TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dėl piešinio sugrįžo iš Malaizijos

2013 08 30 6:00
"Lietuvos" kino teatro sieną piešiniu papuošė trejus metus Malaizijoje gyvenantis vilnietis menininkas E.Zacharevičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rytoj, rugpjūčio 31 dieną, prie buvusio sostinės "Lietuvos" kino teatro nebeliks pastolių ir miestiečiai išvys jauno menininko Ernesto Zacharevičiaus sukurtą konceptualaus gatvės meno pavyzdį. Jis turėtų gerai nuteikti net pikčiausius grafičių priešininkus.

Taip iš anksto bus pradėtas pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“, naujas Sostinės dienų renginys, per kurį rugsėjo 6-8 dienomis miestas pasipuoš garsių Lietuvos ir užsienio menininkų darbais ant įvairių pastatų. "Lietuvos" kino teatro sieną konceptualiu piešiniu padabino trejus metus Malaizijoje gyvenantis vilnietis E.Zacharevičius. 27-erių vaikinas prisipažino, kad į Lietuvą grįžta tik kartą per metus, nors norėtų gimtinėje lankytis dažniau. Jauno menininko darbai jau plačiai pasklidę po pasaulį.

Ernestas pasakojo, kad Malaizijoje atsidūrė netyčia. "Tiesiog keliavau pro šalį, sustojau, susiradau draugų, pagyvenau ir supratau - išvažiuoti iš Malaizijos visai nenoriu. Taip ir įsikūriau šalies šiaurėje esančiame antrame pagal dydį Panango mieste. Savo kultūra jis labai skiriasi nuo likusios Malaizijos dalies. Panango net etninė sudėtis kitokia nei visos šalies", - vilnietis dėstė aplinkybes, nubloškusias jį į egzotišką kraštą.

Malaizijos Panango mieste E.Zacharevičiaus piešiniai ant sienų jau nieko nestebina. / Ernesto Zacharevičiaus nuotrauka

Klausiamas, ką veikia Malaizijoje, šyptelėjo: "Kaip tai ką? Piešiu." Iš pradžių Ernestui teko imtis įvairiausių kitų darbų, kad pragyventų, tačiau kaskart vis labiau svarbiausia jo veikla tapo menas. Apsigyvenęs Panange vaikinas sakė pirmiausia tiesiog eidavęs į gatves ir piešdavęs ant grindinio, pastatų sienų. Ilgainiui pažįstamų, galimų klientų būrys plėtėsi, ėmė atsirasti užsakymų. Po kurio laiko Ernestas įkūrė savo piešimo mokyklėlę. Šiandien E.Zacharevičius turi įsirengęs studiją ir joje kuria. Vilnietis šmaikštavo, kad Panange jau nutepliojo daugybę sienų, tad tenka keliauti toliau ir ieškoti naujų erdvių kurti. "Dabar Panangas man yra tapęs tam tikra baze, iš kurios vykstu dirbti kitur", - teigė jis.

Piešia seniai

Menininkas prisipažino neprisimenantis, kada pradėjo piešti. Matyt, tai nutiko dar neišmokus kalbėti. "Visu etatu", pasak Ernesto, jis pradėjo piešti dvylikos metų, kai įstojo į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Čia mokydamasis tapybos pradėjo piešti gatvėse, tačiau savo ankstyvuosius darbus vaikinas savikritiškai vadina teplionėmis. "Baigęs "čiurlionkę" metus studijavau Vilniaus dailės akademijoje grafiką. Paskui išvažiavau mokytis į Londoną. Midlsekso universitete baigiau vizualiųjų menų specialybę. Po bakalauro studijų nenorėjau iš karto nerti į magistrantūrą, reikėjo pertraukos, nes ir taip dvylika metų vien mokiausi. Viliojo šiek tiek atsikvėpti, kitu žvilgsniu įvertinti savo kūrybą. Todėl leidausi keliauti, o kartu pradėjau piešti gatvėse. Taikiausi prie pasirinkto gyvenimo būdo. Piešiau ten, kur esu, ką matau. Atsirado įvairių projektų, veikla įsisiūbavo", - pasakojo jis.

Ernestas ant "Lietuvos" kino teatro sienos įamžino vaikystėje žaistą virvelių žaidimą. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kasmet parvykęs į Lietuvą atostogų Ernestas leisdavo sau pailsėti nuo intensyvaus piešimo, tačiau pernai pats susirado Vilniaus festivalio organizatorius ir paprašė, kad iki kitų metų parinktų jam sieną, ant kurios galėtų kurti. "Norėjau grįžti ir padaryti čia ką nors gražaus, palikti žmonėms mėgautis. Iki šiol nieko reikšmingesnio sostinėje nesu sukūręs - tik prabėgomis mažiukų piešinukų gatvėje", - šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.

