TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Duonos kvapas gundo pirkėjus

2014 04 19 6:00
Asmeninio albumo nuotraukos

Paryčiais apie penktą vilnietis Mindaugas Truskauskas į kepimo krosnį pašauna duoną, batonus, pusryčių raguolius ir sausainius. Ankstyvą rytmetį aplinkui pasklidęs kepamos duonos kvapas duoda žinią sostinės Žvėryno bendruomenės žmonėms - jų laukia dar šilti Mindaugo kepiniai.

Pastaruosius dvejus metus Mindaugo keptą duoną valgo vilniečiai, gyvenantys Žvėryno rajone. Prieš imdamasis kepėjo verslo gimtinėje 27-erių vyras keletą metų kaupė patirtį Anglijos kepyklose. Vilniaus kolegijoje baigęs duonos technologo specialybę, žinias gilino "The Hungry Guest", "Celtic Bakers", "Osteria due fratteli", "Napket Snob Food inc." kepyklose.

Iš mamos ir močiučių

Mindaugo šeimoje kepė visos moterys - mama, močiutė, prosenelės. Darė tai ne tik dėl savo ir šeimynykščių malonumo. "Viena mano prosenelė kepdavo tikrą kaimišką ruginę duoną, šakočius, tuo buvo garsi Garliavoje, kita - turinti totoriškų šaknų - šimtalapius. Kepė ir močiutė, o mama mane išmokė dar vaikystėje - kepti nuoširdžiai, lėtai, tik iš natūralių žaliavų. Tikra duona verta didelių pastangų. Nekepčiau, jeigu nepatiktų", - tikino jaunas vyras. Baigęs mokyklą Mindaugas apsisprendė - stojo mokytis duonos technologo specialybės Vilniaus kolegijoje. Gavęs diplomą išvažiavo į Londoną, dirbo prancūzų valdomoje kepykloje "Osteria due fratteli", vėliau - didelėje organinės produkcijos kepykloje "Celtic Bakers". Prisipažino, kad kurį laiką teko padirbėti ir statybose. Iš Londono nukako į Čičesterį, buvo pirmasis ką tik atidarytos kepyklos kepėjas.

Po ketverių metų, praleistų Anglijoje, Mindaugas grįžo namo. "Sprendimą padiktavo vienišumo jausmas. Manau, kad daugelis žmonių grįžta būtent dėl to. Tikiu, kad išvažiavusieji į užsienį uždarbiauti, išsprendę savo finansines problemas, taip pat po kurio laiko grįš. Pinigai ten, žinoma, didesni, bet visą laiką jautiesi vienišas", - prisipažino pašnekovas.

Dirbu sau, man lengva kepti, nes tai be galo mėgstu", - prisipažino kepyklėlės savininkas M.Truskauskas.

Kepa naktį, miega dieną

Paklaustas, kada prasideda jo darbo diena, Mindaugas nusijuokė, jog geriau klausti, kada jis miega. Kai pasitaiko laisva valanda, tada ir prigula numigti. "Ne tik mano, bet ir kiekvieno kepėjo darbo diena prasideda dešimtą valandą vakaro. Užmaišau tešlą, ją išminkau. Tai trunka iki vidurnakčio. Kol ji kyla, atlieku kitus darbus. Apie ketvirtą valandą ryto pradedu formuoti kepaliukus, ragelius, kitus kepinius. Dar valandą palieku kilti. Penktą ar pusę šešių pašaunu juos į krosnį. Septintą ryto ateina pardavėja, išdėlioja kepinius į lentynas ir pradeda darbo dieną. Tiesa, dažnai turiu kitų reikalų ir miegoti dar neinu. Diena dienai nelygu", - aiškino Mindaugas.

Anot kepėjo, per naktį iškeptą duoną ir kitus gaminius savo parduotuvėje jis ne visada parduoda tą pačią dieną. Vakarykščių gaminių pirkėjai gali nusipirkti perpus pigiau. Sužiedėjusių trečios dienos kepinių mielai pasiima žmonės, turintys vištų ar kitų augintinių. Gal ir neturtėliai, kuriems porą dienų pabuvusi duonutė - tikras gardėsis. Jeigu pirkėjas Mindaugo kepykloje neranda pageidaujamo kepinio, gali užsisakyti - meistras iškeps pageidaujamą produktą.

Be eilės

Mindaugas samprotavo, jog pagrindinis mažų, specializuotų parduotuvių pranašumas - čia niekada nebūna eilių. "Pats dažnai einu apsipirkti į prekybos centrą. Prisikrovęs krepšį produktų, stoju į eilę prie kasos. Žmonės pavargo stovėti eilėse. Man kur kas maloniau užeiti mėsos nusipirkti pas Martyną į Žvėryno mėsinę, nes pas jį užėjęs nestovėsiu eilėje. Galbūt sumokėsiu litą kitą brangiau, bet negaišiu laiko, jeigu, žinoma, nenorėsiu su juo apie ką nors pasikalbėti, - šypsojosi kepėjas Mindaugas. - Kaip ir Anglijoje, Lietuvoje žmonės pastaruoju metu labai skuba. Į darbą, namo, skuba gyventi. Užbėgęs į šalia namų esančią kepyklą, žmogus sugaišta laiko tik tiek, kiek trunka paimti duonos kepaliuką ar bandelių ir sumokėti. Kita vertus, norėdamas jis gali su manim, jeigu tuo metu esu, arba su pardavėja pasikalbėti. Jam bus paaiškinta, iš ko iškepta, kokių priedų dėta."

