TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Didingosios Mūzos aistra ir meilė

2007 01 13 0:00
Pianistė virtuozė Mūza Rubackytė yra daug prisidėjusi prie Lietuvos vardo įtvirtinimo pasaulyje.
Arūno Baltėno nuotrauka

Prancūzijoje įsikūrusios pianistės virtuozės Mūzos Rubackytės mintys nuolat krypsta į Lietuvą. Ji svajoja apie gimtojo krašto modernią ir demokratišką visuomenę, kurioje gerbiamas žmogus.

Iš Lietuvos kilusiai, Paryžiuje gyvenančiai ir viso pasaulio žymiausiose scenose koncertuojančiai pianistei Mūzai Rubackytei už profesinį meistriškumą, nacionalinės kultūros propagavimą pastarųjų metų koncertine, visuomenine veikla paskirta 2006 metų Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Plačiai išskleisti sparnus

- Pernai per Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją sakėte, kad nepasirenkame gimimo vietos, tačiau tėvynės poreikis - brandus žmogaus apsisprendimas. Ir jūs apsisprendėte tarnauti Lietuvai nelaukdama padėkos. Kaip vertinate dabartinę padėtį, kai tiek daug žmonių emigruoja iš Lietuvos, yra nusivylę gimtąja šalimi?

- Šis procesas sudėtingas ir atsakymas negali būti paprastas. Natūralu, kad atsivėrus sienoms žmonės domisi, kas vyksta aplinkui. Nesusilaikau nepakartojusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio posakio: "Kuo aukščiau pakils, kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo laimingesnis bus žmogus."

Tie, kurie emigruoja, tai daro dažniausiai dėl dviejų priežasčių: ekonominių ir socialinių. Įprasta manyti, kad kaimyno sode obuoliai saldesni, tačiau gyvenimas svetur toli gražu nėra rojus. Tenka matyti net diplomuotų Rytų Europos specialistų, dirbančių nekvalifikuotus darbus, tuos, kurių išsivysčiusios visuomenės nariai nebenori atlikti. Vis dėlto socialinės priežastys galbūt net svarbesnės nei ekonominės. Galime daug ką pakelti, jei gyvenimas visuomenėje turi prasmę. Lietuvoje kas savaitę kyla bent vienas politinis ar korupcinis skandalas. Kai žmonėms nepakanka gerovės ir jie nebepasitiki politikais, natūralu, kad ieškoma laimės ir tikėjimo svetur. Nors mano pasirinkimas buvo kitoks, suprantu mūsų tautiečius, veikiau jaučiu užuojautą tiems, kurie išvyksta. Ne rožėmis kloti jų keliai. Dvigubos pilietybės problema prisideda prie žmonių kančių, nes emigrantų vaikai - galbūt mūsų būsimas tautos turtas ir pasididžiavimas - bus Lietuvos prarasti visiems laikams.

- Kokie būna jūsų susitikimai su lietuviais pasaulyje? Ar ateina jų į koncertus, ar jaučiate tėvynainių palaikymą svetur?

- Lietuvių yra net Bermudų salose! Beveik visur po koncertų sutinku įvairių kartų emigrantų ar dirbančių svetur tautiečių. Džiugina ir diplomatinių atstovybių dėmesys bei globa.

Didesnis vandenynas

- Esate įsitikinusi išskirtine meno ir muzikos galia įtvirtinant Lietuvos vardą pasaulyje ir pati esate daug padariusi dėl Lietuvos. Kurie tarptautiniai projektai labiausiai pasiteisino ir kurie darbai jums pačiai buvo mieliausi?

- Šalies meno ir kultūros lygis liudija apie jos investicijas į esmingiausias bendražmogiškas vertybes. Šiuolaikinėse visuomenėse tai sukelia pagarbą. Pavyzdžiui, trumpa istorija: kartą po diplomatinei ir verslo publikai skirto koncerto vienas svetimšalis sušuko: "Dabar tikrai noriu pats pamatyti, kas ta Lietuv�!" Pasirodo, jis buvo labai kietas riešutėlis mūsų diplomatams. "Per valandą atsitiko tai, ko mes negalėjome pasiekti per metus", - džiaugėsi jie.

