TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dizaineris įsidarbino siuvimo fabrike

2008 06 07 0:00
Dizaineriui kompaniją palaiko katinas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pastaraisiais metais Vitalijus Autukas žiniasklaidos akiratyje pastebimas vis rečiau. Pasikeitė ir dizainerio gyvenimas: jis baigė universitetą, pradėjo dirbti drabužių pramonės srityje ir tyliai planuoja išleisti knygą. Tačiau teks nuvilti tuos, kurie tikisi artimiausiu metu pasigėrėti dizainerio darbais - naujos kolekcijos vaikinas nežada.

Dabar V.Autukui 24-eri ir pastaruosius šešerius metus jis nepristatė individualios kolekcijos, nors drabužius kuria kaip ir anksčiau - tik pasirodymai renginiuose tapo retesni. "Dabar retai kur dalyvauju, nes atsirado kitų prioritetų. Eiti į vakarėlius vien tam, kad žurnalistai parašytų ir parodytų? Man netinka. Tiesa, kai kurie mano kolegos tik taip ir gyvena. Laiką leidžiu naudingiau: bendrauju su įdomiais žmonėmis, daug skaitau, studijuoju, rengiuosi vėl pradėti sportuoti", - pasakoja vietoje nenustygstantis dizaineris.

Svajonė - Niujorkas

Vitalijus savo pirmąją kolekciją sukūrė būdamas vos 12 metų ir netrukus jau dirbo visu tempu. "Dabar noriu truputėlio ramybės, nes gyvenimas buvo beprotiškas: nuolatiniai važinėjimai į pristatymus, renginius, darbas su klientais. Neturėjau laiko nei sau, nei draugams", - prisimena vaikinas. Dizaineriui darbo netrūko nuo pat pradžių, užsidirbti taip pat sugebėdavo: nuo 13 metų pinigų iš tėvų nebeėmė, o būdamas 15, kaip pats sako, jau gerai uždirbdavęs. Tiesa, viską investuodavo į būsimas kolekcijas.

Dabar Vitalijaus pagrindinis tikslas - geras išsilavinimas. Ilgiau nei metus studijavo Kaune - mokėsi drabužių konstravimo ir modeliavimo. Vėl sugrįžo į Vilnių. Klaipėdos universitete jis baigė išvaizdos stiliaus dizaino studijas. "Rašydamas diplominį apie finansų specialistės įvaizdžio formavimą, "užsikabinau" už įvaizdžio kūrimo. Supratau, kad tai yra labai galingas ginklas tiek darbe, tiek kitose srityse", - pasakoja vaikinas. Praėjusią savaitę V.Autuko diplominis darbas buvo įvertintas 10 balų.

Dizaineris pripažįsta, kad studijos universitete yra vertingos ir reikalingos, tačiau jos sudaro tik 30 proc. visų žinių, likusios sukaupiamos savarankiškai: pradedant žurnalais, baigiant rimtomis knygomis.

"Norėčiau studijuoti Niujorke, jau žinau ir mokyklą. Bet reikia dar dvejus trejus metus palaukti, Lietuvoje dar daug ką turiu nuveikti", - pasakoja Vitalijus. Jis ketina gilintis ne tik į drabužių siuvimo, bet ir į mados verslo subtilybes.

Raudonojo kilimo dizaineris

Vitalijus siuva ne tik privatiems klientams. Jis dirbo keliuose siuvimo salonuose, o gyvendamas ir studijuodamas Kaune - kolegijoje meno vadovu. Dabar siuvimo fabrike "Lelija" kartu su kolega kuria vyriškų drabužių kolekcijas. "Seniai norėjau dirbti pramonėje. Norėjau sužinoti, kaip čia kuriamas drabužis, kaip jis tiražuojamas, kaip sudaroma dydžių skalė ir t. t. Žinoma, norisi dirbti ir individualiai, bet tik dalį laiko", - prisipažįsta dizaineris. - Iš pradžių dar galvojau, kad vyriškų kolekcijų kūrimas galbūt ne man, bet dabar manau gerai pataikęs, nes dirbama su klasikiniais audiniais, apdaila. Visada mėgau solidžius klasikinius, kokybiškus drabužius, o ne avangardą. Be to, susitarėme, kad pradėsiu nuo vyriškų, bet vėliau siūsiu ir moteriškus drabužius, greitai - vakarinius. Jiems jaučiu silpnybę, todėl kada nors ateityje norėčiau kurti itin sudėtingus vakarinius drabužius. Tokius, kad tiktų eiti ir per raudonąjį kilimą."

