TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Džiazo žvaigždę po avarijos išgelbėjo muzika

2015 12 27 12:33
Melody Gardot Užsienio spaudos nuotrauka

Melody Gardot – garsus naujosios džiazo muzikos vardas Amerikoje. Apie šią dainininkę, kuri lyginama su Nora Jones ir Ammy Winehouse gerbėjai galėjo ir neišgirsti, jeigu ne prieš dešimtmetį įvykusi automobilio avarija.

2003 metais devyniolikmetė Melody – tuo metu Filadelfijos mados koledžo studentė – važiavo per miestą dviračiu, kai netikėtai per raudoną šviesoforo signalą iššokęs visureigis visam laikui padalino jos gyvenimą į „iki“ ir „po“ bei pakeitė likimą.

Ji per stebuklą išgyveno, bet patyrė baisias traumas: stuburo pažeidimą, dubens kaulų lūžius. Vienuolika mėnesių mergina iš naujo mokėsi vaikščioti ir kalbėti, bet būtent šis sunkus gyvenimo tarpas davė impuslą jos karjerai. Patarus medikams, Melody ėmėsi muzikos terapijos ir pradėjo rašyti dainas. 2005 metais pasaulis išgirdo jos pirmą dainų albumą „Some Lessons – The Bedroom Sessions“. Nuo to laiko išleisti dar keturi albumai, kurie pastatė Melody į genialiausių Amerikos džiazo muzikantų gretą. Jos populiarumas auga geometrine progresija. Pasaulis, pavargęs nuo pop muzikos, ieško ir atranda naujus herojus.

Melody iki šiol jaučia anos baisios avarijos padarinius – jos akys labai jautrios šviesai, todėl jai tenka nuolat nešioti tamsius akinius, o kartais net imti į rankas lazdelę. Tačiau tai netrukdo jai gastroliuoti po pasaulį ir rašyti naujas dainas. Duodama interviu užsienio spaudai ji papasakojo, kaip muzika padėjo jai išgyventi ir pasidalino kitomis asmeninėmis paslaptimis.

– Susidomėjote džiazu būdama gana jauna, nuo 16 metų grojote Duke'o Ellingtono kūrinius klubuose. Iš kur radosi meilė būtent senajam džiazui? Paaugliai paprastai klauso jaunų žmonių kuriamą muziką.

– Aš tiesiog jaučiau šią muziką ir ją įsimylėjau. Manau, reikia klausyti įvairios muzikos. Mano draugai ir kolegos nuolat duoda man paklausyti kažką naujo, taip aš vis įsimyliu naujus dalykus. Tai, ką darau šiandien, nevadinčiau džiazu, tai kažkoks kitas muzikos žanras, kurį pavadinčiau laisva muzika. Tiesiog darau tai, ką norisi daryti. Atleiskite, kad toks paprastas mano atsakymas.

– Na ką jūs, viskas gerai. Manau yra gerai, kai supranti, jog gyvenimas nėra jau toks sudėtingas ir pagrindiniai dalykai gana paprasti.

– Tikrai!

– Jūsų istorija sukrečianti. Buvote prikaustyta prie lovos, bet radote išsigelbėjimą muzikoje. Papasakokite, kaip tai įvyko. Kada supratote, kad čia – jūsų pašaukimas?

– Kai buvau reabilitacijoje, iš naujo mokiausi kalbėti. Pradėjau skambinti gitara ir kalbėti pagal jos muziką. Tai truko gana ilgai, bet paskui, po ilgų bandymų kai praktikavausi su gitara ir kalba, savaime galvoje ėmė rastis žodžiai. Tai labai ilga istorija, bet jos esmė yra ta, kad bandžiau išmokti kalbėti naudodama instrumentą ir pereiti nuo žodžių prie dainavimo buvo labai natūralu, nes negalvojau apie dainavimą, o galvojau apie kalbėjimą. Lėtai bet užtikrintai tai virto tuo, kad savo gitarai pasakojau istorijas. Tokiu būdu pradėjau rašyti dainas.

Aš negalvojau, kad rašau dainas – tiesiog kalbėjau pati su savim per gitarą ir tokiu būdu mokiausi gyventi. Man tai buvo esminis sveikimo faktorius, mat taip sudėtingais pratimais treniravau savo smegenis. Taip iš būsenos, kai negalėjau nieko, perėjau į būseną, kai galiu labai daug ką – grodamas instrumentu tu vienu metu treniruoju rankas, burną, smegenis. Visi šie organai sujungti ir dirba vienu metu, tai ne tik kalba. Grodamas vienu metu ritmiškai darai keletą dalykų, tai labai geras būdas smegenims treniruoti.

– Kaip šie pratimai virto jūsų pirmuoju dainų albumu?

– Įrašiau tai, ką dariau kad prisiminčiau – tai buvo savotiška atminties vystymo taktika. O tada kažkas iš mano draugų atėjo, paklausė visą tai ir labai gerai įvertino. Aš nustebau: „Ką, rimtai?“ Iš esmės draugai privertė mane pasidalinti savo muzika, iš pat pradžių man tokia mintis nebuvo kilusi.

– Kaip tada jautėtės?

– Gana smagiai, jeigu kalbėti atvirai, nes pasijutau dalimi kažkokios bendrystės. Pavyzdžiui šiandien per koncertą pradėjome groti dainą, kurią visi atpažino ir pradėjo pagal ją ploti. Prisimenu kada ir kur ją parašiau, prisimenu, kokios tada buvau būklės ir žmonėms ta daina patinka. Jie į ją reaguoja, emociškai įsijungia, giliai ją jaučia. Štai kur muzikos esmė ir prasmė – šis dalykas mane iki šio įkvepia, žavi, tai neįtikėtinai nuostabu.

– Kokios muzikos klausotės gyvenime?

– Tomo Waitso. Erykah'os Badu – mėgstu ją, šiek tiek Janis Joplin, Jimi Hendrixo. Iš esmės klausau viską išskyrus kantri muziką.

– Ji jums nepatinka?

– Ji tiesiog ne man. Žinote, kai kas mėgsta picą, o aš nelabai. Tai tiek. Kantri muzikoje nėra nieko blogo, kai kuriems žmonėms ji iš tiesų labai patinka, bet tai tiesiog ne mano stilius. Aš mėgstu roką ir džiazą. Pavyzdžiui Led Zeppelin – nors tuo ir nesididžiuoju (juokiasi).

Parengė GODA AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"