TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Derybos dėl Bendrijos reformų sutarties – ties žlugimo ribą

2007 06 23 0:00
Prancūzų lyderiui Nicolas Sarkozy nepavyko įtikinti lenkų delegacijos leisti susitarti dėl naujos reformų sutarties 27 narių blokui.
AFP/Scanpix nuotraukos

Vakar visą dieną vyko derybos dėl galimybių reformuoti ES institucijas. Pagrindinis darbas vyko kuluaruose. Atskirai buvo susitikę Vokietijos ir Lenkijos bei Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vadovai, tačiau kompromiso pasiekti nepavyko.

Iš karto po prezidento Lecho Kaczynskio ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo, kuris įvyko antrą Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dieną, Lenkijos derybų grupės atstovai sakė, kad aiškios pažangos tariantis dėl Bendrijos reformų sutarties nebuvo pasiekta. "Nemanau, kad visa, kas buvo iki šiol, pakeitė tikėtiną viršūnių susitikimo išdavą", - žurnalistams sakė šaltinis lenkų diplomatiniuose sluoksniuose.

Lenkijai buvo pasiūlytas kompromisas dėl balsavimo sistemos, pagal kurį mažumą sudarančios šalys, kurioms pritrūks nedaug balsų kokiam nors sprendimui blokuoti, galėtų priversti atidėti sprendimą keliems mėnesiams ir surengti papildomas derybas. Pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama įtikinti Lenkiją nebeprieštarauti naujajai ES balsavimo sistemai ir galiausiai leisti susitarti dėl naujos reformų sutarties 27 narių blokui, pateikė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. "Tai yra tik šūkis, - apie šį pasiūlymą atsiliepė vienas lenkų diplomatas. - Ta idėja būtų vertinga tik tuo atveju, jei būtų pakoreguoti parametrai." Ketvirtadienį kitas šaltinis siūlė atidėti naujas reformas iki 2020 metų, nors visa nauja sutartis turėtų įsigalioti 2009-aisiais.

Lenkija tvirtina, kad "dvigubos daugumos" balsavimo sistema, kurią pasiūlė Vokietijos kanclerė A.Merkel, yra neteisingai palanki daug gyventojų turinčioms valstybėms, tokioms kaip Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES. Pagal dvigubos daugumos sistemą, įstatymų leidimo sprendimams priimti reikėtų 55 proc. bloko valstybių, atstovaujančių 65-iems proc. ES gyventojų, pritarimo.

Minėtas lenkų diplomatas pabrėžė, kad Varšuva neskuba susitarti, ir pridūrė, kad šis viršūnių susitikimas penktadienį gali baigtis ir be kompromisinio susitarimo. "Galėtume vėl kalbėtis po šešių mėnesių", - sakė jis.

ES lyderių derybas apsunkino ir britų ministro pirmininko Tony Blairo pozicija. Vos atvykęs į viršūnių susitikimą jis sakė, kad pritars sutarčiai tik jei bus atsižvelgta į keturis pagrindinius Londono reikalavimus: "Yra keturios sritys, kurios turi atitikti mūsų reikalavimus, visiškai atitikti", - sakė T.Blairas, turėdamas galvoje Didžiosios Britanijos pastangas išsaugoti suverenitetą užsienio politikos, teisingumo, migracijos ir žmogaus teisių srityse.

Naujoji sutartis turėjo pakeisti ES Konstituciją, kurią 2005-aisiais per referendumus atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai. Ši sutartis turėjo užtikrinti efektyvesnį išsiplėtusios Bendrijos funkcionavimą. Dar prieš prasidedant deryboms analitikai teigė, kad nesėkmė gali padidinti susiskaldymą bloke ir paskatinti nedidelę grupę valstybių įgyvendinti planus dėl glaudesnės integracijos, įkandin savęs paliekant kitas šalis, o tai savo ruožtu reikš, kad turtingesnės valstybės bus mažiau linkusios padėti skurdesnėms naujokėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"