TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Daugiavaikė mama griauna mitus

2013 11 23 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Keturis mažylius auginanti Jurgita Pocienė siekia, kad visuomenė keistų nuomonę apie daugiau vaikų turinčius tėvus. "Požiūris į tokias šeimas blogas, - įsitikinusi ji. - Tėvus vadina pašalpų prašytojais ir pašlemėkais." O šeimos politikos, moters manymu, apskritai nėra ir valstybė neskatina turėti daugiau palikuonių, nors Lietuva akivaizdžiai sensta.

Jurgita Pocienė yra keturių vaikų mama. Jauna, veikti ir stilinga moteris griauna mitą apie mamą, pavargusią nuo daugiavaikės šeimos buities. Ji nesėdi vien namie su mažyliais, bet kaip bitutė skraido nuo vienos veiklos prie kitos. Pasakodama apie šeimą ir savo įkurtą daugiavaikių šeimų asociaciją "Mes", J.Pocienė paneigia dar vieną mitą - kad būrį atžalų auginantys tėvai linkę prašyti paramos, o atsakomybės už artimuosius jiems trūksta. Šis šeimų sambūris rūpinasi, kaip kitiems duoti, padėti, kartu, suprantama, neužmirštant savęs ir artimųjų.

Jausmai - kaip žaibas

Sutuoktiniai Jurgita ir Mindaugas užaugo tradicinėse, po du vaikus turinčiose šeimose. Jiedu iš anksto neplanavo, kiek susilauks atžalų. Nė vienas didelės šeimos pavyzdžio neturėjo ir tradicijos netęsė. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad namie atsirado net keturi vaikai: 9 metų Pajauta, aštuonmetė Morta, šešerių Barbora ir pagrandukas Kernius, kuriam ketveri.

"Viskas priklauso nuo asmenybių. Mudu su vyru esame labai spontaniški. Tokia ir mūsų meilės istorija, - pasakojo J.Pocienė. - Susipažinome liepos mėnesį, o susituokėme rugsėjį. Vedybos nebuvo "iš reikalo". Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio." Jausmas tarp jaunuolių įsiplieskė kaip žaibas. Pirmą pažinties dieną pora jau kalbėjo, kokį vardą išrinktų dukrai. Abiem buvo aišku, kad kurs šeimą. Todėl viskas vyko greitai. Kai į pasaulį atėjo pirmagimė, pavadino ją Pajauta - pagal vietos, kurioje pora pirmąkart susitiko, pavadinimą. "Susipažinome Kernavėje, ten visas Pajautos slėnis buvo mūsų išvaikščiotas", - prisiminė J.Pocienė. Beje, pagranduko vardas Kernius - taip pat pagal Kernavės, vietovės, kurioje sužibo meilė, pavadinimą.

Likimo dovanos

Jurgita ir Mindaugas nenorėjo, kaip sakoma, dar pagyventi sau, todėl šeima pradėjo gausėti. "Susituokėme gana brandaus amžiaus: aš - 26-erių, o vyras - 30 metų. Buvau pakeliavusi po pasaulį. Abu norėjome vaikų", - sakė J.Pocienė. Mažylių sutuoktiniai neplanavo, nusprendė: kada jie bus, tada ir gerai. Vienas po kito gimė du pirmieji kūdikiai. Apie trečią vaiką negalvojo - jis atsirado kaip "netyčiukas". Galiausiai likimas padovanojo ir ketvirtą atžalą. Sužinojusi, kad vėl laukiasi, iš pradžių J.Pocienė jaudinosi, kaip gyvens su tokiu būriu. "Buvau pavargusi, nes kūdikiai gimdavo kas pusantrų ar dvejus metus, - atviravo daugiavaikės šeimos mama. - Kai gimsta vaikas, sau nebepriklausai." Dabar keturių atžalų tėvai patenkinti gausia šeima. Mama neatmeta minties, kad kada nors gali atsirasti ir penkta. Jurgitos nuomone, ar keturi, ar penki vaikai - nedidelis skirtumas, nes kai jų daugėja, išmoksti rūpintis didele šeima.

