TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Diplomatijos keliu nuvedė Lietuva

2014 09 06 6:00
URM Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė ketina savo unikalią patirtį diplomatinėje tarnyboje sudėlioti į atsiminimų knygą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Bernadeta Damušis šypsosi dėl likimo ironijos - vienintelė iš keturių Damušių šeimos vaikų gimusi jau Jungtinėse Valstijose, ji grįžo į tėvų žemę dirbti Lietuvos labui.

Diplomatijos keliu G. Damušis - Lietuvoje mieliau besivadinanti Damušyte - taip pat pasuko Lietuvos labui. Ambasadorės darbas Austrijoje ir Kanadoje bei aktyvi diplomatinė veikla 2003 metais buvo įvertinta ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi.

Nobelio premijos laureato Roberto Shillerio (dešinėje) vizitas Klaipėdoje 2013 metais./Asmeninio archyvo nuotraukos

Pirma kelionė - sovietmečiu

Gimusi Klivlande, užaugusi Detroite G. Damušytė tėvų ir brolių gimtinę pirmą kartą aplankė 1979 metais. "Dalyvavau Pasaulio Lietuvių jaunimo kongrese, kuris vyko Europoje, Vokietijoje. Iš ten su broliu traukiniu atvažiavome į Vilnių. Tai buvo pirmas kartas, kai galėjome susipažinti su čia likusiais giminėmis ir artimaisiais. Tuo metu Vilniuje buvo leidžiama būti tik penkias dienas, ribojimai buvo itin griežti. Bet mums su broliu pavyko vienai dienai nuvykti ir į Kauną, kur gyveno mano šeima prieš tai, kai tėvelis buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Vokietiją. Kaune gimė ir abu mano broliai", - prisiminė nusipelniusi Lietuvos diplomatė.

Pasak Gintės, vos baigusiai politikos mokslus Veino universitete, jai, tuomet tik perkopusiai 20 metų slenkstį, ši kelionė paliko neišdildomą įspūdį. Šmaikštavo, kad pamatė ne tik tėvų gimtinę, bet ir sovietinės santvarkos ypatumus. Jie labiausiai atsiskleidė jiems su broliu susirengus aplankyti Kauną. Vilniuje Damušiai sutiko pažįstamų iš Detroito turistinę grupę ir pabandė kartu su ja keliauti į tėvų gimtąjį miestą. Gidė kategoriškai atsisakė priimti pašaliečius, nusiuntė juos leidimo į "Inturisto" atstovybę tuometiniame "Gintaro" viešbutyje.

"Prisimenu tas derybas su sovietiniu pareigūnu kaip siurrealistinio filmo siužetą - prie staliuko, ant kurio stovi tik telefonas, sėdi vyras ir į visus mūsų užduotus klausimus pakelia ragelį, išklauso instrukcijas ir atsako "negalima". Po dvidešimties minučių tokio pokalbio jis staiga pareiškia "važiuokite". Įspūdis liko visam gyvenimui", - šyptelėjo G. Damušytė.

Velykos su giminėmis Vilniuje.

Atgavo brangius dokumentus

Pirmoji diplomatės kelionė į tėvų žemę įsiminė ir dar dėl vieno neįtikėtino įvykio. Lankydamiesi Kaune, kur Panemunėje vaikystėje augo jos brolis, sutiko tėvų pažįstamus, kurių vaikai, žaisdami statybų aikštelėje, rado metalinę dėžutę. Parnešę ją namo atidavė tėvams. Šie ją atidarę rado Gintės tėvo prieš areštą užkastus dokumentus. "Ten buvo A. Smetonos orderis areštuoti tėvą už ateitininkų veiklą, kiti asmeniniai dokumentai. Koks neįtikėtinas sutapimas, kad juos rado mūsų šeimos draugai. Aš tuos dokumentus parsivežiau į Ameriką", - prisiminė moteris. Prisipažino, kad ta kelionė jai atvėrė akis - užaugusi kitoje santvarkoje ir nuolat girdėjusi pasakojimus apie Lietuvą iki sovietų okupacijos Gintė suvokė, kad nepaisant nieko šeimos šaknys ją čia traukia.

Kaip sako G. Damušytė, jos šeimoje juokaujama, jog nors abu jos broliai gimė Kaune, jau Anapilin iškeliavusi sesuo - Vokietijoje, kur ieškoti išvežto vyro išvyko mama su vaikais, o ji - pagrandukas - jau Amerikoje, ji vienintelė iš Damušių vaikų savo gyvenimą ir karjerą paskyrė Lietuvai. Veiklą tėvų gimtinės labui Gintė pradėjo vos baigusi politikos mokslus universitete Amerikoje.

Klaipėdoje tarp Argentinos, Islandijos, JAV, Latvijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos atstovų Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų pirmininkų suvažiavime.

