TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dvi pareigūnės: Gintarė ir Čaina

2015 10 10 15:45
Jauno šuns dresavimas iš kinologo reikalauja nuolatinių pastangų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dvidešimtmetė Lietuvos kariuomenės karo policijos pareigūnė Gintarė Raudoniūtė pastaruoju metu turi porininkę, su ja leidžia ne tik dienas tarnyboje, bet ir kartu gyvena. Tai – belgų aviganė Čaina, kurią jaunoji kinologė treniruoja ieškoti narkotikų.

Šiais laikais kariuomenėje tarnaujančios merginos tikrai nėra egzotika. Eilinė G. Raudoniūtė į karo tarnybą atėjo neatsitiktinai: abu merginos tėvai – kariškiai. „Tai tikrai atėjo iš šeimos: mano tėveliai tarnavo Rukloje. Tėtis žuvęs, bet mama tebetarnauja. Nuo pat mažens dalyvavau įvairiose vaikų karo stovyklose, iš tų laikų liko labai gerų įspūdžių“, – pasakojo Gintarė. Mergina buvo Jaunųjų šaulių sąjungos narė, savanorė, tad gyvenimo ir karjeros kelias tikslingai ją atvedė į profesionalią karo tarnybą.

Kitų variantų nesvarstė

Šiuo metu karė tarnauja ir gyvena Vilniuje, sostinėje įsikūrė atvykusi iš Ruklos, kurioje prabėgo vaikystė. Kariškės genas, gautas iš tėvų ir subrandintas gyvenimo Ruklos kariniame dalinyje, padarė savo: karo policijos eilinė nei vaikystėje, nei jau baigusi mokyklą kitų karjeros galimybių net nesvarstė. „Nuo mažens domiuosi kinologija, todėl visada žinojau, kad mano ateitis bus susijusi su šunimis. Jeigu ne karo policija, tai vis tiek kas nors panašaus. Jokio kito užsiėmimo net negalėjau įsivaizduoti“, – tikino mergina.

Baigusi vidurinę mokyklą Gintarė sėkmingai įveikė bazinius karinius mokymus, o kai pareiškė norą tarnauti karo policijoje, perėjo griežtą atranką ir buvo priimta. „Kadangi esu baigusi neakivaizdinę kinologų mokyklą, paprašiau, kad leistų būti kinologe, ir greitai sulaukiau teigiamo sprendimo. Karo policijoje esame tik trys kinologai, šios specializacijos pareigūnų labai trūksta, tad man nebuvo jokių kliūčių ir problemų užsiimti veikla, kurios visada norėjau – dresuoti šunis“, – džiaugėsi pašnekovė. Karo policijos pareigūnės teigimu, darbo jai tikrai netrūksta, parengti šunį ieškoti narkotikų yra kruopštus ir ilgas procesas.

Netrukus Gintarė ir Čaina pradės nelengvą tarnybą karo policijoje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Visuomet su šunimis

Gintarė nuo vaikystės visuomet draugavo su šunimis, pati turėjo keletą augintinių. Tačiau dėl tėvų tarnybos specifikos ne visada keturkojis galėjo būti šalia. „Šuo kelia nemažai problemų. Ypač didelis ir jeigu laikomas bute. Vieną mano augintą šunį – Stafordšyro terjerą – teko išvežti pas senelius į kaimą, ten jam tiesiog buvo geresnės sąlygos nei mieste – specialus voljeras, daugiau laisvės. Tada visos mano vasaros buvo skirtos šiam šuniui dresuoti – pasibaigus mokslo metams važiuodavau pas senelius ir „dirbdavau“ dresuotoja. Iki šiol prisimenu, kad tai buvo pats geriausias mano laivalaikis“, – šypsodamasi kalbėjo G. Raudoniūtė.

Pirmus metus tarnaujanti kinologė sakė, kad karo tarnybai tinka toli gražu ne visi šunys. Karo policijos pareigūnai bendradarbiauja su pasieniečiais, kurie taip pat sienos apsaugai naudoja specialiai išmokytus šunis, taip pat patikimais šunų veislynais, iš kurių perka mažus šuniukus. Kartais būsimi keturkojai pareigūnai parvežami net iš užsienio veislynų. „Tarnybiniam šuniui keliami tikrai griežti reikalavimai“, – tikino Gintarė. Karo policijoje, be jaunosios kinologės treniruojamos Čainos, tarnauja dar trys tarnybiniai šunys: Maja, Meira ir Dogma. Ši savarankiškai atlikti užduotis pradėjo tik šių metų pradžioje, o karo policijos senbuvės Maja ir Meira tarnauja nuo 2009 metų.