Naktį ir paryčiais kepėjo rankos mikliai suka raguolius.

Pasak Mindaugo, jo kepykloje duoną ir kitus kepinius perka žmonės, kurie pritaria jo idėjai. Dažnas kepėjo teiraujasi, kas jam pačiam skaniausia, ir perka pabandyti. Kiti turi savo pamėgtų kepinių, kuriuos įsigyja kasdien. Velykų savaitgaliui M.Truskauskas sakė kepsiantis vieną savo mėgstamiausių sviestinių pyragų. "Paskrudinus šis pyragas atsiduoda omletu ar kiaušiniene. Labai skanus. Pats itin mėgstu itališką duoną - čiabatą, prancūzišką batoną. Labai skanūs iš jų sumuštiniai", - tikino kepėjas.

Jis atgaivino ir vieną vaikystėje ragautų kepinių receptą - sluoksniuotos tešlos, cukrumi apibarstytą "Palmę". Pasakojo, jog būdamas dvylikos ar trylikos metų su močiute važiuodavo prie stoties, kur gyvuoja seniai įkurta prancūziškų kepinių parduotuvė. Čia mėgaudavosi sviestiniais rageliais, kruasanais, juos taip pat dabar kepa savo kepykloje. "Man "Palmė" buvo pats skaniausias dalykas pasaulyje. Įsidėmėjau ją visam gyvenimui. Labai patinka, kai nuo kepinio vienas po kito sluoksniais plyšta gardūs, traškūs gabaliukai. Nieko gardesnio neteko valgyti", - prisipažino Mindaugas.

Darbas - pomėgis

Kepėjas tikino, kad dirbdamas naktimis ir neskaičiuodamas darbo valandų nejaučia nuovargio. Duonos, konditerijos gaminių kepimas jam - mėgstamas hobis. "Rask darbą, kuris tau patinka, ir tau niekada nereikės dirbti", - pacitavo žinomą posakį. Tiesa, kartais jaučiasi fiziškai pavargęs, tačiau jį visada lydi dvasinis pasitenkinimas. "Galėčiau drybsoti ant sofos ir spoksoti filmus, žaisti kompiuterinius žaidimus. Tiesą sakant, man patinka filmai ir žaidimai. Bet juk dirbu sau, man lengva kepti, nes tai be galo mėgstu", - aiškino jaunas vyras.

Mindaugas svajoja pakeliauti, tačiau jo kelionės taip pat būtų susijusios su mėgstamu darbu. Saulėti Turkijos ar Egipto paplūdimiai jo netraukia, bet mielai nuvyktų į Prancūziją. "Noriu į Liono miestą. Pavaikščiočiau po kepyklas. Dar norėčiau aplankyti Lenkijos kepyklas, jeigu pasitaikytų tokia galimybė. Įdomu, koks ten asortimentas, ką jie siūlo. Manau, būtų gerai pasimokyti, pasisemti idėjų", - sakė jis.

Mindaugo per naktį iškepta duona rytais sukraunama ant medinių lentynų.

Iš gerų produktų

Pašnekovas papasakojo istoriją, kaip viena ponia tapo jo nuolatine kliente - moterį priviliojo iš Mindaugo kepyklos naktį ir paryčiais sklindantis kvapas. Susidomėjusi ji užėjo patikrinti, iš kur sklinda toks gardus duonos ir bandelių aromatas. Susipažinusi su kepėju, tapo ištikima pirkėja. Anot vyro, tolėliau gyvenantys žvėryniečiai gal net ir nežino, jog jų rajone iš Anglijos grįžęs vyras naktimis kepa duoną, į jo kepyklą dažniausiai užsuka kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Pirkėjų ištikimybę Mindaugas pelno ir už tai, kad daugiausia dėmesio jis skiria produktų, iš kurių kepa, kokybei. Iš šviežios grietinėlės pagamintą tikrą sviestą jam dukart per savaitę pristato kolegos pienininkai iš nedidelio ūkio. Visi Mindaugo kepyklos rageliai ir kiti gaminiai – tik iš natūralaus sviesto, jis iš principo nenaudoja margarino.

Stiprų skonį, tekstūrą bei sotumą jo kepiniams teikia ir viso grūdo akmeninėmis girnomis malti miltai su nenusijotais gemalais bei sėlenomis, išsaugančiomis visas grūdo maistingąsias medžiagas, skaidulas, B grupės vitaminus, mineralus ir antioksidantus. Mindaugas itin vertina sveikus ir naudingus, archajiškus speltų (kviečių) miltus, Europoje ypač intensyviai naudotus nuo pat bronzos amžiaus iki viduramžių.

"Kepėjas – nuo seno gerbiama profesija. Stengiuosi šį amatą puoselėti ir tobulinti. Ypač dėkingas savo pirmajam mokytojui Jacekui Siedleckiui, man skyrusiam daug meilės ir dėmesio", - pagarbiai savo mokytoją prisiminė M.Truskauskas.

Į krosnį keliauja pirmieji ryto kepiniai.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"