TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

E.Driukaitė: "Viskam - savas laikas"

2010 05 29 0:00
Klausimai apie vestuves su "skempu" V.Alesiumi E.Driukaitės nei erzina, nei pykdo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Aktorė Eglė Driukaitė neslepia, kad klausimų, kada pagaliau bus jųdviejų su "skempu" Viliumi Alesiumi vestuvės, tiek ji, tiek mylimasis sulaukia nuo pat draugystės pradžios. "Kai du žmonės gyvena kartu, natūralu, kad šnekasi apie ateities planus", - šypteli. Tačiau detaliai nekomentuoja gandų, kurie kilo prieš porą mėnesių, kai ant jos piršto sužibo naujas žiedas.

Ilgą laiką žurnalistai pristatydavo E.Driukaitę kaip aktorę per brūkšnelį ilgametę "skempo" V.Alesiaus draugę. Tačiau mergina tikina, kad dėl to niekada nesijautė esanti antrame plane, nes iš tiesų anksčiau nebuvo labai žinoma, užsiėmė nevieša veikla. Pastaruoju metu ją vis dažniau galima išvysti ekrane - vaidinančią serialuose "Broliai", "Moterys meluoja geriau", "Mano mylimas prieše", tuoj prasidėsiančiame "Gedimino 11" tęsinyje "Ar esu pagavusi sėkmės paukštę už uodegos? Nežinau. Gal. Tikiu tuo, kad viskam - savas laikas. Matyt, turėjau išlaukti šio momento", - tvirtina žavi pašnekovė.

Kada sustiprėja dėmesys

- Kai paskambinau dėl interviu, suabejojai, ar verta. Užsiminei nenorinti daug kalbėti apie netrukus televizijos ekranuose pasirodysiantį politinio trilerio "Gedimino 11" tęsinį, kuriame atlieki vieną pagrindinių vaidmenų. Kodėl?

- Na, apie naujus darbus kalbėti galiu, bet apie kitus, asmeniškus dalykus jau pasakyta pakankamai. Dabar intensyviai filmuojuosi "Gedimino 11" tęsinyje. Tai yra labai įdomus, atsakingas procesas, brandinantis mane kaip aktorę ir kaip žmogų.

- Tačiau juk įtari, kad mudvi kalbėsimės ne tik apie darbą. Žiniasklaidos akiratyje atsiduri retokai ir beveik visada tik dėl profesinių dalykų. Kur skandalų fonas, pikantiškos asmeninio gyvenimo detalės? Juk tai - puiki reklama, o aktoriui jos reikia.

- Kiekvienam savo, kaip sakoma.

- Sutik, kuo žinomas žmogus mažiau apie save pasakoja, tuo labiau juo domimasi, "paparacinama" iš pasalų. Kaip pavyksta to išvengti?

- Nei aš labai vengiu žurnalistų ir fotografų, nei jie mane persekioja. Nesu jokia žvaigždė. Pastebėjau, kad žiniasklaidos dėmesys tiek manimi, tiek Viliumi labiau sustiprėja prieš naujus projektus, darbus.

- Prieš porą mėnesių viename žurnale pasirodė nuotraukų su prierašais, kad judu su Viliumi neva pagaliau susižadėjote, nes ant tavo rankos sužibėjo naujas žiedas. Tąkart nuo komentarų išsisukote. Ar buvo lengva?

- (Šypteli.) Kadangi mudu visada vengėme atvirauti apie asmeniškumus, žurnalistai labai į akis ir nelindo. Kita vertus, suprantu ir tuos, kurie skambino, mėgino išsiaiškinti, - toks jų darbas.

- Tikiu, kad klausimai apie vestuves judviem seniai įgriso iki gyvo kaulo. Ar kada mėginote skaičiuoti, kiek laiko jūs dėl to kamantinėjami?

- Tokių klausimų sulaukiame nuo pat draugystės pradžios. Tačiau nei mus tai erzina, nei pykdo. Nekreipiame dėmesio, ir tiek. Kartais tarpusavyje net pasijuokiame, nes iš pradžių paskambina vienam - pasiteirauja, paskui klausia kito nuomonės. Vėliau atsakymus palygina, parašo, spėlioja.

Kai du žmonės gyvena kartu, natūralu, kad šnekasi apie ateities planus. Tačiau negi apie juos turi žinoti visa Lietuva?

- Kaip manai, ar spaudas pase judviejų santykiuose ką nors pakeistų? Kai praėjusią vasarą kalbinau Vilių, šis tikino, kad "po vestuvių bendravime kažkas pasikeičia nebent tiems žmonėms, kurie linkę savo antrąją pusę savintis. Tačiau tiems, kurie apie draugystę, buvimą kartu mąsto kaip apie partnerystę, viskas lieka taip pat. Partneris - tai ne tik tas, kurį myli ir esi jo mylimas, bet ir tas, kuriuo gali pasikliauti bet kokioje gyvenimo situacijoje, kuris pagelbės, kai tau to reikės, kartu džiaugsis sėkme ar užjaus ištikus bėdai. Partnerystė turi būti lygiavertė. Džiaugiuosi, kad mudu su Egle sutariame šiuo klausimu."

