TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Drauge ir komandoje, ir darbe

2016 10 01 6:00
Justas Pažarauskas (kairėje) ir Genrikas Pavliukianecas darbe nevadina vienas kito viršininku ir pavaldiniu - jie kolegos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos aklųjų biblioteka šiomis dienomis neįprastai šurmuliuoja: visi džiaugiasi iš Rio de Žaneiro grįžusiais bendradarbiais „auksiniais berniukais“, parolimpinius aukso medalius parvežusiais Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės nariais: kapitonu Genriku Pavliukianecu ir jauniausiu šios komandos riedulininku Justu Pažarausku.

Riedulio rinktinės kapitonas 40-metis G. Pavliukianecas dirba Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitmeninių paslaugų ir leidybos skyriaus vedėju, o 24-erių J. Pažarauskas – tame pačiame skyriuje operatoriumi. Šią savaitę Genrikas darbe buvo retas svečias – skubėjo į priėmimą prezidentūroje, paskui – Vyriausybėje. „Dar turiu atostogų, tad išnaudoju jas susitikimams. Kitą savaitę jau grįšiu į įprastą darbo ritmą“, – sakė parolimpinis čempionas, kai „Lietuvos žinių“ žurnalistai aplankė jį darbe. Jaunasis Genriko kolega Justas prisipažino taip pat tik planuojantis savaitgalio vizitą į gimtąjį Joniškį. Nors vaikino tėvai atvyko į Vilnių pasitikti prestižiškiausią sporto apdovanojimą pelniusio sūnaus, jis dar nerado laiko apsilankyti tėviškėje.

Parolimpinis auksas - lietuvių komandos rankose./Asmeninio albumo nuotraukos

Pirmas solidus apdovanojimas

Justas Lietuvos aklųjų bibliotekoje dirba metus. Jis tiražuoja parengtas leisti garsines knygas, spausdina jų aprašus ir kitus tekstus Brailio spausdintuvu, atlieka kitus reikalingus darbus. „Baigęs studijas Vilniaus kolegijoje, kurioje mokiausi įstaigų administravimo specialybės, ieškojau darbo. Mūsų riedulio komandos kapitonas Genrikas pasiūlė šias pareigas, tad nutariau pabandyti. Vienas didžiausių pranašumų, kad visiškai šalia darbovietės yra sporto salė. Į ją po darbo be didelio vargo galime eiti treniruotis“, – pasakojo į rezultatyviausių parolimpiados aklųjų riedulio žaidėjų trejetą patekęs sportininkas.

Viena itin retų Genriko Pavliukianeco atostogų su žmona akimirkų.

Justas teigė, jog dirbdamas tik pusę etato po darbų ir treniruočių dar turi šiek tiek laisvo laiko, nes vyresni komandos draugai tokia prabanga pasigirti negali. Sportuoti vaikinas pradėjo mokykloje, šeštoje klasėje, o prie Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės prisidėjo prieš ketverius metus. Per savaitę jis turi keturias penkias treniruotes, prieš rimtas varžybas treniruojasi ir du kartus per dieną. Pasak čempiono, tėvai visada labai skatino sportuoti, nes matė, kad vaikui tai patinka, visaip palaikė ir padėjo siekti savo svajonių. Tikros paramos Justas sulaukia ir iš savo širdies draugės, su kuria susipažino studijų metais vienoje įmonėje atlikdamas praktiką. „Ji – finansininkė, nors pati nesportuoja, labai mane palaiko. Kitaip būtų sunkiau siekti gerų rezultatų“, – prisipažino vaikinas. Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių aukso medalis – pirmas toks solidus apdovanojimas jauno sportininko karjeroje. Justas tvirtino, kad parvežęs jį tėvams į Joniškį ieškos namie pačios garbingiausios vietos, kur pakabinti.

Kapitonas baigia karjerą

Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės kapitonas G. Pavliukianecas, skirtingai negu jo jaunasis darbo ir sporto kolega Justas, savo kolekcijoje turi visų spalvų Europos ir pasaulio riedulio turnyrų apdovanojimų. Dabar ją papildė ir parolimpinis auksas. Tačiau kolekcijoje nėra parolimpinių žaidynių bronzos medalio, tik – sidabro. „Apsieisiu be bronzos, auksas daug geriau, – nuotaikingai kalbėjo Genrikas. – Po šios parolimpiados baigiu aktyvią sportininko karjerą. Dvidešimt penkerius metus atidaviau sportui, tad noriu daugiau laiko skirti šeimai, nes ji manęs beveik nemato.“

Kaip prisiminimas apie Rio de Žaneirą liks ši Genriko nuotrauka.

Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitmeninių paslaugų ir leidybos centre vyras dirba jau daugiau kaip dešimtmetį. Profesinį kelią rinkosi baigęs reklamos vadybos mokslus. Genriko teigimu, regėjimo negalią turintiems žmonėms didelio pasirinkimo nėra, gavęs darbą žmogus labai stengiasi jį išsaugoti. „Be to, man šis darbas tarsi prilipo, dirbu su malonumu“, – tikino parolimpinis čempionas. Vyras koordinuoja skyriaus veiklą, prižiūri, kad darbas vyktų sklandžiai. Jo vadovaujamas skyrius leidžia garsines ir Brailio raštu spausdintas knygas. Tokių per metus išleidžiama beveik trys šimtai. G. Pavliukianecui tenka derinti garsines knygas įskaitančių diktorių darbą, rūpintis garso įrašų studijų veiklos grafiku.

Po darbo jis skuba į treniruotes, o sportinės stovyklos paprastai vyksta savaitgaliais arba atostogų sąskaita. „Užuot poilsiavęs su namiškiais, visą laisvą laiką iki šiol skirdavau sportui. Kiti vasarą važiuoja į Palangą ar užsienio kurortus, o mano šeima vyksta atostogauti be manęs. Pats žmoną Juliją ir dukrą Evą, kuriai netrukus bus devyneri, tiesiogine prasme išvarau ilsėtis, kol ruošiuosi varžyboms“, – pasakojo G. Pavliukianecas.

Mažoji Eva dabar dažniau matys savo garsųjį tėtį Genriką.

Nuolat skaito knygas

Genriko pažįstami dažnai stebisi, kad jis laisvalaikiu nuolat skaito knygas. Esą bibliotekoje dirbančiam žmogui ir taip reikia kasdien skaityti, tad po darbo jau turėtų nesinorėti imti į rankas knygos. „Darbe niekas neskaito, visi dirba savo darbus. Vieninteliai, kurie darbovietėje skaito, yra diktoriai arba skaitovai, įgarsinantys knygas neregiams. Justas jas apdoroja, daugina, parengia kompaktinių plokštelių tiražą. Jis irgi tų knygų neskaito, tik – pradžią ir pabaigą, sutikrina, kad viskas atitiktų“, – aiškino Genrikas.

Pašnekovas tiksi, jog dabar laiko skaityti literatūros kūrinius liks daugiau. Po ilgų aktyvios sportinės karjeros metų jis ketina lėtinti tempą. Reikia grąžinti duoklę šeimai, kuri kantriai laukė, kol tėtis ir vyras garsino Lietuvos vardą įvairiausiose neįgaliųjų sporto varžybose. Visiškai trauktis iš sporto Genrikas neketina, tačiau teigė nebeatstovausiąs Lietuvos rinktinei. Jo žodžiais, yra daug jaunų gerai sportuojančių žmonių, kurie gali tinkamai užimti vietą rinktinėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"