Šiuo metu pagrandukui Kerniui jau ketveri, jis ir vyresnė sesutė lanko darželį, kitos dvi eina į mokyklą. Dieną, kai vaikų nėra namie, mama turi laiko savo darbams ir reikalams. Gyvenimas bėga įprastu ritmu, nors šeimai tenka skirti daug laiko.

Arti mamos

J.Pocienė siekia formuoti atsakingą požiūrį į šeimą.

Pagal profesiją J.Pocienė - smuikininkė. Tačiau kai ištekėjo, ėmėsi kitokios veiklos. Jurgita save ir vyrą vadina kūrybiniais darbuotojais. Darbai, kuriuos jie dirba, - iš dizaino ir reklamos srities. Pastaraisiais metais J.Pocienė nemažai laiko skiria savo įkurtai daugiavaikių šeimų asociacijai "Mes". Veikla ir šeima jai nėra atskiri dalykai, kai reikia, keliauja tvarkyti reikalų ir su vaikais. Anot J.Pocienės, daug kas priklauso nuo požiūrio. "Kai buvo vienas vaikas, kiekviena mimika, verksmas, kostelėjimas ir taip toliau būdavo įvykis, - šypsodamasi kalbėjo pašnekovė. - Kai šeima didesnė, mama ramesnė - į viską reaguoja paprasčiau, nepanikuoja, žino, kokioje situacijoje ką daryti." Visa tai ateina su patirtimi, su kiekvienu vaiku, nes jo auginimas nebėra naujas ir nežinomas dalykas.

J.Pocienė minėjo, kad labai mėgdavo nešioti mažylius ant rankų. Vaikai visada būdavo arti jos. Tarkime, kai Jurgita plaudavo indus, nešynėje ramiai prie mamos priglusdavo kūdikis. Didelės šeimos vaikams pakanka mamos šilumos, saugumo jausmo, dėmesio ir priežiūros. "Niekada nebūdavo taip, kad mažyliai miegotų atskirame kambaryje ir pagal tam tikras valandas", - sakė pašnekovė. J.Pocienė mano, kad vaiko ir mamos ryšys labai svarbus, todėl ji daro tai, ką jaučia. Kūdikį maitina tada, kai šis to nori. Kai vaiko akytės merkiasi, tada jis ir užmiega.

Poilsis su gauja

J.Pocienės žodžiais, kiekvienos daugiavaikės šeimos namai yra gyvybingi, triukšmingi, pedantiškos tvarkos juose nebūna. Juk gyvena smalsūs ir vietoj nenustygstantys mažyliai. Keturių atžalų mama šmaikštavo, kad jų namuose - kūrybinė netvarka. Klausiama, ar turi savo kampelį, kuriame galėtų ramiai pabūti viena, J.Pocienė pasakojo: "Kai vaikai darželyje ir mokykloje, tada sėdu prie kompiuterio, imuosi savo darbų. Kai jie namie, atskirai niekaip nepabūsi. Juk negali pasakyti: "Eikite sau, o aš čia medituosiu." Kartais sutuoktiniams pavyksta trumpam ištrūkti ir namų. Neseniai vieną savaitgalį, palikę vaikus močiutei, tėveliai išdūmė prie jūros. "Štai čia man buvo poilsis", - teigė moteris. Vis dėlto dažniausiai savaitgaliai skiriami šeimai, tada einama į kiną, kėglinę, parką... "Keliaujame, kaip sakau, su visa gauja", - juokėsi daugiavaikė mama. Vasarą šeima atostogauja arčiau gamtos - provincijoje. Šiltuoju sezonu vaikai lankosi pas močiutes, vyresnioji stovyklauja su skautais. "Į užsienį nelabai pavyksta išvažiuoti. Iš dalies ir dėl finansų, nes reikėtų gana daug pinigų, kad galėtume keliauti su tokia kompanija, - atvirai kalbėjo J.Pocienė. - Todėl važiuojame į Lietuvos pajūrį."