Projektų išties buvo daug ir dar daug bus. Ar jie pasiteisino - ne man spręsti. Kai pernai buvo įteikiami garbingi "LT tapatybės" apdovanojimai, kiekvienas laureatas gavo ir skulptūrą - bronzinį lašą, simbolizuojantį mūsų indėlį į Tėvynės vandenis. Išskirti kurį nors projektą man būtų sunku, kiekvienas iš jų buvo tas lašas. Dabar esame Europos Sąjungos dalis, Vilnius paskelbtas 2009 metų Europos kultūros sostine. Vandenynas dar didesnis!

- Kaip Paryžiaus "Scola cantorum" bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė gal galėtumėte palyginti studijų lygį, jaunųjų menininkų galimybes ir perspektyvas bei apskritai muzikinį gyvenimą abiejose šalyse?

- Esu laiminga, kad šalia pagrindinio gastroliuojančios pianistės atlikėjos darbo galiu pasidalyti patyrimu su jaunais muzikais, parengti juos įvairiems svarbiems konkursams bei koncertams. Toks bendravimas abipusiškai praturtina. Tai kaip mokslinė laboratorija, kur komponentai keičiasi kiekvieną kartą, ir naujos kombinacijos harmonijos paieškoms reikia įnoringų sprendimų. Kiek yra kelių, vedančių į tikslą! Dėstydama nuolat trijose aukštosiose mokyklose - Paryžiuje, Vilniuje ir Jungtinėje Olivier Messiaeno konservatorijoje Olandijoje, vadovaudama daugeliui meistriškumo kursų pasaulyje, sutinku gabių žmonių. Dabar svarbiausia yra galimybė kuo daugiau sužinoti, neapsiriboti viena kuria nors mokykla. Galiu tiktai pasidžiaugti, kad europietiškos Erasmus programos leidžia mūsų studentams ir profesoriams plačiai susipažinti su akademiniu muzikos pasauliu.

Tarp Vilniaus ir Paryžiaus

- Nors jau šešiolika metų gyvenate Paryžiuje, esate sakiusi, kad turite lygiaverčius namus ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje. Tarp gastrolių pasirenkate tuos, kurie geografiškai patogesni. Namai - kartu ir artimiausi žmonės. Kokie brangiausi žmonės jūsų laukia Paryžiuje ir Vilniuje?

- Be mano šeimos Vilniuje ir Paryžiuje, mano turtas yra mano draugai. Per pastarąjį koncertą Vilniuje sulaukiau ypatingo prancūzų bičiulių palaikymo: daugiau kaip 30 mano draugų atvyko savaitgaliui į Vilnių pasiklausyti mano atliekamo ir Stefano Lano diriguojamo Johanneso Brahmso koncerto, pamatyti mano miesto. Po koncerto kiekvienas man įteikė po rožę, o vakaras baigėsi kartu su orkestru degustuojant per 30 garsių rūšių prancūzišką vyną. Kokia meilės išraiška, pakraunanti kaip baterija!

Naujuosius metus sutikome Vilniuje su artimais draugais. Atvirų durų naktis buvo skirta visiems kitiems bičiuliams.

Orfėjaus sėkmė

- Daug koncertuojate visame pasaulyje. Gal papasakotumėte apie tą klajoklišką gyvenimą. Kur daugiausia ir mieliausiai gastroliuojate? Kokios mėgstamiausios koncertų salės ir publika? Ir kurie iš gausybės koncertų ilgiausiai išlieka atmintyje, palieka neišdildomą įspūdį?

- Nesu linkusi žiūrėti atgal. Orfėjaus sėkmė ir Euridikės išgelbėjimo raktas, kaip žinome, buvo tas nepaliaujamas ėjimas į priekį. Atmintyje išlieka salės, kuriose kvėpuoja akustika ir publika, orkestrai ir dirigentai, su kuriais pasiekiama harmoninga sintezė. Geografiškai mėgstu atsidurti ten, kur vasara, kai Europoje yra ruduo. Egzotiškų šalių grožis, tautų dvasingumas, susitikimai, tradiciniai valgiai, vynas - visa tai kviečia vėl ten sugrįžti. Ilgalaikiai skrydžiai lėktuvu, kai pro liuką matai patekančią saulę, kalnų virtines, vandenynus, bures! Koks gražus tas pasaulis!