Šeimos siuvėjas

Vitalijus prisipažįsta, kad turėjo galimybę atidaryti jei ne savo mados namus, tai neblogą ateljė su parduotuve. "Mano noras dirbti pramonėje ir tobulėti viską sujaukė. Visą šį reikalą sustabdžiau ir nesigailiu, kad taip padariau. Nesinori turėti verslo, kol yra nežinomų dalykų ir nesu įsitikinęs, kuria kryptimi judėti. O stovėti vietoje - tikrai ne man", - ryžtingai nusiteikęs dizaineris.

Šiuo metu pas Vitalijų įsiprašyti pasisiūdinti drabužį itin sudėtinga. Naujiems klientams paprasčiausiai neužtenka laiko - vos spėja dirbti su senais ir ištikimais, kurie pas jį reguliariai siūdinasi jau visą dešimtmetį. "Įdomu stebėti, kaip keičiasi žmogaus skonis. Tampu tarsi šeimos siuvėju: anksčiau mamoms siuvau sukneles, po to - jų dukroms, išleistuvėms, dabar jau ir vestuvėms", - šypsosi vaikinas.

Merginų atakos

Nors dizaineris užsiėmęs, stengiasi kaip įmanoma daugiau laiko skirti tikriems draugams ir puoselėti draugystę. "Daugelis draugų atsirado būtent per darbą. Tiesa, neseniai į juos pažiūrėjau "kitu kampu", nes būna manipuliacijų, bendravimo dėl naudos. Kai padariau tvarką, telefono knygelėje liko daug laisvos vietos", - juokiasi Vitalijus. Meilės reikaluose tokios tvarkos dar nėra - vyksta paieškos. Gal reikėtų įdėti skelbimą pažinčių skiltyje - būtų lengviau ir greičiau? "Prisimenu, kadaise viename žurnale buvo išspausdintas mano telefono numeris. Tuomet man buvo gal šešiolika metų. Per dieną gaudavau po 200 žinučių, 800 "majakų". Telefonas net šokinėdavo. Visa tai truko beveik keturis mėnesius. Numerio pasikeisti negalėjau, bet teko naują telefono aparatą pirkti, nes tas "numirė" neatlaikęs", - antrosios pusės paieškas prisimena dizaineris.

Su močiute ir katinu

Šiuo metu jam kompaniją palaiko draugų dovanotas katinas, mėgstantis naktimis šeimininkui rankas ir net pilvą padraskyti. Augintinio medžioklės ir dūkimo laikas kartais prasideda vos pradėjus aušti. "Stengiuosi nakčiai užsidaryti nuo katino, nes jis lipa, karstosi per visas lentynas ir viską meta žemyn", - pasakoja dizaineris. Tiesa, pagrindinis katino medžioklės objektas - Vitalijaus močiutė, pas kurią vaikinas gyvena ir su kuria bene geriausiai iš visos šeimos sutaria. "Vaikystėje ji labiausiai iš visų manimi rūpindavosi. Pati labai mėgsta puoštis, nuolat ką nors siuva, mezga. Be to, 40 metų dirbo "Spartos" fabrike, tad namie augau tarp siūlų ir medžiagų gabalėlių", - pasakoja vaikinas. Šiuo metu jis įsirenginėja naują butą Pavilnyje.

Maksimalistas

Vaikinas prisipažįsta, kad šeimoje jis vienintelis iš gyvenimo nori daug. "Mano tėvai paprasti. Jiems svarbu, kad užtektų pagrindiniams dalykams. Brolis Arnoldas, trečius metus gyvenantis užsienyje, taip pat neturi itin mėgstamos srities. Mes skiriamės kaip diena ir naktis. Jam užtenka, kad yra darbas, namai. Kartais jam labai pavydžiu, nes aš iš gyvenimo noriu daug ir kartais pats nuo to pavargstu", - neslepia Vitalijus.

Vaikino tėvai visiškai nutolę nuo mados pasaulio: tėtis elektrikas, mama - chemikė. Tačiau jie niekada neskatino sūnaus rinktis kitokio kelio. "Tėvams mano veikla nuo mažens buvo savaime suprantama. Jiems neatrodžiau išskirtinis, kitoks negu kiti vaikai. Tėvai manė: va, koks ramus vaikas, visą laiką dirba. Jei išeidavau trims paroms, žinodavo, kad darbo reikalais, o ne kur nors į sodą gerti. Tėvai nei su manimi, nei su broliu niekada neturėjo problemų. Jie nė nepajuto, ką reiškia turėti vaikus paauglius", - atvirauja Vitalijus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"