TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Drugelio efektas

2006 05 20 0:00
Rašytojas mylėjo drugelius - žavėdavosi jais, o paskui nužudydavo.
Užsienio spaudos nuotrauka

"Lolitos" autorius visuomet buvo įtariamas turint slaptų ydų. Tačiau Vladimiras Nabokovas, kitaip nei Humbertas Humbertas, nebuvo pedofilas. Rašytojas mylėjo ne mergaites, o drugelius - žavėdavosi jais, o paskui nužudydavo. Lygiai taip jis elgėsi ir su savo praeitimi.

Įtartina atrodo Nabokovo neapykanta Sigmundui Freudui. Žmogus, parašęs "Lolitą", pernelyg nervingai reagavo į vaikų seksualumo teoriją, psichoanalizės kūrėją vadino šarlatanu.

Aukščiausio lygio egocentrikas Nabokovas nekentė, kad būtų kapstomasi po jo asmeninį gyvenimą. Rašytojas pats kūrė savo biografiją, ir taip įtikimai, kad atskirti tiesą nuo išmonės beveik neįmanoma.

Aristokratas iš prigimties

Jo tėvas buvo žymus politikas ir teisininkas, motina kilusi iš senos pirklių Rukavišnikovų giminės. Vladimiras Nabokovas gimė 1899 metų balandžio 22 dieną Sankt Peterburge. Jis buvo tikras aristokratas - iš prigimties ir dėl auklėjimo. Mažumėlę nervingas, išdidus ir gražus berniukas būdamas penkerių vienodai gerai kalbėjo rusiškai, prancūziškai ir angliškai. Iki 11 metų jį auklėjo anglės ir prancūzės guvernantės. Tada tėvas nusprendė, kad sūnui neprošal daugiau laiko praleisti su bendraamžiais. Tačiau jau buvo per vėlu: normaliai bendrauti su žmonėmis vienas didžiausių XX amžiaus snobų taip ir neišmoko.

Galiausiai Nabokovas buvo atiduotas į mokyklą. Bendraklasiai labiausiai įsiminė, kad į pamokas vairuotojas jį atveždavo rolsroisu. Kai kurie mokiniai buvo ir iš turtingesnių šeimų, tačiau elgėsi kukliau. "Imlus, apsiskaitęs, pastabus, sumanus, - rašė apie Nabokovą vienas jo repetitorių. - Kaip sakoma, gabus. Tačiau impulsyvus, išlepęs, savimyla. Įsimintinos išvaizdos, tačiau ne itin patrauklus".

Idiliška vaikystė

Nabokovo autobiografijoje "Kiti krantai" nėra jokių nemalonių ankstyvųjų gyvenimo metų smulkmenų. Savo vaikystę rašytojas pavertė kultu. Sprendžiant iš visko, jis užaugo rojuje, kuriame visi rengėsi baltai, buvo švelnios guvernantės, pasivažinėjimai dviračiu ūksmingomis alėjomis. Tam ir parašyti "Kiti krantai" - kad būtų įamžintas idiliškas pirmųjų "paskutinio rusų rašytojo" gyvenimo metų paveikslas.

Ideali atrodo ir pirmoji Nabokovo meilė. Mergina, kurią jis įsimylėjo būdamas šešiolikos, tapo daugelio jo romanų herojų prototipu. Jų santykiai truko vos ilgiau kaip metus, jai Vladimiras skyrė pirmus (ne itin vykusius) eilėraščius. Nabokovas rašė apie jos "liauną liemenį", "žavingą kaklą" ir "graciją", nors išlikusioje fotografijoje regime nerangią apkūnoką stambių veido bruožų merginą.

Nuo zoologijos - prie lingvistikos

Paskui prasidėjo revoliucija, ir Nabokovų šeima pabėgo pirmiausia į Krymą, paskui - per Stambulą, Marselį ir Paryžių - į Londoną. Vladimiras mokėsi Kembridže - išsivežtų brangenybių užteko sumokėti už jo mokslą. Nuo vaikystės domėjosi drugeliais ir svajojo tapti entomologu, tad ėmėsi studijuoti zoologiją. Kai paaiškėjo, kad per užsiėmimus laboratorijoje reikia pjaustyti gyvas žuvis, aristokratas metėsi į lingvistiką. Entomologijos, tiesa, nepamiršo.

Nabokovui tebesimokant Kembridže žuvo jo tėvas - buvo nušautas per vieną emigrantų susirinkimą. Palaidojęs tėvą ir baigęs universitetą Nabokovas išvyko į Berlyną. Ten mokė anglų ir prancūzų kalbų, teniso ir bokso. Net nusifilmavo begarsiame kine kaip statistas. Trečiajame dešimtmetyje savo kūrybą pradėjo spausdinti emigrantų laikraščiuose ir žurnaluose, pasirašydavo pseudonimu V.Sirinas.

Berlyne Nabokovas galutinai suvokė, kad praeitis mirė. Tuo laikotarpiu pasirodė jo romanai "Mašenka", "Žygdarbis", "Dovana". Susidaro įspūdis, kad Nabokovas visuomet gyveno kaip visiškas keistuolis ir asketas, nesidomėjęs niekuo, tik knygomis ir drugeliais. Tik daug vėliau pagyrūnišką akimirką jis prasitarė turėjęs kur kas daugiau meilės ryšių, nei žinoma jo biografams.