Pasklidę po pasaulį

Ernesto gatvės meno darbų yra Malaizijoe, Singapūre. Pernai vaikinas įgyvendino projektą Belgijoje, ten liko keletas jo kūrinių. Yra piešęs ir Italijoje, taip pat Londone. Ernestas supranta, kad piešiniai ant sienų - aštrių diskusijų ir aistrų kelianti jaunimo subkultūra. "Tai subtilus klausimas, o riba tarp to, kas yra menas ir kas - terlionė, labai trapi. Daug kas priklauso nuo pačių žmonių vertinimo. Ambicijos, jausmai, skatinantys kurti, veikia ir žiūrovus. Viską lemia emocijos, kurias nori išprovokuoti. Kai kuriuos piešėjus uždega rizika, grėsmė, net aplinkinių pyktis ir agresija. Manau, šis žaidimas su pavojumi taip pat yra savita meno išraiška", - samprotavo E.Zacharevičius.

Menininkas prisipažino, kad kuriant ant sienų jam įdomu stebėti, kaip reaguoja žmonės. Juokavo, esą Londone buvo įpratęs piešti gatvėse slapstydamasis, naktimis, o apsigyvenęs Azijoje nustebo, kad čia daugelis į kūrybą ant sienos reaguoja visiškai ramiai - stovi tau už nugaros, stebi, fotografuojasi, komentuoja. Net Malaizijos policininkai, išvydę Ernestą piešiantį ant sienos, užuot baudę menininką, kelia į viršų nykštį. Suprask, geras darbas! "Gal todėl, kad mano darbai nėra labai provokuojantys, neigiamos reakcijos nesulaukiu", - svarstė vilnietis.

Anot dailininko, pradedančiam gatvės menininkui tenka sugadinti ne vieną dešimtį sienų, kol sukuria ką nors vertinga. "Taip, ši subkultūra gerokai piktina ir valdžią, ir gyventojus, tačiau be to nebūtų rezultato. Pažįstu daug žmonių, kurie iš sienų "peckiotojų" išaugo į brandžius kūrėjus. Nieko neįvyksta be kančios ir kelių pasipiktinusių asmenų priekabių", - įsitikinęs piešėjas.

Vilniuje iš vamzdžių gatvėje į praeivius žvilgčioja jaunojo menininko pieštos akys. / Ernesto Zacharevičiaus nuotrauka

Jis juokėsi, kad pamatęs ant sienos rašinėjantį paauglį, mintyse palinkėtų jam išaugti į gerą menininką, užuot trenkęs per nagus už pastatų tepliojimą. Pasak Ernesto, jo sukurti piešiniai taip pat neretai aprašinėjami. "Paprastai tai būna labai taiklūs, humoristiniai užrašai ar piešiniai. Nusišypsau juos pamatęs ir keliauju toliau", - patikino vaikinas.

Paveikslo žinia

Pasakodamas apie darbo, atsirandančio ant "Lietuvos" kino teatro, siužetą Ernestas atskleidė, kad jis paremtas daugelio žmonių galbūt jau primirštu žaidimu su virvele. Menininką jo išmokė tėtis. Vaikinas dar prisimena, kaip ant rankų vyniodavo virvės kilpas, taip sukurdamas iš jos figūrą, tempiamą tarp plaštakų. "Mes gimnazijoje žaisdavome šį žaidimą. Būdavo, vienas užvynioja ant plaštakų virvelės raizginį, o kitas jį turi perimti taip, kad pasidarytų kitokia figūra. Žaidimas reikalauja įgūdžių, dviejų žmonių dialogo ir visuomet baigiasi kokiu nors mazgu arba grįžta į pradinę padėtį", - aiškino E.Zacharevičius. Pasak menininko, jo nutapytos didžiulės rankos simbolizuoja stiprią jėgą, žaidimą, kurio dalis esame kiekvienas.

Ernestas ypač džiaugėsi, kad kurti piešinį ant kino teatro sienos, be kitų bendraminčių talkininkų, padėjo ir tėtis. Vyresnysis Zacharevičius drauge su visais statė pastolius, stengėsi, kad kuriančiam jaunimui nieko netrūktų. "Tėtis labai mėgsta meną. Nors dabar jis dirba įvairius pasitaikančius darbus ir su menu nėra tiesiogiai susijęs, mokyklos laikais irgi tapė. Tačiau kai tėčio gyvenime atsiradome mudu su sese, nuo to laiko neima teptuko į rankas. Kiti rūpesčiai išstūmė iš jo gyvenimo meną. Visada jaučiau didžiulį šeimos palaikymą dėl to, ką darau. Manau, įprasminau tai, kuo tėtis neturėjo galimybės užsiimti", - nuoširdžiai dėstė pasaulyje pripažinimą pelnęs jaunas gatvės menininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"