TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dveji metai Lietuvoje virto dešimtmečiais

2013 10 05 4:40
Erlendo Bartulio nuotrauka

Vyčio kryžiaus ordino kavalierius generolas Sergejus Madalovas spalio 18 dieną su savo bendražygiais minės Lietuvos viešojo saugumo tarnybos pirmojo pulko 23-iąsias metines. Sovietinės kariuomenės paliktuose griuvėsiuose jis sukūrė Lietuvai veiksnią, modernią ir pajėgią struktūrą, saugančią mūsų visuomenę.

Apie čečėnų kilmės Lietuvos generolą sklando nemažai legendų. Viena jų - kad jis viešai, prieš sovietų kariškių rikiuotę nusiplėšė pulkininko antpečius, apdovanojimus ir atsisakė tarnauti šioje jėgos struktūroje. Pasak S.Madalovo, to tikrai nebuvo. "Tiesa tokia, kad savo noru 1986 metais išėjau iš sovietinės kariuomenės, nes supratau - gresia pilietinis karas. Nenorėjau būti nė vienoje jo pusėje. Jau buvau užsitarnavęs pulkininko laipsnį, brigados vado pareigas, nors tuomet dar neturėjau nė keturiasdešimties. Penkerius metus buvau pensininkas", - pasakojo už nuopelnus Lietuvai aukščiausiu šalies apdovanojimu pagerbtas kariškis.

Pradėjo nuo nulio

Pašnekovas prisiminė, kad 1991 metų liepą sulaukė skambučio iš tuomečio vidaus reikalų viceministro Arvydo Svetulevičiaus. Jis prašė sukurti vidaus tarnybos pulką ir šiam vadovauti. "Tuo metu buvau Uzbekistane. Pasakiau viceministrui, kad sukursiu pulką ir jam vadovausiu, bet tarnausiu tik porą metų. Gana man tos kariuomenės. Šiandien juokiuosi, kad posakis, jog nieko nėra pastoviau už laikinumą, pritaikytas, matyt, man", - nuotaikingai kalbėjo generolas.

Pasak Viešojo saugumo tarnybos vado, kurti Vidaus tarnybos pirmąjį pulką, kaip jis tada buvo vadinamas, teko nuo nulio. Vyrai patys naktimis rengė statutą, rūpinosi visais reikalais iš karto. Generolas prisiminė, kad tuo metu lietuviškai mokėjo pasakyti tik "laba diena" ir "labas vakaras", todėl per naktį jo surašytus statuto punktus, įsakymus, instrukcijas, kaip elgtis su ginkluote, pavaduotojas čia pat vertė iš rusų į lietuvių kalbą. "Esu įsitikinęs, jog šiandien mūsų vyrai yra tokie profesionalūs dėl to, kad patys viską pradėjome nuo nulio. Jie augo kartu su tarnyba, mokėsi ir tobulėjo", - tikino S.Madalovas. Tuo metu pulkininko laipsnį turėjęs kariškis per du mėnesius išmoko lietuvių kalbą.

Viešojo saugumo tarnybos vado generolo S.Madalovo teigimu, kurti Vidaus tarnybos pirmąjį pulką, kaip jis tada buvo vadinamas, teko nuo nulio. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Karininkų dinastija

Iškilus čečėnų tautos sūnus, pavyzdingas Lietuvos karininkas ir mūsų valstybės patriotas S.Madalovas pasakojo, kad kariškio profesiją renkasi jau kelios kartos jo giminės vyrų. Generolo prosenelis tarnavo carinės Rusijos kariuomenės Laukinėje divizijoje (Dikaja divizija), senelis ir tėvas taip pat buvo karininkai. "Kai buvau trylikos metų, senelis sukvietė visus vaikaičius ir paskirstė, kas kokiu gyvenimo keliu eis. Man tarė: "Tu, Sergejau, būsi karininkas. Turi užsitarnauti pulkininko laipsnį. Generolu tu netapsi, nes mes - čečėnai, tad pinigų už laipsnį nemokėsime." Taigi 1985 metais jau turėjau pulkininko laipsnį. Nors senelio nebebuvo, žinojau, kad jo priesaką įvykdžiau ir ramia sąžine galiu palikti kariuomenę. Tai ir padariau", - prisiminė 1998 metais generolu tapęs karininkas.

S.Madalovas su žmona užaugino vienturtę dukrą, bet savo anūkams, gimusiems jau Lietuvoje, kariškio profesijos neperša. Jei kuris nors pareikš norą tarnauti, sakė esąs pasirengęs padėti žiniomis ir patirtimi, tačiau spaudimo nedarantis. "Karininko, juo labiau jo sutuoktinės dalia - tikrai sunki. Dėl manęs žmona blaškėsi po Sovietų Sąjungos platybes, dukra gimė Chabarovske, tada išvykome į Magadaną, dar vėliau atsidūrėme Kamčiatkoje. Paskui grįžau mokytis į Maskvos karo akademiją, tarnavau Lietuvoje, Afganistane, Vidurinėje Azijoje. Nors žmona turi prekių žinovės specialybę, dėl suprantamų priežasčių pagal profesiją dirbo mažai. Be to, jai beveik vienai teko auginti dukrą, nes manęs ištisai nebūdavo namie. Visada maniau, kad turėsiu būrį vaikų, bet per nuolatines keliones, kurios yra kariškio gyvenimo kasdienybė, susiklostė kitaip", - prisipažino generolas.