- Pelnėte pasaulinę šlovę ir daugelio kritikų Vakaruose už kūrybinę energiją, discipliną, įgimtą talentą, meilę muzikai esate vadinama "The Magnificent Mūza" - Didingąja Mūza. Koks jūsų akimis atrodo tas kelias į pasaulinį pripažinimą nuo pirmojo dar septynmetės mergaitės koncerto?

- Dėkoju už komplimentus. Tačiau žiūrėdama į nueitą kelią labiau prisimenu vaikystę ir jaunystę, kai instrumentas buvo mano pagrindinis draugas. Ogi ir dabar iš to darbo neišlendu. Bet - ar galima vadinti darbu aistrą ir meilę?

Sveikos visuomenės praeitis ir ateitis

- Ar turite svajonių ir ar visada jos išsipildo?

- Mano šeima ir Lietuva man daug davė. Pirmiausia norėčiau matyti savo artimuosius laimingus. Asmeniškai jaučiu tam tikrą pasitenkinimą tuo, kas padaryta. Nei pinigai, nei valdžios troškimas nėra mano dabarties stimulas. Dabar mano mintys krypsta į Lietuvą. Svajoju matyti savo šalį, išsivysčiusią į modernią ir demokratišką visuomenę, kurioje gerbiamas žmogus. Kur ne tik švietimas, darbas, poilsis bus akivaizdi kiekvieno žmogaus teisė, bet ir žmogaus orumas bus išsaugotas kiekvienu gyvenimo etapu. Kaip galima toleruoti senuko ištiestą ranką Vilniaus gatvėse?! Sveika visuomenė turi savo ateitį bei praeitį, mūsų tėvai ir seneliai yra neatsiejama mūsų dalis. Svajoju apie visuomenės ir valstybės sutartį, kuria valstybė garantuos socialinę harmoniją. Manau, kad mūsų, inteligentų ir intelektualų, vaidmuo čia gali būti reikalingas.

Trumpai

Pianistė Mūza Rubackytė gimė Kaune muzikų šeimoje. Nuo dvejų metų gyveno Vilniuje. Nuo septynerių jau koncertavo su Sauliaus Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Studijavo Lietuvos muzikos akademijoje ir Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje. Nuo 1976 metų pradėjo žengti tarptautinio pripažinimo link, iškovodama pirmuosius prizus tarptautiniuose pianistų konkursuose. Kai 1981 metais pianistė laimėjo prestižinį Ferenso Liszto ir Bela Bartoko konkursą Budapešte, "Goskoncertas" uždraudė jai koncertuoti bei įrašyti muziką užsienyje. 1988 metais ji išvyko į Paryžių ir jau 1990 metais laimėjo I premiją tarptautiniame konkurse "Des Grands Maitres Francais". Muzikė nuolat koncertuoja žymiausiose pasaulio koncertų salėse. Nuolat lankosi ir Lietuvoje kaip atlikėja bei pedagogė. Nuo 2004 metų ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.

Pianistė įrašė daug ilgai grojančių plokštelių, taip pat 11 kompaktinių diskų ("Melodia", "Hungaroton", "Marco Polo", "Lyrinx", "Brilliant Classics").

Tarptautinių konkursų Taline (Estija), Sankt Peterburge (Rusija), Budapešte (Vengrija) ir Paryžiuje (Prancūzija) laureatė. Apdovanota garbės medaliu "Už nuopelnus Lietuvos kultūrai" (1998), Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir aktyvią koncertinę veiklą (2005), projekto "LT tapatybė" prizu už Lietuvos populiarinimą pasaulyje.

Pianistė yra daugelio tarptautinių muzikos asociacijų narė. Jos vardas įtrauktas į prestižinius tarptautinius katalogus ("American Music Guide"), "Dictionaire des interpretes" (2005).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"