kursus, tobulinant savo žinias kartu su kitais mokinais, tos kliūtys gan greitai įveikiamos. Mokytis drauge naudinga ir veiksminga. Smagu pasidalyti žiniomis, gerinti savo kalbėjimo įgūdžius.

Pasak kalbos ugdytojų, į klaidas reikia žvelgti pozityviai, nes jos yra reikalingos tobulėjimui.

Pašokti ratelį ir padainuoti - viena malonumas.

„Žmonės bijo klysti. Dažna situacija: daug suprantu, bet nekalbu. Mes visaip skatiname tą kalbėjimą. Kai mokiniai bando reikšti mintis svetima jiems kalba – netaisome klaidų, – aiškino V. Stumbrienė. – Jei pradėsi kibti prie kiekvieno žodžio, tada besimokantiems įvarysi baimės, o ne pasitikėjimo savo sugebėjimais. Manau, pats džiugiausias svetimos kalbos mokymosi momentas, kai suvoki, jog tave supranta.“

Lituanistinių studijų katedros rengiamose lietuvių kalbos kursuose nevengiama vadovėlius pastumti į šalį ir taip išsilaisvinti nuo susivaržymo. Patrauklia bendravimo forma mokiniai įtraukiami į kalbinius žaidimus, pokalbius.

„Anokie triukai – paprasti dalykai, bet itin veiksmingi laisvam kalbėjimui ateiti“, – apie aktyvų mokymosi būdą kalbėjo V. Stumbrienė. Lituanistė džiaugėsi, kad į kasmet organizuojamus kursus susirenka vis daugiau jaunų, studentiško amžiaus žmonių. Jie savarankiški, pripratę naudotis moderniomis technologijomis, puikiai geba surasti reikalingą informaciją. „Sovietmečiu vieni kitų klausdavome kur ką rasti. Buvo sudėtinga įsigyti net paprasčiausių, būtiniausių kasdieninių reikmenų“, – pasakojo V. Stumbrienė. Jos teigimu, nepriklausomybės pradžioje į kursus dažniau rinkdavosi vyresni žmonės, išėję į pensiją bei nutarę išmokti savo protėvių kalbą. Šiuolaikinių studentų interesų laukas praplatėjęs. Jie kalbos vingrybėmis bei subtilybėmis domisi ir profesiniais tikslais.

Draugystė šiais kursais nesibaigs.

Sieja smalsumas

Anot ilgametės kursų vadovės V. Stumbrienės, visų laikų mokinius sieja viena – smalsumas, noras kuo daugiau sužinoti apie šalį, kurios kalbą jie mokosi. „Kaskart siūlome pasidomėti tautos praeitimi, istorija, – sakė ji. Domėjimasis Lietuva niekada nebuvo labai žymiai nuslūgęs ar sumažėjęs. Šiais metais vasaros kursai pritraukė šešiasdešimt septynis svečius iš užsienio. Yra buvę ir daugiau, per aštuoniasdešimt.“

Pasak pašnekovės, banguoja ne vien dalyvių skaičius, bet ir kryptys. Iš anksto sunku nuspėti, iš kurių šalių kils didesnis susidomėjimas. Ankstesnė emigracijos banga į Lietuvą atnešė dabartinių emigrantų vaikus iš Anglijos. Aktyvūs ir senosios emigracijos išeiviai. Pernai kursuose buvo dažnesni studentai iš Ukrainos, Rusijos. Šiemet vėjas siūbtelėjo iš Skandinavijos, Amerikos, Australijos.

Gera atmosfera

Atsakingumo už tautiškąsias vertybes persmelkta atmosfera sujungia skirtingus žmones. Susirinkusieji labai įvairūs: savo amžiumi, išsilavinimu, profesijomis, vertybėmis. Kiekvienas atvykėlis iš skirtingos šalies atsineša dalelę savo kultūros. Dėstytojai neatsistebi tvyrančia bendravimo harmonija.

V. Stumbrienė įsitikinusi vertinga ir neįkanojama kursų nauda. „Pozityvi patirtis išlieka ilgai. Nenutrūkstančios draugystės, susitikimai – nenuginčijamas gėris, kurį jie gauna ir pasiima.“

Kalbinti studentai vieningai sutaria – būtina išsaugoti savo nacionalinį savitumą, tautines vertybes, rūpintis gimtuoju žodžiu, brangiausiu turtu, kuriuo gyva tautos dvasia. Jų nuomone, svetimos kalbos gerai neišmoksi, jei nesidomėsi šalies kultūros lokaliniu bei regioniniu tapatumu.

Virginija Stumbrienė: ”Pozityvi patirtis išlieka ilgai. Nenutrūkstančios draugystės, susitikimai – nenuginčijamas gėris, kurį jie gauna ir pasiima.”

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"