Ideali draugė

Kad ir kaip ten būtų, finansinės Nabokovo problemos netrikdė tik Veros Slonim, kurią jis vedė 1925 metais. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui: jų santuoka truko 52 metus. Per tą laiką jis turėjo tik vieną romaną - su Irina Gvadanini. Galiausiai Nabokovas prisipažino buvęs neištikimas ir paprašė Irinos grąžinti viską, ką buvo jai parašęs.

1934 metais Vladimirui ir Verai gimė sūnus Dmitrijus, vienintelis jų vaikas. Nabokovai gyveno Berlyne iki 1937 metų, kol žydei Verai tapo pernelyg pavojinga likti nacistinėje Vokietijoje. Jie persikėlė į Paryžių, tačiau po trejų metų turėjo bėgti ir iš ten. 1940 metų pavasarį Vladimiras ir Vera atvyko į Jungtines Valstijas.

Nuo to laiko Nabokovo asmenybė įgauna išties mitologinius kontūrus. Pirmiausia jis "palaidojo" rašytoją V.Siriną ir tapo amerikiečių rašytoju Nabokovu, rašiusiu tik angliškai. Šią kalbą Nabokovas tobulai mokėjo nuo vaikystės, tačiau kažkodėl drovėjosi ja kalbėti. Nuo to laiko su pasauliu jis kontaktavo daugiausia rašytine forma. Rašytojo sekretorė buvo Vera, todėl atskirti, ką parašė pats Nabokovas, o ką - jo žmona, dabar beveik neįmanoma. Net interviu klausimus jis prašydavo atsiųsti paštu.

Vera Nabokova buvo ideali rašytojo draugė. Ji rinko vyrui medžiagą, derėjosi su leidėjais, redagavo jo knygų vertimus. Vera buvo liekna, anksti pražilusi moteris, stebėtinai jauno veido. Rankinėje ji kažkodėl nešiodavosi pistoletą. Kai Nabokovas pradėjo dėstyti Kornelio universitete, ji visuomet pati atveždavo vyrą (vairuoti jis neišmoko), o per paskaitas tylėdama sėdėdavo auditorijoje. Kartais atrodydavo, kad Vera laiko Nabokovą įkaitu.

Sėkmės receptas

Būtent Vera išgelbėjo "Lolitą" nuo ugnies, kai nepatenkintas rašytojas nusprendė sudeginti garsiausio savo romano rankraštį. Paaiškėjo, kad išsaugotas kūrinys - idealus komercinis projektas. Nabokovas, talentingas šachmatininkas, numatė sėkmės strategiją. Jis žinojo, kaip tapti garsiu ir turtingu rašytoju. Reikėjo viso labo dviejų dalykų: gero romano anglų kalba ir didelio - geriausia sekso - skandalo. Taip pasaulį išvydo nelaimingo Humberto Humberto ir mažos žiaurios Lolitos meilės istorija. Rašytojas, kadaise sukūręs idealios vaikystės paveikslą, tapo vaiko pragaro režisieriumi. Žmogui, žudžiusiam visa, ką mylėjo - ar tai būtų drugeliai, ar buvęs gyvenimas - tai buvo natūralus posūkis. Tiesa, iki gyvenimo pabaigos Nabokovui teko aiškinti žurnalistams, kad jis abejingas dvylikametėms mergaitėms.

Seniokas su tinkleliu

"Lolita" išleista daugybę kartų, rašytojas gerai uždirbo pardavęs teises ekranizuoti kūrinį. Sėkmė buvo garantuota. Tačiau nė vienas tyrėjas negali paaiškinti, kodėl netrukus rašytojas išvyko iš JAV ir apsigyveno Šveicarijoje. Juk Nabokovui patiko Amerikoje, šią šalį jis vadino vienintele, galinčia prilygti prarastajai Rusijai.

Nabokovai įsikūrė viename Montrė viešbutyje - amžino keliauninko įvaizdį puoselėjęs rašytojas nepanoro pirktis namų. Šveicarijoje visą laisvą nuo romanų rašymo laiką Nabokovas skyrė entomologijai. Niūrus seniokas karstėsi su tinkleliu po kalnus, gaudė mylimus vabzdžius, o namie mąsliai prismeigdavo juos prie popieriaus ir kruopščiai aprašydavo.

Vladimiras Nabokovas mirė Lozanoje 1977 metų liepos 2 dieną. Kartą prieš mirtį jis prisipažino: "Drugelių medžioklė - nieko linksma. Tai labai liūdna".

1996 metų Adriano Lyne'o "Lolitos" ekranizacijoje Vladimiro Nabokovo herojus įkūnijo Jeremy Ironsas ir 17 metų Dominique Swain.

2005 metų pabaigoje rašytojo 71 metų sūnus Dmitrijus, operos dainininkas, sukėlė didžiausią ažiotažą literatūriniuose sluoksniuose - pareiškė, kad išpildys tėvo valią ir sunaikins jo paskutinį romaną "The Original of Laura", laikytą prarastu. Rašytojas prieš mirtį to prašė žmonos, tačiau šiai nepakilo ranka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"