TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dauguma varlių eksponatų – dovanoti buvusių kalinių

2016 06 13 6:00
Mildos Bliumenzonienės darbo kabinetas turi savo dvasios - jaukumo ir atsipalaidavimo.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacijos centro vadovės Mildos Bliumenzonienės kabinetas – lyg galerija su šimtais varlių figūrėlių. Namie ir sodyboje, galima sakyti, – galerijų filialai, nes toms erdvėms taip pat žaismingumo suteikia varlės. Eksponatai – įvairaus dydžio, medžiagos, stiliaus. 

Kolekcija prasidėjo prieš 16 metų nuo mažos varlytės figūrėlės, padovanotos vieno buvusio nuteistojo.

Neseniai M. Bliumenzonienė viešėjo Žemaitijoje. Su Aušros Vartų koplyčios dainininkais važiavo į Šiluvos bažnyčią giedoti. Vėliau pasuko prie Dubysos ir dar toliau. Galiausiai – palei vieną kūdrą. Netikėtai M. Bliumenzonienė išgirdo kvarkiančių varlių „chorą“. Jai buvo labai smagu klausytis tokių gamtos garsų.

M. Bliumenzonienė juokėsi, kad dėl varlių galėtų ir iš kelio išklysti. Būdama gamtoje, kartais pamačiusi varlę išsuka iš tako, kad pastovėtų, pažiūrėtų, pasigrožėtų.

Prie kūdros

Milda varlėms simpatiją pajuto dar vaikystėje, kai vasarodavo kaime. Teta Onutė buvo paskyrusi pareigas – žąsis varyti į kūdrą, kad ten jos pasiturkštų, pabūtų. Kai naminiai paukščiai išsimaudę nueidavo ant žolės, vanduo nurimdavo, mergaitė žiūrėdavo kaip varlės įsitaisydavo ant vandens augalų lapų kūdroje ir ilgai jas stebėdavo. „Galvodavau: kokia varlė kantri, ramiai sėdi, o musės, uodai sukasi aplinkui, staiga ji kad žiebs savo liežuviu – ir pagauna.“

Mildai varlės atrodo ir gražios, ir švarios, ir pasakų apie jas prisimena.

Iš Mildos Bliumenzonienės varlių kolekcijos.

Vaškinė žvakutė

Tačiau varlių kolekcija nėra susijusi su prisiminimais apie kūdrą vaikystėje. Kartą prieš Kalėdas, gal 2000 metais, į Reabilitacijos centrą atėjo suvargęs žmogus ir atnešė dovaną, atsiprašydamas, kad ji mažytė – varlės figūrėlę. Tai buvo vaškinė žvakutė.

„Tai buvo tarsi signalas. Po to radosi dar ir dar varlyčių“, – teigė M. Bliumenzonienė. Kolekcija ėmė vis didėti. Už rūpestį ir pagalbą dėkingi buvę nuteistieji pradėjo jas dovanoti. „O aš supratau, kad smagu būti su tomis varlėmis, kiekviena įdomi, kitokia“, – sakė Reabilitacijos centro vadovė.

Didesnė dalis kolekcijos eksponatų yra būtent buvusių kalinių dovanos. Tačiau dovanoja ir bičiuliai bei pažįstamieji, žinantys apie tokį originalų rinkinį. Vienintelę varlę užsisakė ir nusipirkto pati M. Bliumenzonienė iš Anykščių menininkės.

Žadintuvas ir termometras

Tos varlės – ne vien lietuviškos, yra atkeliavusių ir iš kitų kraštų. M. Bliumenzonienė vardijo, kad yra atvežtų iš Anglijos, Airijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Turkijos, Rusijos, Baltarusijos. Itin elegantiška varlė – paryžietė. Neseniai atkeliavusi – iš Romos. Tolimiausias kraštas, iš kur buvo atgabenta, – turbūt Egiptas. Ta varlė nepaprasta – kompanijos „Swarovski“ prekės ženklo. Tai buvo labai netikėta dovana. M. Bliumenzonienei smagu, kad kur nors išvykę žmonės ją prisimena ir ieško parvežti lauktuvių.

Namie - prie lentynos su varlių kolekcijos eksponatais. / Asmeninio albumo nuotrauka

Eksponatų medžiagos taip pat labai įvairios: stiklas, metalas, akmuo, medžiaga, guma, mezginiai, siuviniai ir taip toliau. Yra ir atvirukų su varlėmis, tokie ypač populiarūs Olandijoje. Kai kurios varlės net naudingos. Tarkime, atvežta iš Briuselio yra kartu termometras. Kita varlė – tai žadintuvas. Dar yra varlinė pieštukinė. Varlė – pagalvė. Nemažai magnetukų. Muilinių. Auskarų. Apyrankių. Ir visokių kitokių įdomybių. Pati mažiausia varlė – kaip smulki moneta, didžiausia – gal pusmetrinė. Viso kolekcijoje yra netoli pusės tūkstančio eksponatų. Vienas mėgstamiausių – varlės pavidalo akmeninis ant kaklo nešiojamas papuošalas.

Iš Mildos Bliumenzonienės varlių kolekcijos.

Su eksponatais – ir geros žinios

Kartais buvę M. Bliumenzonienės gobotiniai – buvę nutiestieji – išvažiuoja į užsienį ir tarsi pradingsta. Nelieka jokio ryšio. Po kokių metų netikėjai pasirodo prie Reabilitacijos centro durų. Ne tik kolekciją papildo dar vienu varlės eksponatu, bet ir papasakoja, kad rado darbą, sukūrė šeimą ar kitų gerų žinių apie savo gyvenimą. „Praktiškai kiekviena varlė turi savo istoriją“, – sakė M. Bliumenzonienė.

Reakcija pirmą kartą pamačiusiųjų kolekciją būna įvairi. Dažniausiai stebisi atlydintieji buvusius nuteistuosius. Gal tikisi griežtesnės, santūresnės aplinkos. O čia – atpalaiduojanti atmosfera. Tokia patinka patiems buvusiems kaliniams. Jie ilgisi jaukumo ir Reabilitacijos centre jį randa.

Nei viena kolekcinė varlė iš Reabilitacijos centro nėra dingusi. Niekas nepaėmė ir paslapčia neišnešė. Nors čia lankosi įvairios ne geriausios patirties ir gyvenimo būdo žmonių. „Jei kas dingsta, tai „Šventasis raštas“, – sakė M. Bliumenzonienė. Tačiau ji dėl to nepyksta. Net džiaugiasi, nes mano, kad žmogui, paėmusiam „Šventąjį raštą“ kad ir ir neatsiklausus, tokia knyga gali praversti, gerą įtaką padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"