TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dvi gynėjos iš vienų namų

2008 01 12 0:00
Vaiko teisių gynėja R.Šalaševičiūtė studijų metais svajojo tapti prokurore.
LŽ archyvo nuotrauka

Mama ir dukra: viena gina skriaudžiamus vaikus, kita - Lietuvos garbę studentiško rankinio vartuose. Jei reikėtų, abi, Rimantė Šalaševičiūtė ir jos jauniausia dukra Rūta Kazačenko, stotų ir už Lietuvos nepriklausomybę.

Laisvės gynėjų naktis. Sausio 13-osios išvakarės, kaip šiandien. Televizijos bokštas. Ginkluoti pikti ir nervingi kareiviai. Sukibusios žmonių rankos, grūstis, liaudies dainos. Dvi mažos mergytės įsikniaubusios į tėtį. Jų mama R.Šalaševičiūtė - namie, lovoje, vos kvėpuoja nuo 40 laipsnių karščio ir bijo dėl vaikų, dėl Lietuvos.

Užgulta nosis, ašaromis patvinusios akys, suglamžyta nosinė rankoje ir radijo imtuvas prie lovos. Diktorius pasakoja, kas dedasi mieste. Dvi dukros - Rita ir Ina bei vyras ten, prie televizijos bokšto, o gal prie parlamento rūmų. Greitai rytas, o jų dar nėra. Ir kaimynė su dukra išvažiavusios. Raktas sucypia spynoje. Grįžo. "Buvo septinta ar aštunta ryto", - prisimena R.Šalaševičiūtė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

"Ir aš ten buvau"

Jos jauniausiai, trečiai dukrai Rūtai gynėjų naktį tebuvo penkeri, ji liko su mama namie. Tačiau įtampos, nepriklausomybės gynimo grūsties kliuvo ir jai, kai sausio 8-ąją su tėčiu mergaitė dalyvavo mitinge. "Labai mažai, šiek tiek", - į klausimą, ką prisimena, atsako mergina. Grūstį, daug žmonių, baimę, tėčiui ištartus žodelius: "Einam, lipam iš mašinos, bėgam, nestovim čia." Ir tėčio atsakymą, išsipildžiusį visai Lietuvai: "Ne ne ne, tuoj viskas bus gerai." Tiek teatsimena jauniausioji R.Šalaševičiūtės duktė.

Mokykloje, kai istorijos mokytoja paaiškino, ką reiškia 1991 sausis, Rūta pasijuto laisvės gynėja: "Vau, ir aš tuose įvykiuose dalyvavau, nors ir nelabai ką prisimenu, bet vis tiek. Buvau." "O tau nebuvo baisu?" - akis išpūtę klausinėjo bendraklasiai. Rūtai likę atmintyje: "Norėjau greičiau nuo tų žmonių pabėgti."

Mokykloje išgirdo ir apie 13 žuvusiųjų, pamatė jų veidus nuotraukose. "Man jie yra didvyriai. Tam, kad atsistotum prieš tanką prieky minios, reikia daug daugiau drąsos nei stovėti vartuose, - įsitikinusi rankinio žaidėja, vartininkė. - Nežinau, ar išdrįsčiau. Būtų įdomu, ar išdrįsčiau."

Važinėdama po pasaulį, ji kaip geležies gabalėlis gręžiasi į Lietuvą kaip magnetą. Iš visų aplankytų valstybių tik Olandija patiko labiau nei gimtoji, širdies formos salelė.

Užsimerkia

Susižavėjusi sausio 13-osios drąsuoliais, dukra Rūta vis dar retkarčiais užsimerkia, kai į ją lekia rankinio kamuolys. Mergina 12 metus žaidžia rankinį, saugo vartus. "Vartininkui užsimerkti negalima jokiu būdu. Bet kartais taip išeina. Tobula vartininkė būtų bebaimė", - Rūta atleidžia sau netobulumus. Mergina visada galvoja, kad galėjo sužaisti šiek tiek geriau. Vartų gynėja į dvikovą su kamuoliu eina plika galva, be kelių ar alkūnių apsaugų. Žino, kad pasirinko pavojingą užsiėmimą: kelis kartus sutrenktos smegenys, plyšę šlaunies raumenys, "atlaužti" pirštai, išmuštos alkūnės.

"Paprastas, normalus žmogus nestovės vartuose. Reikia "ekstrymo". Greitis, aukštis, judėjimas", - sako vartininkė. Jai svarbiausia, kad kamuolys nepatektų į vartus. Du žodžiai: "Padėjai komandai", - pats maloniausias pagyrimas po varžybų.

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) rankininkių komandos "Šviesa-Eglė" žaidėjos, gavusios į "skūrą" retai lieja ašarų upelius - moka pralaimėti. Moka ir švęsti.

2006 metais lietuvės rankininkės "nukabino" bronzą Pasaulio studentų čempionate. "Be proto didžiavomės. Nors ant žemiausios pakylos, bet vien užlipti ant pakylos labai smagu, jausmas nerealus", - prisimena Rūta, VPU kūno kultūros studentė.

