TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dukros ir mamos veidrodinis atspindys

2014 04 26 6:00
Iš Ugnės Henriko ciklo "Mama ir dukra": 1975 metų mamos ir 2011 metų dukros nuotraukos. Ugnės Henriko nuotraukos

Kembridžo "School of Arts" (Jungtinė Karalystė) fotografijos bakalaurė Ugnė Henriko (Vasiliūtė) baigiamajam studijų projektui pasirinko temą, kuri pelnė merginai ne tik universiteto dėstytojų įvertinimą, bet ir išskirtinį prestižinio leidinio "The Guardian" dėmesį.

Ugnės fotografijų ciklas "Mother and Daughter" ("Mama ir dukra") prieš mėnesį buvo publikuotas "The Guardian Weekend Magazine" Motinos dienos proga, ji Jungtinėje Karalystėje minima kovo pabaigoje. Leidinio redaktorius lietuvaitės projektas sudomino vos atsiųstas, jau po kelių valandų mergina sulaukė telefono skambučio - pranešta, jog savaitės nuotraukos rubrikai buvo pasirinktas jos darbas.

Iš Ugnės Henriko ciklo "Mama ir dukra": 1975 metų mamos ir 2011 metų dukros nuotraukos.

Grįžo į Vilnių

Pernai liepą Ugnė iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi į Lietuvą. "Esu kaunietė, kai baigiau mokyklą, nutariau mokytis fotografijos. Kadangi tėvai finansiškai paremti nelabai galėjo, studijos Vilniuje savaime atkrito. Pradėjau ieškoti galimybių, kur studijuoti. Su draugėmis, kurios jau mokėsi Kembridže, išvažiavau apsidairyti, kokios ten perspektyvos. Metus padirbėjau kavinėje, geriau pramokau kalbą, užsidirbau pinigų, nusipirkau kompiuterį, fotografijos įrangą. Po metų įstojau į Kembridžo universitetą, jame mokiausi tejus metus", - pasakojo Ugnė. Baigusi studijas mergina persikėlė į Londoną, bet gyvenimas megapolyje lietuvaitės nepakerėjo. Po metų Ugnė nusprendė grįžti į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje.

Merginos teigimu, nusiųsti fotografijas į "The Guardian" ją paskatino pažįstama kolegė, kuriai nuotraukos padarė didelį įspūdį. "Buvau labai nustebusi, kai po kelių valandų sulaukiau iš redakcijos skambučio. Mano nuotraukas numatė spausdinti jau kitos dienos numeryje. Telefonu daviau trumpą interviu, papasakojau apie savo projektą. Jis puikiai tiko Jungtinėje Karalystėje kovo pabaigoje minimos Motinos dienos proga", - prisiminė Ugnė.

Kad yra neįtikimai panaši į mamą, Ugnė pastebėjo jau seniai. Beje, jos tėvai mokėsi Kauno dailės technikume ir labai mėgo fotografuoti. Vasylių namuose susikaupė daugybė dėžių su tėvų jaunystės nuotraukomis, jas Ugnė susižavėjusi nuolat vartydavo. "Kartais nuskenuodavau mamos nuotrauką ir socialiniuose tinkluose pateikdavau kaip savo. Niekas net neabejodavo, jog ten - aš. Man tos nuotraukos labai gražios. Paskutiniais studijų metais svarsčiau, kokį baigiamąjį projektą padaryti, kaip pažymėti trejų metų studijų pabaigą. Norėjosi gerokai driosktelėti, kad mane įsimintų", - šyptelėjo savimi pasitikinti Ugnė.

Iš pradžių Kembridžo studentė mąstė, kad galbūt verta nuvažiuoti į Lietuvos kaimą ir paskutinį studijų projektą daryti iš ten. Ieškojo įkvėpimo kitų fotografų darbuose. Tačiau vieną rytą pabudo įsitikinusi, jog nuotraukų ciklas "Mama ir dukra" yra kaip tik tai, kas jai pavyks geriausiai. Paskambino mamai ir paprašė, kad ji atsiųstų savo jaunystės nuotraukų. Planavo dešimties "dublių" seriją, tačiau pavyko šeši veidrodiniai atspindžiai. Kai kuriuos kadrus pasisekė padaryti per dešimt minučių, kitiems prireikė kelių dienų bandymų.