Diplomatijos link

Po studijų G. Damušytė iš karto pradėjo dirbti "Lietuvių katalikų religinės šalpos" organizacijoje Niujorke. Ten įsteigė žinių padalinį Lietuvių informacijos centrą, jam vadovavo. "Mane labai domino šios įstaigos veikla. Ten į anglų kalbą buvo verčiami Lietuvos pogrindžio spaudos leidiniai, kurie įvairiais būdais atkeliaudavo iš okupuotos Lietuvos. Tuometis organizacijos vadovas buvo labai plataus akiračio dvasininkas, kuris siekė išlaikyti Lietuvos laisvės bylą tarptautinėje bendruomenėje, aktyviau bendrauti su žiniasklaida, informuoti užsienio šalių politikus apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje", - prisiminė Gintė, kuri baigusi politikos mokslus ypač domėjosi Lietuvos rezistenciniais sąjūdžiais.

"Įsipareigojau padirbti ten metus, nesitikėjau, kad ši veikla užtruks taip ilgai - beveik dvylika metų. Išplėtojome veiklą, dirbome su tarptautine žiniasklaida, įvairių šalių vyriausybių delegacijomis, atvykstančiomis į Žmogaus teisių konferencijas. Visada atkreipdavome jų dėmesį į tą žemėlapio lopinėlį - Lietuvą - kuris tuo metu buvo pažymėtas raudonai. Tai buvo nepaprastai įdomus ir daug patirties suteikęs darbas. Įgijome patikimumą ir gerą vardą, ši veikla sutelkė pasaulio lietuvius ir ne tik juos", - sakė diplomatė.

Kai Lietuvoje atsirado Sąjūdis, su tėvyne G. Damušytė pradėjo bendrauti tiesiogiai. Dar iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, ji aktyviai bendravo su disidentais, sakė jautusi asmeninį įsipareigojimą Lietuvai. Kai nepriklausomybė buvo atkurta, G. Damušytė buvo paprašyta padėti įsteigti Lietuvos misiją prie Jungtinių Tautų Organizacijos. Šį darbą iš pradžių dirbo savanoriškais pagrindais, vėliau ją bendraminčiai paragino stoti į diplomatinę tarnybą. Taip prasidėjo jos diplomatinė karjera, kuri vėliau buvo įvertinta solidžiu Lietuvos apdovanojimu.

Į Lietuvą per Austriją ir Kanadą

1994 metais G. Damušytė gavo Lietuvos pilietybę, įsitraukusi į diplomatinę tarnybą keletą mėnesių padirbėjo Užsienio reikalų ministerijoje, sakė nejautusi jokios baimės palikti gerovės šalį Ameriką ir pradėti gyvenimą besikuriančioje nepriklausomoje Lietuvoje. "Man gyvenime taip pasisekė, kad visada dirbau iš įsitikinimo, taigi jį tiesiog perkėliau iš vienos aplinkos į kitą", - šyptelėjo ji. Moteriai didžiausią pasitenkinimą kelia tai, jog diplomatinėje Lietuvos terpėje dirbo nuo pat pradžios - jai dar tik kuriantis, galėjo prisidėti savo žiniomis ir patirtimi. Buvo ambasadore Austrijoje, Kanadoje ir prie NATO, ambasadore ypatingiems pavedimams ir ryšiams su užsienio lietuviais.

"Kai iš Vienos gavau paskyrimą tiesiai į Briuselį, paprašiau, kad mane atšauktų, nes norėjau pabūti Lietuvoje. Ne kiekvienas diplomatas prašosi būti atšauktas, bet aš to labai norėjau", - tikino G. Damušytė. Prie pasikeitimų gyvenime ji teigė pripratusi nuo jaunumės, įsikurti visam laikui Vilniuje jai nebuvo sudėtinga. Dabar čia - jos namai. Bent kartą per metus diplomatė stengiasi nuvykti į Jungtines Valstijas aplankyti ten likusių šeimos narių.

G.Damušytė prisipažino, kad Vilnius jai labai patinka. Dirbusi ir gyvenusi įvairiuose pasaulio didmiesčiuose, čia ji randa ramybę ir patogumą - nusileidusi nuo Tauro kalno, kur yra jos namai, per keletą minučių pasiekia darbo kabinetą URM. "Susitikti su draugais kavinėje - paprasta, nereikia skirti tam pusdienio kaip Niujorke ar kur kitur. Miesto kompaktiškumas ir aktyvus kultūrinis gyvenimas man labai patinka. Nuostabi gamta, išvykti į mišką grybauti ar į pajūrį - vienas malonumas. Tačiau yra ir vienas minusas - orai. Jaučiu, kaip mano kaulai žiemą prašosi ten, kur šilta", - nusijuokė diplomatė. Jos planuose - radus laiko nuo valstybės tarnybos sudėlioti savo prisiminimus į knygą, nes daugelis dalykų, kuriuos išgyveno, - unikalūs ir niekur neužfiksuoti. "Mano archyvai keliauja su manimi po visą pasaulį, vieną dieną teks prisėsti ir viską sudėlioti", - planuoja G. Damušytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"