TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dėstytojo aistra - šokti breiką

2013 06 28 6:00
Algirdas ir Remigijus Gataveckai yra akivaizdus pavyzdys, kad visos svajonės gali išsipildyti, jeigu atkakliai dirbi. Romo Jurgaičio nuotraukos

Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Vilniaus dizaino kolegijos (VDK) dėstytojas Remigijus Gataveckas su broliu, identišku dvyniu Algirdu laužo daugelį stereotipų. Šokti breiką ir dalyvauti gatvės šokių renginiuose Remigijui netrukdo dėstytojavimas, o Algirdui - doktorantūros studijos VDA.

Remigijus VDA ir VDK dėsto piešimą bei anatomiją. Nuo ateinančio rugsėjo rengiasi dėstyti dar ir naujai į VDK priimamam vizažistų kursui. Brolis Algirdas - VDA doktorantas, savo doktorantūros projektą "Požiūris" rengiantis Alytaus vaikų globos namuose, kuriuose abu menininkai užaugo. Atkaklūs dvyniai savo pavyzdžiu paneigė dar vieną stereotipą: kad vaikų namų globotiniams nelemta studijuoti menų ar siekti kito akademinio išsilavinimo. Mokytis išsvajotos dailės broliai Gataveckai į VDA įstojo iš pirmo karto, be jokios pagalbos iš šalies. Jau daugiau kaip dešimt metų Remigijus ir Algirdas šoka breiką - gatvės šokius, kuriuose gausu akrobatinių triukų, yra pelnę ne vieną šios srities specialistų įvertinimą.

"Kolega, vėluojate darban"

Remigijus pasakojo, kad dvyniams baigus VDA freskos ir mozaikos studijas brolis Algirdas pateikė dokumentus stoti į doktorantūrą, o pats tuo metu viešėjo Jungtinėse Valstijose, todėl to paties padaryti nespėjo. "Be to, mudu baigėme tą pačią specialybę, o dviejų studentų iš to paties kurso, manau, nebūtų priėmę, išsirinktų geriausią", - pasakojo R.Gataveckas. Jis džiaugėsi, kad iš karto po magistro studijų gavo siūlymą dėstyti VDA, tačiau iš pradžių nelabai patikėjo, kad jam tai siūloma rimtai. "Kai spalio 2 dieną atėjau į akademiją, valgykloje vienas profesorius, prisėdęs prie manęs, pusiau juokais papriekaištavo: "Tai ką, kolega, jau nuo pirmos dienos vėluojate darban? Nebuvote mokslo metų atidaryme." Taip prieš trejus metus pirmą savo darbo dieną padariau pravaikštą", - nusijuokė prisimindamas Remigijus.

Kad dėstytojas šoka gatvės šokius, žino ne visi Remigijaus studentai. Vyras prisiminė, kad aistra gatvės šokiams su broliu užsidegė 2002 metais, gyvendami Alytaus vaikų globos namuose. Dar iki tol berniukai mėgdavo daryti įvairius gimnastikos triukus, tačiau tikroji veikla prasidėjo tada, kai per televiziją vienoje laidoje pamatė profesionalius breiko šokėjus. "Mums su broliu visada buvo įdomūs kūno fokusai. Pamačius breiką, jis man pasirodė labai įspūdingas, savotiška cirko akrobatikos atmaina. Nežinojome, kaip tuos triukus atlikti, ilgai bandėme patys, bet nesisekė. Tuomet per vieną pažįstamą sužinojome, kad Alytuje yra kelios breiko grupės, šokančios ir mokančios šokti gatvės šokius", - pasakojo Remigijus. Viena gatvės šokėjų grupė apsilankė vaikų globos namuose surengtoje diskotekoje, pasirodymas dvyniams paliko didžiulį įspūdį.

Būrelis parapijos namuose

"Jau tada nutariau, kad eisiu pas juos mokytis breiko, bet kitas draugas prasitarė, kad yra kita, dar geresnė grupė. Su broliu nuėjome pažiūrėti, susipažinome su vadovu ir pradėjome bendrauti. Per vasarą, kai abu buvome kaime, tarp karvių mėšlo bandų ant žolytės visaip vartėmės, bandėme mokytis triukų, žiūrėdavome per MTV transliuojamą klipą, kuriame buvo rodomi specifiniai breiko judesiai. Vieną pagrindinių išmokome patys, be jokių mokytojų. Kai rudenį pasirodėme grupės vadovui, jį gerokai nustebinome savo rezultatais", - prisiminė VDA dėstytojas.

Dvynius iš vaikų namų į breiko grupę priėmė nemokamai, užsiėmimai vyko Alytaus parapijos namuose, šalia šarvojimo salės. Remigijus sakė, kad kunigas skatino jaunimą užsiimti kokia nors miela širdžiai veikla, užuot šlaisčiusis gatvėmis, gėrus ir rūkius, todėl mielai priėmė gatvės šokėjų grupę į savo parapijos namus. "Atmosfera buvo labai draugiška, mes niekada ten nieko nepridirbdavome, nesulaužydavome, kai kunigui ko nors reikėdavo - padėdavome", - pasakojo Remigijus.

