TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Dviračiu į darbą Europos mokykloje

2007 02 24 0:00
Jonas Jatautas sako: "Būsiu tiesiog Europos darbuotojas. Niekur iš tikrųjų neemigruoju".
Asmeninio albumo nuotrauka

Tokius planus puoselėja Šilutės Vydūno gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, kai įsikurs Bergene.

Šiame Olandijos mieste rugsėjo 1-ąją penkiasdešimt vienų metų istorikas pradės vadovauti tarptautinei Europos mokyklai. 

 

Lietuva prieš 50 metų sukurto Europos mokyklų tinklo visateise nare tapo 2005 metais, o jau šiemet pirmasis lietuvis paskirtas vienos tokios mokyklos direktoriumi.

Jono Jatauto šiuolaikiško mokymosi samprata sulaukė kandidatų atrankos komiteto pritarimo ir iš keturių dalyvių būtent jis Europos mokyklų Valdytojų tarybos buvo pasirinktas pakeisti šiemet kadenciją baigiančią Bergeno Europos mokyklos direktorę graikę Sofiją Gardeli.

Trijų A filosofija

Šilutiškį pedagogą informacija apie Europos Komisijos kuruojamo tinklo paskelbtą konkursą pasiekė pernai rudenį. Konkursui specialiai nesirengė - tiesiog jo reikalavimai pasirodė gana realūs: geras Vakarų šalių kalbų mokėjimas ir profesinė kompetencija.

"Vydūno gimnazija, kurią pradėjau kurti 1993 metais nuo nulio, buvo puiki vieta išbandyti save ne tik kaip vadybininkui, bet ir kaip tam tikros ugdymo filosofijos nešėjui, - kalbėjo LŽ pašnekovas. - Lietuvoje dar gana naujas dalykas, kad mokymo ir ugdymo sistemos grindžiamos vertybėmis, dėl kurių susitaria bendruomenė visais lygiais: mokytojų, vadovų, tėvų, moksleivių. Vertybių puokštė gali būti labai įvairi. Vydūno gimnazijoje kartu su kolegomis suformulavome, koks mokymasis yra šiuolaikiškas, kokio jo reikia mūsų moksleiviams. Aišku, mokydamasis mokinys yra aktyvus. Toks būtų vienas komponentas. Vadinasi, atitinkamai visa struktūra turi būti į tai orientuota. Kitas dalykas - mokymasis, kuriam būdingas atsakomybės jausmas, susisijęs ir su piliečių, atsakingų už tai, ką daro, ugdymu. Dar vienas komponentas - atviras mokymasis, kuris neapsiriboja vadovėlių programa, bet turi daug platesnį lauką. Mokiniams teks rinktis būsimą karjerą, profesiją, vadinasi, labai svarbu jiems suteikti projektinio ugdymosi galimybių, t. y. ieškoti savo pašaukimo per įvairius projektus, įvairią, ne vien pamokų patirtį."

Jatauto sumanyta trijų A - aktyvaus, atsakingo, atviro mokymosi - erdvė jau tapo visos gimnazijos filosofija ir davė konkrečių rezultatų. Pasak pašnekovo, vadovo gyslelę turinčio žmogaus pašaukimas siekti rezultatų. Antraip būtų neįdomu ir, ko gera, seniai mokyklą būtų iškeitęs į kokį nors labiau apčiuopiamą verslą. Vydūno gimnazija lygiuojasi su geriausiomis šalies gimnazijomis ir vidurinėmis mokyklomis, tačiau rezultatai neapsiriboja vien valstybiniais egzaminais, stojimu į aukštąsias mokyklas. Svarbu, kaip jaučiasi pati bendruomenė, kaip save tapatina su mokyklos vardu.

Gyventi savo galva

Vydūno gimnazija per pastaruosius septynerius metus išaugo nuo 300 iki 550 mokinių. Jei turėtų patalpų, greičiausiai būtų dar didesnė, tačiau direktorius abejoja, ar būtų tikslinga sukurti tokį monopolį Šilutėje. Šiame nedideliame mieste yra dvi gimnazijos. Jos, žinia, konkuruoja dėl vietos po saule, bet tokioje konkurencinėje aplinkoje įdomiau dirbti. Moksleiviai gali pasirinkti, ir jei renkasi Vydūno gimnaziją, vadinasi, pripažįsta jos reikšmę ir naudą.