Pinigai skaičiuojami, kitkuo - dalijamasi

Didelę šeimą ne taip paprasta išlaikyti. Išlaidos drabužiams, maistui ir buičiai - šešiems žmonėms. "Tenka skaičiuoti kiekvieną centą, - neslėpė keturių vaikų mama. - Be to, nuosavo buto neturime, nuomojame. Tai dideli pinigai. Tačiau su tokia šeima juk negali gyventi pas tėvus. Jie turi savo gyvenimą. Vaikų darželis, būreliai... Už viską reikia mokėti."

Tėvai, turintys daugiau atžalų, stengiasi vieni kitiems padėti. Daugiavaikių šeimų asociacija "Mes", kurią įkūrė J.Pocienė, tęsia pradėtą akciją, kurios šūkis: "Jei nereikia man, gal pravers kitam!" Vienu metu turėjo ir patalpas, kuriomis jų šeimininkė leido naudotis nemokamai. Šeimos dalijasi daiktais, drabužiais, žaislais. Vienos atiduoda tai, ko nebereikia, kitos pasiima. "Tai visiškai neatlygintinas dalykas, - aiškino J.Pocienė. - Asociacijos interneto puslapyje parašoma, paprašoma, kam ko trūksta, ir atsiranda, kas padeda. Tarkime, vienai šeimai prireikė dulkių siurblio, ir gavo jį. Tokį dalijimąsi noriu dar labiau populiarinti."

Mindaugo ir Jurgitos meilė iš pirmo žvilgsnio virto keturių vaikų šeima.

Daugiavaikių šeimų asociacija "Mes" įsteigta pernai rudenį. Šiuo metu jai priklauso daugiau kaip pusė šimto šeimų, auginančių nuo trijų iki devynių vaikų. "Organizuojame renginius, gauname kvietimų į spektaklius", - apie šio sambūrio veiklą sakė J.Pocienė. Daugiavaikiai tėvai mąsto ne vien apie savo atžalas. Naudinga asociacijos "Mes" kartu su Lipdyk.lt iniciatyva - akcija "Būk matomas", per kurią siūloma nemokamai papuošti vaikų striukes, švarkelius, lietpalčius ir paltus šviesą atspindinčiais dekoratyviniais elementais. Šiuo metu ji vyksta šalies mokyklose - gražūs atšvaitai užklijuojami terminiu būdu, todėl nepametami.

Neteisingas požiūris

Kita organizacija - idėjų agentūra "Gerų minčių magija" - rudenį keliuose Lietuvos miestuose rengė akciją „Draugų uogienė – dalykis“, prie jos prisidėjo ir asociacija "Mes". Daugiavaikių šeimų atstovai dalijo savo virtą obuolienę. "Tai nebuvo labdara. Šia akcija siekėme parodyti, kokių pranašumų turi didelė šeima, - pasakojo J.Pocienė. - Tarkime, kai būrys šeimynykščių susėda prie stalo, gali daug padaryti. Be to, nesame prašytojai, kurie kaulija: "Duokite, duokite..." Patys duodame ir kitiems rodome pavyzdį." Moters manymu, valstybė neskatina turėti daugiau palikuonių, nors Lietuva akivaizdžiai sensta. O šeimos politikos apskritai nėra. Visos kalbos ir lieka tik kalbos.

J.Pocienė siekia, kad visuomenė keistų nuomonę apie daugiau vaikų auginančius tėvus. "Požiūris į tokias šeimas blogas, - kalbėjo ji. - Tarp daugiavaikės ir asocialios šeimos dedamas lygybės ženklas. Pažiūrėkite, kokie rašomi komentarai prie straipsnių apie daugiavaikes šeimas ir net mūsų asociacijos renginius. Jie klaikūs. Komentatoriai klausia: "Kodėl prisigimdėte tiek vaikų?" Tėvus vadina pašalpų prašytojais ir pašlemėkais." J.Pocienė pabrėžė, kad daugelis keičia požiūrį, kai pabendrauja su daugiavaikiais tėvais, tada pradeda suprasti, jog didelė ir draugiška šeima yra gėris. Be abejo, asocialūs žmonės tokį įvaizdį griauna. "Todėl mano ir asociacijos "Mes" tikslas - formuoti atsakingą požiūrį į šeimą, - tvirtino daugiavaikė mama. - Vaiko atėjimas į šį pasaulį - pats svarbiausias sprendimas. Tu esi jo likimas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"