TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dormantę su Jurgiu šildo meilė ir krosnis

2014 08 30 6:00
Aplink molinį Penkinskių namą ganosi būrelis jų auginamų avių. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Gojaus kaime (Trakų r.) gyvenančių Dormantės ir Jurgio Penkinskių molio namą žino ne tik ekologinės statybos entuziastai, bet ir japoniškos pelenų keramikos aistruoliai. Po trisdešimties metų vėl atradę vienas kitą žmonės savo meilės ir kūrybos lizdą tiesiogine žodžio prasme nusilipdė savo rankomis.

Ir Dormantė, ir Jurgis dabar gyvena tarsi antrą gyvenimą. Buvę artimi jaunystėje, jie trisdešimčiai metų išsiskyrė - Jurgis emigravo į Izraelį, Dormantė liko gyventi Lietuvoje. Abu sukūrė šeimas, užaugino vaikus. Prisipažino, kai vėl susitiko prieš daugiau kaip dešimtį metų, įvyko sprogimas, kuris nušlavė sveiko proto užtvaras - jie nepabūgo visko atsisakyti ir pradėti gyvenimą iš naujo - šį kartą dviese. "Svajok atsargiai, - juokėsi Jurgis. - Svajonės pildosi."

Sužinojo, kad žuvo

Jurgiui išvykus gyventi į Izraelį, kurį laiką jiedu dar susirašinėjo. Išmokęs protėvių kalbą intensyviuose kursuose Jurgis pradėjo dirbti ir buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. "Tuomet laiškai liovėsi. Vėliau kažkas man pranešė, esą Jurgis žuvo. Su ta žinia gyvenau ilgai, tik kai į Lietuvą grįžo jo pusbrolis Arkadijus Vinokuras, išaiškėjo, jog tai - netiesa", - prisiminė Dormantė.

Dormantės ir Jurgio Penkinskių namuose jauku žmonėms ir gyvūnams.

1999 metais Jurgis grįžo į Lietuvą aplankyti draugų, bandė susirasti ir Dormantę. Žinodamas, kad ji ištekėjusi ir augina penkias dukras, nenorėjo terptis į jos gyvenimą, todėl paprašė bendros draugės tiesiog suorganizuoti susitikimą, padaryti staigmeną. "Nesupratau, kodėl ji mane kviečia į svečius taip vėlai - apie dešimtą valandą vakaro, kai jau atsigulusi. Pamaniau, jog kilo kokia nors problema, tad atsikėlusi užsitempiau džinsus ir nuėjau. Net nesišukavusi, nes buvo tamsu. Patyriau šoką - Jurgis buvo plikai nusiskutęs, būčiau gatvėje jo nepažinusi", - prisiminė moteris.

Jurgio teigimu, kaip turistas atvykdamas į Lietuvą jis visai nesitikėjo tokio emocinio sprogimo, kuris įvyko susitikus su Dormante. "Atrodė nerealu - žmonės susitiko po trisdešimties metų, kiekvienas su savo gyvenimo bagažu, šeimomis. Tačiau nuo to susitikimo viskas pasikeitė", - prisipažino pašnekovas.

Dormantė prisiminė, kad Jurgiui grįžus į Izraelį po trijų dienų ji sulaukė skambučio: "Aš skiriuosi." "Jurgis toks, jis nemoka apsimetinėti. Draugai bandė atvesti jį į protą: ko tu kerti iš peties? Ji - Lietuvoje, tu - Izraelyje, susitikinėkite kartkartėmis. Aš niekada tokiems santykiams nebūčiau sutikusi. Sąžiningumas - svarbiausia", - tikino moteris.

Teko dar palaukti

Abu prisipažino, kad nori būti kartu, tačiau teko dar ilgokai palūkėti. Nors Jurgis oficialiai išskyrė su tuometine žmona, Izraelio įstatymai neleido jam išvykti iš šalies, kol vaikai nesulaukę pilnametystės. Pora galėdavo susitikti tik tada, kai Dormantė atskrisdavo į šalį. Septynerius metus ji skraidė pas mylimąjį kartą per metus. Šios kelionės nebuvo lengvos - po savo skyrybų moteris liko su penkiomis dukromis, kurias reikėjo auginti.

Kai trys Jurgio vaikai sulaukė pilnametystės, jis grįžo į Lietuvą, kur jo laukė Dormantė. Laukdama mylimo vyro ji taip pat užaugino dukras, išleido jas į savarankišką gyvenimą. "Per abu turime aštuonis vaikus", - nusijuokė drauge. Pasak jų, nė vienas niekada nesigailėjo apvertęs savo ligtolinį gyvenimą aukštyn kojomis. Naujam gyvenimui Dormantei su Jurgiu reikėjo ir naujos vietos - namų. Ilgai glaudusis pas draugus ir pažįstamus, nes išeidama paliko namus Kaune buvusiam vyrui, Dormantė ėmėsi iniciatyvos pasistatyti netradicinį namą - nusilipdyti jį iš molio.