Jatautas savo patirtimi yra dalijęsis įvairiose Lietuvos auditorijose. Tam tikrus jos komponentus norėjo perimti ne vienas vadovas. Pašnekovo įsitikinimu, kiekvienos organizacijos, kompanijos, įstaigos veikla yra unikali. Toje vietoje, toje aplinkoje, kurioje ji yra. Galima tik pasinaudoti tam tikromis idėjomis, tam tikrais principais, bet gyventi reikia savo galva.

Apie meškerių rinkinį

Vydūno gimnazijos modelis - vienintelis toks Lietuvoje. Mokykla turi ypatingą ugdymo sistemą. Pavyzdžiui, per pamokas nerašomi pažymiai. Iššūkis pirmiausia mokytojams - gerai organizuoti mokymosi darbą. Pamoka trunka 90 minučių, kad būtų laiko mokymuisi - mokytis ir išmokti klasėje. Privaloma ugdymo plano dalis - jau minėta projektinė moksleivių veikla. Per projektus, pavyzdžiui, vienais metais - meno, kitais - mokslinių tyrimų ar socialiniu požiūriu reikšmingos veiklos, moksleiviai išmėgina save, ar norės tą sritį studijuoti, ar tokį darbą dirbti ateityje.

"Dabar dažnai Lietuvoje verkšlenama: reforma tokia, reforma anokia. Mano požiūriu, centrinis štabas - ministerija - gali duoti tik priemonių, arba tiesiog meškerių, rinkinį. Visi kiti žingsniai priklauso nuo vadovo, jo sugebėjimo sukti laivą, t. y. komandą, į vieną ar kitą pusę. Jei kuri nors meškerė yra neefektyvi, iš tikrųjų reikia klausti savęs, ar būtent tokią pasirinkai, ar turi tikslą būtent tokią žuvį pagauti. Jei viskas atitinka, sėkmė bus. Jei ne - turi ieškoti kitos meškerės, kitos priemonės. Jų yra užtektinai, - įsitikinęs vadovas. - Niekados nelaukiu reformų iš centrinio štabo. Reformos, kuri man, sakykim, leistų išspręsti problemą. Man turi duoti tik galimybių rinkinį, o visa kita yra mano ir mano komandos kompetencijos dalykai. Toks yra principinis mano ir mūsų gimnazijos požiūris į reformą."

Penktoji - olandų kalba

Jatautas (be gimtosios) moka anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbas. Geriausiai, europiniu penkių slenksčių matavimu, - anglų ir rusų. Lenkų kalba laisvai skaito ir gali versti, ką kalba pašnekovas. Yra ir pagrindinių vokiečių kalbos dalykų žinovas.

Pedagogas pasiryžęs išmokti ir olandų kalbą. Kalba jam visada buvo tam tikras bendravimo, pažinimo būdas, tad gyvendamas svečioje šalyje negalės nesistengti greitai išmokti jos šalies žmonių kalbos.

Pasak pašnekovo, lengviau tai daryti, kai suvoki tos komunikacijos priemonės reikšmę. Sovietmečiu vidurinėje mokykloje mokytis anglų kalbą iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti visiškai beprasmis dalykas, tačiau jis labai rimtai ėmėsi - kaip savotiškos dvasinės rezistencijos formos. Buvo ir įdomu, ir kartu galimybė klausytis Vakarų radijo stočių, turėti langą į pasaulį.

Šilutės neišduos

Jatautas gimė ir užaugo Šilutės rajone. Nors Vilnius visada traukė, po studijų universitete grįžo į gimtąjį kraštą.

Europos mokyklos direktoriumi paskiriama ilgiausiai devyneriems metams. Pašnekovas patikino, kad Šilutės, kaip ir Lietuvos, niekada neišduos. Čia nuostabi, unikali gamta, ir tokių unikalių vietų Lietuvoje yra daug.