- Pritariu Viliui. Kita vertus, kadangi niekada nebuvau ištekėjusi, sunku ką nors teigti (šypteli). Logiškai mąstant, santuoka turėtų kažką keisti. Ne kartą klausiau susituokusių draugų: "Na, ar dabar kas nors kitaip?" Vieni tvirtina, kad viskas liko po senovei, kiti aiškina, kad jausmas kitoks. Santuoka, šeima - didžiulė atsakomybė. Jokiu būdu nesakau, kad visi privalo tuoktis. Juk aplink yra daugybė pavyzdžių, kai susituokusios poros netrukus po vestuvių skiriasi, o kiti visą gyvenimą be antspaudo pase pragyvena, ir vaikus, ir anūkus drauge užaugina.

- Judu su Viliumi kartu jau aštuoneri metai. Kokia tvirtų santykių paslaptis?

- Nežinau. Manau, tai amžinai vyrams ir moterims ramybės neduodantis klausimas, į kurį dar niekas nerado atsakymo. Kiek porų - tiek skirtingų situacijų, nuomonių, patarimų. Tikiu likimu, karminiais dalykais. Jei tau lemta būti su tuo žmogumi, su juo ir būsi.

Išlaukti momento

- Nuo kalbų apie asmeninį gyvenimą grįžkime prie aktorystės. Seriale "Gedimino 11" įkūnysi premjero sūnaus draugę Smiltę. Koks tai personažas?

- Negaliu sakyti, kad Smiltė tik gera ar bloga, bet yra teigiamas personažas. Ji įsisuka į didelių konfliktų, aistrų, netikėtų įvykių sūkurį. Tai turi įtakos merginos elgesiui, sprendimams. Jei atvirai, jaučiu didelę atsakomybę filmuodamasi šiame televizijos seriale. Jis kuriamas laikantis aukščiausių kokybės reikalavimų, taikomų ne tik technikai, bet ir aktorių vaidybai. Man, kaip aktorei, tai nereali patirtis.

- Lengviau vaidinti gerą ar velnio neštą ir pamestą moterį? Kurią įdomiau?

- Kiekvienas vaidmuo man yra nauja patirtis. Sunku arba lengva būna vaidinti ir teigiamą, ir neigiamą personažą - priklauso visai nuo kitų dalykų, ne nuo kuriamo herojaus charakterio. Vis prisimenu kadaise pasakytus dėstytojos Adrijos Čepaitės žodžius. Anot jos, na tai kas, kad personažas iki šleikštumo teigiamas. Jis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi silpnybių. O silpnybės vaidmeniui suteikia spalvų.

- Daugeliui žmonių atrodo, kad aktoriaus darbas yra nepaprastai įdomus, gana lengvas, kupinas romantikos. Tačiau jis, ko gero, taip pat neišvengia rutinos. Kur ji slypi?

- Niekada nesusimąsčiau apie rutiną aktorystėje. Gal ji atsiranda tada, kai labai ilgai dirbi prie vieno vaidmens, kai jautiesi pavargęs? Kitų atvejų neįsivaizduoju. Juk darbo valandos neįspraustos į jokius rėmus.

- Kas aktoriaus darbe ekstremaliausia?

- Man šiokiu tokiu iššūkiu tampa vaidinti artimus ryšius su dar mažai pažįstamu partneriu. Tačiau nežinau, ar tai galima pavadinti ekstremalumu. Tiesiog sudėtingiau vaidinti, ir tiek.

- Ar tave dažnai tapatina su personažais?

- Gatvėje kol kas niekas nei pagaili, jei mano įkūnijamą teigiamą herojų kažkas nuskriaudė, nei pirštu grūmoja už neva iškrėstas niekšybes. Aplinkiniai retai atpažįsta, matyt, mane taip pakeičia grimas, šukuosena, apranga. Pastabų, replikų, kad gyvenime aš - visiškai kitokia, esu sulaukusi tik iš pažįstamų žmonių.

- Žiūri serialus? Kokius?

- Kadaise labai patiko juodojo humoro komedija "Tegu kraujas liejasi laisvai". Vienas mėgstamiausių - prieš kelerius metus rodyti "Sopranai". Yra daug gerų serialų, juk įvairūs tarptautiniai apdovanojimai jiems skiriami ne šiaip sau. Ar iš serialų galima ko nors išmokti? Manau, taip. Anksčiau, kai vyresni kolegos aktoriai pasakydavo, kad nebemoka žiūrėti filmų, nes mato detales, kurios paprastam žiūrovui nepastebimos, nesuprasdavau, kaip taip gali būti. Dabar pati save pagaunu, kad seku ne tik siužetą, bet vertinu ir operatorių darbą, analizuoju antrą planą ir panašiai.

- Pastaruoju metu labai populiarūs įvairūs televiziniai dainų ir šokių projektai. Ar sutiktum kuriame nors iš jų dalyvauti? Kodėl?

- Kažin. Dainuoti tikrai nesutikčiau, nes, manau, tam neturiu duomenų. O šokti, jei labai to nori, juk galima ir ne prieš televizijos kameras.

- Esi užsiminusi, jog tau svarbiausia - kad tik būtų darbo. Negali nieko neveikti? Tai truputėlį kvepia darboholizmu.

- Gyvenime buvo visokių laikotarpių. Kurį laiką teko ir jokio darbo neturėti, sėdėti rankas sudėjus, taip pat dirbti tai, kas nelabai prie širdies. Jei atvirai, jausmas, kai žinai, kad ryt teks keltis, kur nors eiti, ką nors daryti, nepaprastai malonus. Kol kas veiklos nėra tiek, kad nieko nebespėčiau, apsieinu be darbo kalendoriaus. Ar šiuo metu esu pagavusi sėkmės paukštę už uodegos? Nežinau. Gal. Tikiu tuo, kad viskam savas laikas. Matyt, turėjau išlaukti šio momento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"