Pirmas apgintas vaikas

Šiandien moterys (per 17 metų Rūta užaugo į gražią jauną panelę) - abi gynėjos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, dar žurnalistei neprasižiojus, papasakoja apie "degančią" užduotį: derybas su Seimo nariais dėl atskiro įstatymo, kuris iki smulkmenų išaiškintų smurto prieš vaikus klausimus. Pareigūnė įsijautusi vardija įvairias nuostatas, programas, įstatymus, kurie kaip rožiniai paršeliai kriuksi, bet Lietuvos žemėje mažai ką pakeičia. "Noriu realaus rezultato", - biurokratiškai apibendrina. Pagaląstas vaikų gynėjos liežuvis bent jau atkreips žiniasklaidos dėmesį.

Sakoma, mažiau kalbų, daugiau darbų. Yra ir šito gero. Prieš dešimt metų į R.Šalaševičiūtės medines duris pasibeldė kaimynės dukra, pasiprašė pernakvoti. Mergaitei kliuvo nuo mamos. Tada Rimantė atsiraitė rankoves, atsivertė moralų knygą ir išžygiavo pas kaimynę. "Auklėjau", - paaiškina trijų dukrų motina. Ne dėl kokių menkniekių - neplautos laiptinės ar nepalietų bendrų gėlių, bet dėl skriaudžiamo vaiko.

Mamos taisyklė

Knygų apie smurtą prieš vaikus tada buvo ne prūdais. Be to, tuometinei Seimo kontrolieriaus patarėjai R.Šalaševičiūtei, kuri studijų metais svajojo tapti prokurore-kaltintoja, rūpėjo žemės, statybos, planavimai, komunaliniai mokesčiai. Vaikų gynimas dar nė sapnuose nesisapnavo. Visos žinios - iš patirties. Vaiko teisių kontrolierės tėvai niekada nemušė keturių savo vaikų. Diržas liko ant kelnių juosmens ir kai mažyliai virto viskuo nepatenkintais paaugliais.

"Nesu švelni mama. Ir mano dukros su charakteriu", - pripažįsta Rimantė. Trys seserys ne kartą graudino mamą: "Kitas myli labiau nei mane." Tik dabar, kai vyresniosios Rita ir Ina pačios turi vaikų, supranta, kodėl mama prisigalvodavo taisyklių kada grįžti, kiek laiko žaisti kompiuteriu, kiek duoti kišenpinigių.

Pagrindinė mamos Rimantės taisyklė: kad ir kas nutiktų - jokio smurto. Net kai kartą skyrė kieme besimušančius peštukus, susilaikė. Moteris, trejus metus kontrolierė, trejus metus kartoja, kad negalima smurtauti: "Sukeliame vaikų neapykantą. Nuoskaudą vaikas užaugęs išlies ant kitų."

Dantų griežimas

Lietuvoje R.Šalaševičiūtės (gal tik jos misijos?) pusėn perkūnais retkarčiais svaidosi mokytojai, globos namų auklėtojai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ponuliai. Prieš dvejus metus kontrolierės išvados nuplakė kelis mokytojus - pasirodė, kad jų elgesys su vaikais prižėlęs piktžolių. "Pasidariau pedagogų priešas", - atsidūsta pareigūnė. 2006 metais sociologinė apklausa tarsi šaipėsi: 8 proc. respondentų Vaiko teisės apsaugos kontrolierės įstaigos darbą vertina blogai, dauguma iš tų 8 procentų - pedagogai. Pikčiurnų ratelin jungėsi ir kai kurie globos įstaigų vadovai (kontrolierė ištirdavo ir paskelbdavo vardus ir pavardes piktadarių, skriaudusių vaikus). Dabar ryšiai naujais mazgeliais susiriša.

Rimantė nesikremta. Gynėjų tokia dalia - visiems geras nebūsi: "Už valstybės pinigus skriaudžiu valstybės pareigūnus. Aišku, tik tuos, kurie skriaudžia vaikus."

Prieš užsidėdama vaikų gynėjos šarvus, R.Šalaševičiūtė mėnesį svarstė: į jos rankas visos Lietuvos vaikai, nuo vaiko gimimo iki pilnametystės. "Maniau be reikalo sutikusi. Dabar žinau, kad atradau save. Džiaugiuosi, kad dar dvejus metus ginsiu vaikų teises", - sako pareigūnė.

Kentėjo visa giminė

"Mano šeima, ką šeima, visa giminė vėl gintų nepriklausomybę", - neabejodama tvirtina Rūtos mama. Visa R.Šalaševičiūtės močiutės šeima - 11 brolių ir seserų - visi buvo išvežti į Sibirą. Vieni dingo be žinios, kiti mirė lageriuose. Lietuvon grįžo šeši. Senelio brolis Bronius Šalaševičius - paskutinis Mindaugo tėvonijos partizanų vadas, nužudytas Skalviškėse (Lazdynų r.). Kai paskelbė nepriklausomybę, Rimantės močiutė pirmą kartą apsivilko tautinius drabužius - baltus krakmolytus marškinius, dryžuotą sijoną, ant kaklo žaidė gintaro karoliai, baltą galvą dengė vainikas. Senelė meldėsi.

Praėjus 17 metų nepriklausomybės kovų karštis liovėsi, lietuviai apsigynė, laisvė užtvindė iš pradžių Vilniaus skverelius, paskui ir vienkiemių gryčias. Mama Rimantė ir dukra Rūta, buvo gynėjos ir liko. Ir toliau gins vaikus nuo smurto, vartus nuo įvarčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"