Nemedžiojantis poliglotas

Nors S.Madalovas visą gyvenimą tarnauja kariuomenėje ir ginklai - jo kasdienybės dalis, vyras neslėpė nesižavintis medžiokle. Karininkas negali šaudyti gyvūnų, nes jų nuoširdžiai gaili. Generolo pomėgis - filosofija, religijotyra ir ezoterika. Jis laisvai kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai, taip pat moka prancūzų ir vokiečių kalbas, skaito arabiškai. "Visą gyvenimą savarankiškai mokiausi kalbų, nes studijuoti jų kaip specialistas neturėjau galimybių. Būdamas 23-ejų ir tarnaudamas Magadano srityje, pradėjau mokytis anglų. Ne paslaptis, jog daugelis kariškių Rusijoje smarkiai geria. Kad ir manęs neverstų to daryti, sėsdavau prie anglų kalbos vadovėlių. Per atostogas Maskvoje aptikau anglų kalbos kursus, pradėjau rimtai mokytis. Vienas tarnybos "draugų" parašė laišką vyresnybei, esą čečėnas kuopos vadas studijuoja anglų kalbą. Kam jam to reikia? Mane aplankė du pulkininkai iš Chabarovsko ir ėmė klausinėti, kas čia vyksta. Amerika - visai čia pat, o aš mokausi anglų kalbą. Prisipažinau, kad nenoriu girtauti, siekiu tapti geru karininku, todėl mokausi. Jie suprato ir nenubaudė", - šypsodamasis prisiminė S.Madalovas.

Tarnaudamas vyras nesyk buvo susidūręs su lietuviais kariškiais, ir jie visuomet keldavo nuostabą bei pagarbą. Generolo teigimu, po vienos karinės operacijos jis su savo būriu gavo dešimt dienų poilsio. Tada jo pavaduotojas buvo lietuvis karininkas. "Atkreipiau dėmesį, kad rusai net miške iš nežinia kur įsigudrina "iškasti samagono", o lietuviai - nė lašo, tik dainuoja ir kepa kažin kokius skanėstus iš bulvių. Kadangi pats negeriu, visada eidavau pas lietuvius, jie labai imponavo", - prisipažino čečėnas.

Kaip vadas kariuomenę "paleido"

Prisimindamas Vidaus tarnybos pirmojo pulko kūrimo istoriją, generolas papasakojo vieną jam įstrigusį epizodą, pareikalavusį daug emocinės ištvermės. Pulko pradžia buvo itin sunki. Ginkluotė - vos dešimt automatų, nei aprangos, nei padorių patalpų, vien griuvėsiai ir duženos. Kariai buvo priversti avėti savo sportbačius, šalti, vaikščioti pėsčiomis į pratybas, nes transporto tuo metu neturėjo. Kai kuriamo pulko vyrams atėjo laikas prisiekti tėvynei, S.Madalovui jo pavaduotojas pranešė, kad daugelis karių to nenori. Žinoma, nebuvo apsieita ir be priešiškos suinteresuotų asmenų agitacijos, siekiant pakenkti besikuriančiai Lietuvos karinei struktūrai.

"Paprašiau visus karius surinkti klube. Išklausiau priekaištų, kad trūksta vaisių, mažai mėsos. Palyginau mūsų maisto davinius su sovietinės kariuomenės normomis - jie buvo daug geresni. Pažadėjau, kad ilgainiui viskas dar pagerės, - pasakojo generolas. - Tada paklausiau savo karių: "Ar norite namo?" Buvo penktadienio vakaras, o jie turėjo duoti priesaiką pirmadienį. Visi apsidžiaugė, kilo linksmas šurmulys. Išleidau į namus su sąlyga, kad sekmadienį iki vidurnakčio kariai turi būti tarnybos vietoje. Ir priminiau, jog pirmadienį jie prisieks tėvynei."

Generolas neslėpė tuo metu išgyvenęs didžiausio siaubo valandas - o jei kariai negrįš? Tą patį vakarą jam paskambino vidaus reikalų ministras: "Sergejau, girdėjau tu visą kariuomenę paleidai?" S.Madalovas atsakė, jog vyrams reikia pailsėti, ir užtikrino, kad jie tikrai grįš. "Kai kurie sugrįžo dar šeštadienį, o sekmadienį vaikinai rinkosi su armonikomis, dainuodami. Paskutinis atvyko likus pusvalandžiui iki dvyliktos, girtas kaip dūmas. Areštinės tuomet dar neturėjome, tad tiesiog paguldėme "šaunuolį" miegoti. Rytą visi kariai žvaliai išsirikiavo ir nuvyko į Kauno sporto halę duoti priesaikos. Jūs man pasakykit, kaip galima nemylėti tokios kariuomenės?" - jausmingai klausė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius.

Generolas S.Madalovas prisiminė, kokia sunki buvo pulko pradžia: ginkluotė - vos dešimt automatų, nei aprangos, nei padorių patalpų, vien griuvėsiai ir duženos. /Asmeninio albumo nuotraukos

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"