Asmeninio albumo nuotrauka

Partnerę rinkosi pati

Keturkoję „kolegę“ Čainą, su kuria teks tarnauti ne vienus metus, rinkosi pati – įsigijo kalaitę iš patikimo privataus asmens. „Būsimo tarnybinio šuns veislės gali būti įvairios – belgų ar vokiečių aviganiai, labradorai. Pastarieji labiau naudojami ieškant sprogmenų, o aviganiai puikiai tinka narkotikų paieškai“, – aiškino kinologė. Jos teigimu, renkantis šuniuką, kuris bus rengiamas specifinei tarnybai, svarbu žinoti jo tėvų duomenis, genetiką, įsitikinti, kad šuniukas yra judrus, drąsus, kaip reaguoja į aplinką. Tačiau niekas negali garantuoti, jog augančio šuns charakteris nesikeis, ir jis bus tinkamas tarnybai. „Iš tiesų tai lyg loterija – gali pasisekti, o gali ir ne“, – teigė G. Raudoniūtė, jau keturis mėnesius intensyviai treniruojanti savo naująją bičiulę, dar neturinčią nė pusantrų metų.

Čaina jau baigė bendrojo paklusnumo mokymus, kur jauną šunį siekiama išmokyti tiksliai vykdyti kinologo komandas, sutelkti dėmesį į užduoties atlikimą, kai susiklosto sudėtingos sąlygos arba atsiranda nenumatytų trikdžių. Dabar keturkojė pareigūnė mokoma pažinti specifinius medžiagų kvapus ir informuoti kinologą apie jų buvimo vietą. Vėliau dresūra taps sudėtingesnė, ir Čaina išmoks atpažinti daugiau kvapų, dirbti sudėtingesnėmis meteorologinėmis ir aplinkos sąlygomis – per karščius ar šalčius, lietų ar sniegą. Baigusi mokymus Čaina ir jos šeimininkė kartu pradės vykdyti paskirtas užduotis su karo policijos įgulomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Asmeninio albumo nuotrauka

Visada kartu

Gintarė ir ne tarnybos metu su augintine Čaina yra neišskiriamos. „Kai turi šunį, jis tampa kaip šeimos narys. Grįžusi namo juk nepaliksi jos: reikia eiti pasivaikščioti, pabėgioti. Taip ir nutinka, kad mes visada dviese – ir tarnyboje, ir namie. Net kai savaitgaliais važiuoju aplankyti mamos į Ruklą ar į kaimą pas senelius, vežuosi ir Čainą, nepalieku jos vienos. Mano mamai Čaina labai patinka, ji visada džiaugiasi, kai mudvi atvažiuojame aplankyti“, – prisipažino pašnekovė.

Nenustygstanti Čaina aktyvumu ir smalsumu priverčia pasitempti ir pačią Gintarę. Siekdama tinkamai parengti šunį, ji turi pati palaikyti gerą fizinę formą, kad energiją, kuria pasižymi visi belgų aviganių veislės šunys, galėtų nukreipti treniruotėms. Be to, mergina privalo domėtis tarnybinio šuns rengimo tarnybai naujovėmis ir dresavimo metodais, nes ateityje tikisi ne tik profesionaliai išmokyti karo policijos tarnybinį šunį, bet ir dalyvauti kinologų varžybose bei čempionatuose.

Kadangi veisliniai šunys nepigūs, karo policijos biudžete yra numatyta lėšų jiems įsigyti bei išlaikyti. Keturkojui pareigūnui skiriamas specialus subalansuoto maisto davinys. Kad šuo galėtų deramai atlikti savo darbą, jis turi būti aktyvus ir stiprus, tinkamai maitinamas. Ne tik karė, bet ir jos keturkojė partnerė gauna specialią ekipuotę. Gintarės pareiga yra užtikrinti, kad šuo bus laiku maitinamas, vedžiojamas ir dresuojamas, todėl visas 24 valandas per parą šios dvi pareigūnės yra neišskiriamos.

Karo policijos kinologės su savo keturkojais ne tik atlieka tarnybines užduotis, bet ir aktyviai dalyvauja organizuojamose kinologų meistriškumo varžybose, yra pasiekusios puikių rezultatų. Gintarė, kaip ir kitos kinologės, aktyviai dalijasi sukaupta patirtimi su Lietuvos ir užsienio kinologais.

Asmeninio albumo nuotrauka

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"