TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dvejojanti A.Dudurytė

2012 09 29 7:00
A.Dudurytė tiki likimu ir mistiniais ženklais. "Tikiu, kad mintis į visatą reikia transliuoti atsargiai, nes jos išsipildo", - teigia ji. /Miesto fotostudijos archyvo nuotraukos. Mados namų "Femmes Fatales" (dizainerė Ella Tatarinova) suknelė ir įvaizdis. Julijos Estko makiažas.

Antradienį į "Lietuvos ryto televizijos" eterį grįš pokalbių laida "Negaliu tylėti!" Jos vedėja Asta Dudurytė plepa su "Lietuvos žinių" žurnalistu.

Moteris negali tylėti, kai mato neteisybę. Anot jos, Lietuvoje daug dalykų "daroma atbulom rankom". Labiausiai žurnalistė norėtų pakalbinti krepšinio stabą Arvydą Sabonį, bet kol kas jai nepavyko to padaryti. A.Dudurytė neslepia negalinti pasakyti, kad dirba svajonių darbą. "Labai dažnai abejoju, ar einu tinkama linkme. Dar dvejoju ir kažin ko ieškau", - sako ji.

- 2011 metų vasarą atsisveikinai su LNK "Žiniomis" ir ėmei vesti "Lietuvos ryto televizijos" pokalbių šou "Negaliu tylėti!" Kokiais atvejais negali tylėti?

- Negaliu tylėti, kai matau neteisybę, kai apgaudinėjami žmonės. Kūrėme laidą apie greituosius kreditus. Verslas yra verslas, bet kai jis daromas laukinio kapitalizmo sąlygomis... Greitąjį kreditą du, tris kartus gali imti ir psichinis ligonis. Sergančio žmogaus artimieji sužino apie tai post factum, kai jau pricaksėjusios triženklės sumos. Užsienyje antro kredito negausi, kol neatiduosi pirmojo. Kodėl pas mus taip yra? Ta pati neįgalių vaikų sveikatos sistema...

Daug dalykų Lietuvoje daroma atbulom rankom. Štai dėl ko negaliu tylėti. Mes esame mažiukai ir norime būti originalūs, bet yra begalė šalių, iš kurių galime imti pavyzdį. Karūna tikrai nenukristų, jei pasižiūrėtume į patyrusių valstybių praktiką ir klaidas.

- Liepos 9-ąją ant raudonosios "Vasaros su Asta" sofos sėdėjo laidos prodiuseris Edvardas Žičkus. Ar profesionalu kviesti į laidą vyruką, kuris prodiusuoja projektą?

- Profesionalu. Nemanau, kad tai neetiška. Kalbinau jį ne bandydama atsidėkoti kaip savo laidos kūrėjui. Nieko panašaus. Laidą apie Edvardą kūrėm ne vien dėl to, kad jis geras prodiuseris, pirmiausia - tai daug matęs ir patyręs žurnalistas, kuris labai retai duoda interviu ir dar rečiau įsileidžia į namus. Aišku, pasinaudojau pažintimi ir įsiprašiau į svečius. Jis pats prisipažino, kad buvo nelengva šnekėti. Man ta laida labai patiko.

A.Dudurytė nemano, kad neprofesionalu "Vasaroje su Asta" kalbinti laidos prodiuserį E.Žičkų.

- Antradienį į eterį grįš antrasis "Negaliu tylėti!" sezonas. Jis kuo nors skirsis nuo pirmojo?

- Jau filmuojame antrojo sezono laidas. Turinys ir formatas nesiskirs, esminių pokyčių nebus. Bet jau įsivažiavome - žinome pašnekovus, temas, esame pažengę ir sutvirtėję. Komanda dirba kaip kumštis, nebėra eksperimentų. Bandysime ieškoti naujų pašnekovų, nes žmonėms pabodę tie patys veidai.

- Labiausiai norėtum pakalbinti A.Sabonį. Kodėl krepšinio legendos nematėme ant raudonosios sofos?

- Turbūt prisišnekėsiu - A.Sabonis man paskambins ir pasakys: "Kodėl manęs nekalbini?" (Šypsosi.) Bandėme jį kviesti į "Negaliu tylėti!", bet buvo sudėtingas laikas - vyko Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai. Taip ir neprisikvietėme. Galbūt aplinkybės susiklostys taip, kad kur nors sutiksiu A.Sabonį, galbūt parašysiu jam e. laišką. Labai norėčiau pakalbėti ne apie krepšinį ir ne apie federacijos reikalus, o apie gyvenimą Lietuvoje, Ispanijoje. Kita vertus, kodėl jis turėtų su manimi šnekėtis? Kas aš esu? Didi režisierė? Ne. Didi žurnalistė?.. Ne. Eidama tartis dėl interviu turiu ką nors pasiūlyti. Manau, tam subręsiu.

- Vaikystėje troškai tapti aktore. Ar neapmaudu, kad ši svajonė neišsipildė?

- Ne. Mano svajonė transformavosi į žurnalistiką. Tai, ką darau dabar, irgi yra tam tikras ėjimas į sceną ir vaidmenų kūrimas, o žurnalų viršeliai - savotiškos afišos. Asta laidose nėra tikroji Asta. Kartais virstu tauškiančia blondine, kartais - Bridžita Džouns, kartais - rimtuole. Nekuriu vaidmenų, bet viską lemia aplinkybės, nuotaikos ir pašnekovai.