Persikėlusi iš senelių paveldėtos žemės sklypą į Gojaus kaimo pakraštį ir nusipirkusi nedidelį gabalėlį šalia esančio sklypo, ji pirmiausia pasistatė japonų tradicinę keramikos degimo krosnį anagamą. Ši krosnis unikali, tokių Lietuvoje daugiau nėra. "Kadangi priėmiau sprendimą iš esmės pakeisti savo gyvenimą, reikėjo susikurti antrą galimybę. Pati sau sakau, kad čia, Gojuje, yra mano antrasis gyvenimas, ir jis visiškai kitoks, nei buvo pirmasis. Kartais žmonėms pasiseka nugyventi du gyvenimus vietoj vieno", - šypsojosi Dormantė. Kadangi keramikė žavisi senąja japonų keramikos degimo technika, puoselėjo svajonę kada nors tokią krosnį pasistatyti Lietuvoje.

Japoniška keramikos degimo krosnis ištisai kūrenama septynias paras.

Septynios degimo paros

Svajonei buvo lemta išsipildyti, kai keramikė Dormantė sutiko iš Japonijos į Vilniaus dailės akademiją mokytis atvykusį vyriškį, kuris pasirodė esąs šios keramikos specialistas savo šalyje. Jis Japonijoje turi šiai keramikai degti specialią septyniolikos metrų ilgio krosnį. Lietuvė japoną prisikalbino, kad jis pamokytų ir padėtų jai pastatyti tokią krosnį. Džiaugėsi, kad pastaruoju metu Japonija darosi atviresnė šalis, ir jos menininkai jau taip nebesaugo savo meistrystės paslapčių, dalijasi jomis su kitų šalių entuziastais.

Atvykęs su savo padėjėjais ir Dormantės bičiulių pulku japonas padėjo pastatyti šį unikalų Lietuvoje statinį - anagamos krosnį. Dvejus metus mokė norinčiuosius, kaip tinkamai išdegti gaminius, kad jų paviršių padengtų krosnyje išsilydę pelenai. "Jis atvažiuodavo trims mėnesiams, nes tiek galiojo jo viza. Pirmus metus tą krosnį statėme, dar dvejus mokėmės degti, nes tai pati sudėtingiausia technologijos dalis. Reikia taip prižiūrėti ugnį, kad gaminiai pasidengtų ta specifine danga, kuri išgaunama tik tokioje krosnyje", - entuziastingai pasakojo menininkė.

Jos teigimu, Lietuvoje šia degimo technika tarp profesionalių keramikų domisi nedaugelis. Tai - komandinis darbas, reikia mėgti ugnį, nesibaidyti sunkaus fizinio darbo septynias paras nuolat kūrenant ugnį - ir dieną, ir naktį. Tiek trunka šis procesas. Pradėjusi daryti keramikos darbus pagal šią senovinę technologiją Dormantė daug eksperimentavo, nes žinių apie ją Lietuvoje beveik nebuvo. Šiemet keramikė paminėjo savo kūrybinės svajonės išsipildymo dešimtmetį.

Dormantės namuose indai pagaminti pagal japonišką keramikos degimo technologiją.

Šalia krosnies - namas

Iš pradžių dirbti prie krosnies atvažiavusi Dormantė turėdavo palapinę. Joje gyventi ilgainiui tiesiog nusibodo, todėl 2005 metais savo sklype pradėjo statyti molinį namą. Jurgio tuo metu dar nebuvo Lietuvoje, moteris viską darė pati ir draugų padedama. Kaimynas iš Gojaus kaimo sumūrijo pamatus, atvažiavę bičiuliai padėjo atlikti darbus, reikalaujančius fizinės jėgos. "O sienas lipdžiau pati. Padėjo dukra, kai atvažiuodavo į svečius. Kadangi daug pinigų "surijo" krosnis, namą reikėjo statyti pigiai. Jokio kito pasirinkimo nebuvo, teko viską daryti pačiai. O ką aš daugiau galiu? Tik lipdyti", - nusijuokė menininkė.

Informacijos apie molinius namus ji ieškojo internete, pasaulyje ši ekologinė statybos technologija yra gana populiari, aistruoliai noriai dalijasi patirtimi, kaip išvengti klaidų. Moliniai namai lipdomi kaip skulptūros, dažnai jie vadinami intuityviais namais - darai kaip tau tuo metu išeina. "Lipdydamas sienas pamatai, kad vienoje vietoje matyti gražus vaizdas - įstatai ten langą. Gali įterpti spalvoto stiklo vitražą - viskas tavo rankose", - aiškino Dormantė.

Kai 2007 metais Jurgis pagaliau visam laikui parvyko į Lietuvą pas Dormantę, pirmiausia mokėsi molio darbų lipdydamas šuns būdą. "Atsimenu, kaip po kelionės iš Izraelio atvažiavome čia su Dormante, iš nuovargio kritau į lovą, atsikėliau ryte - ir prasidėjo! Ir visa tai trunka iki šių dienų", - linksmai kalbėjo J. Penkinskis.

Vasarą sutuoktiniai prausiasi lauko duše.
Pavasarį molinio namo velėnų stogas pražysta nuostabiais žiedais.
Prie krosnies malonu pasišildyti ir Penkinskių augintiniui.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"