Jatauto dukros gyvena jau savarankiškai, abi įleidusios šaknis Šilutėje. Nida - profesionali dizainerė. Dirba vietos verslo kompanijoje. Eglė - vokiečių kalbos mokytoja. Šiuo metu augina dukrelę Agilę. Tiek Eglės vyras Marius, tiek Nidos - Gintautas turi savo verslą.

Žmona Danutė Jatautienė - pradinių klasių mokytoja. Pasak pašnekovo, labai mėgsta savo darbą ir nuolat turi galvoti apie tebesitęsiančią karjerą. Kita vertus, šeima yra šeima, naujų jos variantų nesukursi. Kad ir kaip būtų, į gyvenimo permainas šilutiškis pasirengęs žengti palengva. Atsargiai vertino ir galimybę Bergene išdirbti visą kadenciją. Po penkerių metų vyks atestacija, ir nežinia, kaip jo veikla bus įvertinta.

Svajonę įgyvendins Bergene

Apie Bergeną šilutiškis žino kol kas tik iš interneto. Tarp artimiausių pedagogo planų - susitikti su inspektoriais, prižiūrinčiais Europos mokyklų tinklą, pasimatyti su dar einančia pareigas mokyklos Bergene direktore ir, palengva perduodant reikalus vienoje įstaigoje, įsijausti jau į kitą aplinką.

"Žinau, kad kokių nors ypatingų rūpesčių neturėsiu, kur ir kaip įsikurti bus mano fantazijos reikalas. Žinau, kad olandai labai mėgsta dviračius. Aš - taip pat. Gal išsipildys dar viena mano svajonė į darbą važiuoti dviračiu, - juokėsi pašnekovas. - Vadinasi, reikės pasirinkti tokią gyvenamąją vietą, kad būtų pirmiausia ne per toli. O šiaip ten, kiek mačiau interneto vaizdų, yra toks Šiaurės jūros regionas, kuriame smėlio kopos bei pušynai ir netoli - didžiulis Europos tyrimų centras. Dėl tos mokslo bazės Bergene kadaise Europos mokykla ir atsirado."

Vyriška komanda

Lietuvis pripažino, kad baimintis jau nebeturėtų ko, nes jaučiasi gana stipriai, nors visada būna tam tikrų iššūkių. Pavyzdžiui, Lietuvos mokyklose dirba absoliuti dauguma moterų. Vydūno gimnazijoje jis kūrė komandą, kurioje, kiek leido galimybės, stengėsi balansuoti vyrų ir moterų skaičių. Dabar mokykla unikali Lietuvoje, nes ketvirtis pedagogų - vyrai. Europos mokykloje Bergene šiek tiek daugiau nei pusė komandos yra vyrai. Jatauto įsitikinimu, puikus balansas ir turbūt neabejotinai sveika atmosfera. To ir reikia jam pradedant dirbti, o visa kita bus galima įveikti.

Olandijoje gyvena apie 1,4 tūkst. lietuvių. Ar Bergeno mokykloje bus lietuvių vaikų, kol kas pašnekovas negalėjo pasakyti. Iš viso 13 Europos mokyklų mokosi apie 50 lietuvių.

"Gana įdomi mokyklų komplektavimo sistema. Nacionalinės vyriausybės finansuoja Europos struktūrų darbuotojų vaikų mokymąsi. Antrojoje vietoje yra Europos arba pasaulio kompanijų, sudariusių sutartis su mokykla, darbuotojų vaikai. Trečia kategorija - vietos gyventojų vaikai. Jie gali patekti į mokyklą, jei yra laisvų vietų, ir moka už mokslą visą mokestį. Europos bakalaureatas (bakalaurantas) - dešimt baigiamųjų egzaminų, kai Lietuvoje verkiama, kad keturi per daug. Egzaminų balai sudedami su metiniais pažymiais ir gaunamas vidurkis yra tas rezultatas, kokiu moksleivis baigia bakalaureatą, suteikiantį galimybę stoti į bet kurį Europos ir Šiaurės Amerikos universitetą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"