- Dirbdama laidos vedėja jauti, kad tai tikrai tavo kelias?

- Pavydžiu žmonėms, kurie sako: "Tai, ką darau, yra mano gyvenimo svajonė. Aš "kaifuoju" ir man labai gera." Negaliu to pasakyti. Labai dažnai abejoju, ar einu tinkama linkme. Dar dvejoju ir kažin ko ieškau. Mes visi ieškome visą gyvenimą. Tai, ką darau, moku geriausiai. Esu nieko prieš ką nors pakeisti. Nebijau permainų.

Man būtų mielas ir priimtinas mamos amplua. Būtų gražus gyvenimo etapas, savęs kaip mamos atskleidimas, pertrauka tarp darbų. Motinystė - tai gėris. Tos, kurios turi šią dovaną, yra laimingos. Noriu vaikų, bet bus kaip Dievas duos. Nesu pamišusi, susileidusi teta saldainių pilnais krepšiais, kuri leidžia vaikams lipti ant galvos. Savo krikšto vaikams, kurių turiu tris, esu tarsi Frekenbok. Man patinka juos auklėti.

- Užaugai Panevėžyje. Visuomenėje gajus mitas, kad tai - nesaugus miestas...

- ...kad Panevėžys - lietuviška Čikaga. Mano laikais, 1989-1990 metais, taip ir buvo. Perėjimas į nepriklausomybę. Panevėžys tada buvo laukiniai vakarai. Gyvenom privačių namų kvartale Rožyne - pasiturinčiųjų rajone. Atsimenu, einam su klasės drauge namo. Žiema, vakaras, tamsu. Jau matau savo namą, bet negaliu pareiti, nes gatve lėtai važinėja automobilis, kuriame - "krūti bachūrai". Jie gali bet kada įsitempti tave į mašiną. Gatvės apytuštės, baisu. Automobilis stabteli, bėgi prie eglutės ir pasislepi. Buvo tokie laikai. Bet tas pats vyko ir kituose miestuose - Šiauliuose, Joniškėlyje, kitur. Panevėžiui tiesiog nepasisekė, kad jis taip išgarsėjo. Mieste nėra aukštosios mokyklos, nėra akademinio jaunimo, visi įsivaizduoja galintys išspręsti santykius beisbolo lazdomis. Kiekvienas rajonas turėjo savo "chebrą": Tulpių rajonas - "tulpinius", centras - "centrinius", Rožynas - "rožinius". Jie mušdavosi, tarpusavyje aiškindavosi santykius. Kartos pasikeitė, dabar taip nėra.

- Koks Panevėžys šiais laikais?

- Stengiuosi nuvažiuoti bent kartą per mėnesį aplankyti tėvelių. Šiais laikais Panevėžyje jaučiuosi saugiai. Tai labai gražus, jaukus, žalias, lietuviškas miestas, turintis teatrą ir itin "fainą" tradiciją - penktadieniais penktą valandą vakaro Laisvės aikštėje pasirodo pučiamųjų orkestras. Jis žygiuoja ir dūduoja. Man tai gražu. Visomis keturiomis palaikau tokias iniciatyvas.

- Tiki likimu ir mistiniais ženklais. Kas yra likimas?

- Tikiu, kad mintis į visatą reikia transliuoti atsargiai, nes jos išsipildo. Esu svajoklė. Galiu kurti fantastinių filmų scenarijus, modeliuoti mintyse. Jei neužmiegu, pradedu svajoti. Tai - nerealu. Svajonės man - kaip oras.

Labai tikiu likimu. Kai gimsti, sykiu atsineši kryželį. Tikiu, kad kiekvienas, užsimezgęs pas mamą pilve, turi tam tikrą kodą. Gimsti. Gyvenimą gali pasukti viena ar kita linkme, bet vis tiek eisi tuo keliu, kuris tau lemtas. Nereikia desperatiškai blaškytis ieškant vyro ar svajonių darbo. Jei tau lemta nešti liūdesio kryželį, jeigu nulemta, kad nesiseks su antrąja puse, daryk ką nori - nieko nepakeisi.

- Papasakok apie mistinius ženklus.

- Ženklus reikia matyti ir skaityti. Pavyzdžiui, tu tam tikru metu išeini iš namų ir stotelėje antrą, trečią dieną pamatai tą patį žmogų. Kai jo nematai, gali būti, kad kas nors nutiks. Netikiu juodomis katėmis, bėgančiomis tau per kelią, ir kitais liaudiškais prietarais.

- Atrodai plepi. Būna, kad tyli?

- Antradienį plepėjom su Asta Stašaityte-Masalskiene. Ji sakė: "Maniau, kad esu greitakalbė, tačiau tu kalbi dar greičiau už mane." Atsakiau: "Patikėk manimi, mielu noru tylėčiau, tylėčiau ir tylėčiau." Esu labiau intravertė nei ekstravertė. Man būna plepumo proveržiai, bet tėvai žino - nuvažiavusi pas juos galiu tris dienas beveik nekalbėti. 

Per dieną nufilmuojame tris laidas. Prisišneku tiek, kad nufilmavus trečiąją nebeprisimenu, ką kalbinau pirmojoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"