Akrobatinius breiko šokio triukus dvyniai tobulina daugiau nei dešimt metų.

Dėstytojau, parodykit judesiuką!

Tai, kad dėstytojas šoka gatvės šokius, dažnam R.Gatavecko studentui kelia pasigėrėjimą, jie priima vyresnį vyrą kaip savą. Remigijus juokėsi, kad jeigu šoktų valsą, o ne breiką, gal studentams atrodytų nutolęs ir pasikėlęs, bet gatvės šokiai suteikia progą su jaunimu nuoširdžiai pasikalbėti apie jiems rūpimus dalykus. "Neseniai dizaino kolegijoje buvo studentų darbų peržiūra. Kai išėjo visi kiti dėstytojai, viena studentė paprašė: "Dėstytojau, paleidžiame dabar muziką, o jūs "užmeskite" kokį judesiuką! Dar nesame matę, kaip jūs "varote". Sakau, paleisk, pabandysiu. Sulaukiau visuotinio nustebimo ir džiaugsmo. Man tai patinka. Jaučiuosi jiems artimesnis", - su šypsena sakė Remigijus.

Nors yra identiški dvyniai, kurių pašalinė akis negali atskirti, R.Gataveckas patikino, kad niekada nesielgė taip, kaip dažnai daro dvyniai, - nesukčiavo mokykloje ar per studijas atsakinėdami vienas už kitą. "Mudu su broliu visada stengėmės būti sąžiningi. Buvo laikotarpis, kai mumis nelabai kas tikėjo, nes nebuvome pavyzdingi. Tačiau nutarėme gyventi pagal visuotinai priimtas taisykles. Tada buvome trylikamečiai - kai kiti paaugliai ima "durnėti", mums buvo sąmonėjimo periodas", - patikino Remigijus.

Piešimo dėstytojas juokdamasis prisiminė kuriozinę situaciją, kai brolis Algirdas, nusirašęs per pamoką užduotį, kartu su savo darbu mokytojui atidavė ir špargalę, taip išlaikydamas švarią sąžinę. Mokytojai, pasak R.Gatavecko, taip pat pasitikėjo neatskiriamais dvyniais, kad šie vienas vietoj kito neatsiskaitinės geriau išmokto dalyko. "Jau vėliau iš mokytojų girdėjome, kad jie negalėdavo mūsų atskirti ir nežinodavo, ar aš arba brolis neatsiskaitome du kartus to paties. Bet mudu tikrai niekada nesielgėme taip, kaip dažnai daro kiti identiški dvyniai. Stengėmės būti itin sąžiningi", - patikino vienas brolių.

Dviejų vienybė

Remigijus neslėpė, jog su broliu Algirdu yra tokie vienodi, kad netyčia pastebėjęs kokį nors tarpusavio skirtumą, jis labai nustemba. Pasakojo, neseniai susidūręs su neįprasta situacija: "Aš turiu draugę, o brolis - neturi. Pastebėjau tarp mūsų kylančių nesklandumų, dalykų, kurių negali numatyti, - lyg ir konkurencijos, nesmagumo bendraujant trise. Brolis nesijaučia gerai, kai yra trečias žmogus, nerimsta. Todėl dabar mano mergina aktyviai ieško jam draugės. Kai situacija išsilygins, vėl viskas bus vienodai", - šmaikščiai dėstė jaunas vyras.

Pasak Remigijaus, lyderio vėliava periodiškai pereina iš vieno brolio į kito rankas. Kai vienas paauga keliais centimetrais ir tampa aukštesnis, žiūrėk, po kelių mėnesių kitas gerokai ūgteli ir aplenkia "išsišokėlį". Tas pats su menu - vienu laikotarpiu geriau sekasi Remigijui, bet po kelių mėnesių Algirdas brolį "apdeda" ir išsiveržia į lyderius. Net kai grįžta į gimtuosius vaikų globos namus Alytuje, vaikai, kuriuos Gataveckai vadina broliais ir sesėmis, iš jų išsirenka vieną numylėtinį, kitą nustumdami į šoną. Po kurio laiko vaidmenys pasikeičia - lyderis perduoda savo sėkmę antrajam iš dvynių, kuriam mažiau sekėsi.

VDA dėstytojas sakė, kad abu su broliu savo sėkmingu pavyzdžiu stengiasi įrodyti Alytaus vaikų globos namuose augantiems broliams ir sesėms, kad kryptingai siekiant svajonės išsipildymo įmanoma padaryti labai daug - perbristi nepasitikėjimo savimi jūrą ir pastumti netikinčiųjų tavo gebėjimais kalnus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"