Kad dukros atvaizdas kuo tiksliau atkartotų mamos nuotrauką, Ugnė siekė ir rinkdamasi atitinkamo laikotarpio drabužius, ieškodama jų Jungtinės Karalystės labdaros parduotuvėse. Nuotolinio fotoaparato valdymo pulteliu fotografavo identišką pasirinktos mamos nuotraukos pozą. "Kai kurias nuotraukas padėjo padaryti draugai. Nors pati "susistatydavau" kadrą, reikėjo, kad kas nors pareguliuotų, kaip pakreipti galvą, pakelti smakrą, kad panašumas būtų akivaizdus, beveik idealus", - pasakojo Ugnė.

Verkė ir juokėsi

Pamačiusi dukros sukomponuotas nuotraukas, Ugnės mama Laimutė Vasylienė apstulbo - tai buvo kone veidrodinis atspindys. "Mama verkė ir juokėsi tuo pačiu metu. Mudvi visada žinojome, kad esame labai panašios, tą tvirtino visi aplinkiniai. Tačiau toks akivaizdus įrodymas ją labai sujaudino", - prisipažino pašnekovė.

Po studijų Ugnės mama savo gyvenimą skyrė keturiems vaikams - Ugnei ir trims jos broliams. Jauniausiam jų - keturiolika, vyriausiajam - trisdešimt metų. Vienas Ugnės brolis gyvena Airijoje, kitas dirba su tėčiu, o jauniausias, pasak sesės, kaip ir daugelis jo kartos atstovų, galvą pametęs dėl kompiuterių. Šeimos galva daug metų dirbo kalviu, dabar užsiima įvairiais verslais, kad išlaikytų šeimą.

Kūrybiniu slapyvardžiu U.Vasyliūtė pasirinko tėvo vardą. Papasakojo, kaip radusi namie seną vaikystės poliklinikos medicininę kortelę perskaitė joje sovietmečiu darytą įrašą: Ugnė Vasyliūtė Henriko. "Pamaniau, kad Ugnė Henriko labai gerai skamba, tinka kaip kūrybinis pseudonimas. Kai studijavau užsienyje, tai labai pravertė, nes lietuviškas pavardes kitataučiams sunku ištarti. Dabar esu žinoma kaip Ugnė Henriko", - šypsojosi mergina.

Lietuvoje - geriausia

Ugnės galvoje jau sukasi mintys apie kitus fotografijos projektus, tačiau konkrečių planų ji dar nelinkusi viešinti. Juokėsi, jog kūrybos procese pirminė mintis dažnai neatpažįstamai pasikeičia, bet iki birželio ji tikisi baigti dar vieną projektą. "Vasarą reikės daug dirbti fotografuojant vestuves. Suprantu, kad dirbdama svetur gaučiau gerokai daugiau, bet man gera čia", - tikino ji. Kovo mėnesį fotografė praleido Londone - buvo pakviesta tapti oficialia gerai žinomo prestižinio Londono renginio "Secret Cinema" fotografe. Čia ji glaudžiai bendradarbiavo su atlikėja Laura Marling kuriant fotonuotaiką 17 dienų trukusiame renginyje.

Ugnė prisipažino, jog pagyvenusi užsienyje Lietuvą pamatė visai kitu aspektu - čia jautiesi savas, laisvas. "Tai, ką veikiu Lietuvoje, manau, turi reikšmę ne tik man. Dar daugelio dalykų mums trūksta, todėl dirbti čia malonu ir prasminga. Na, bent jau aš taip jaučiuosi. Lietuvoje nepatiriu jausmo, lyg būčiau žiurkėnas, bėgantis rateliu. Toks pojūtis dažnai užklupdavo Londone - bėgi bėgi, darai darai - ir nieko. Ištirpsti minioje", - prisipažino Ugnė.

Iš Ugnės Henriko ciklo "Mama ir dukra": 1975 metų mamos ir 2011 metų dukros nuotraukos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"