TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

E.Mickevičienė prisipažįsta buvusi drovi

2009 04 25 0:00
Stilistė Eglė sako būnanti vis kitokia.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Stilistei, dainininkei, architektei Eglei Mickevičienei 40 metų, bet ji labiau primena maištaujančią paauglę nei subrendusią keturių vaikų motiną. Moters pašonėje nuolat sukiojasi jauni vaikinai, ji pati keičia scenos žvaigždžių įvaizdžius. Nuolatinis bėgimas ir vakarėliai ne į gera - sustreikavo moters sveikata. Eglė išsigando, kad nepasikartotų vyro istorija ir neužkluptų vėžys.

"Esu stilistė draugė. Kartais keliesi penktą valandą, nes žmogui rytą reikia kažkur išskristi ir jis maldauja prieš tai jį apkirpti. Važiuoji į kitą miesto galą, sutvarkai, bet už darbą niekas nemoka - viskas neva iš draugiškumo. Taigi draugystė ne visada džiugina, o juk perku visas priemones: žirkles, dažus, šampūnus ir t. t. Neretai paskui iš žmonių pasigendu grįžtamojo atsako ir dėmesio kaip iš draugų. Galiausiai pajutau, kad reikia pailsėti. Kraujas ir imunitetas nusilpo - kabinasi ligos", - paaiškina stilistė E.Mickevičienė. Daugiau kaip prieš mėnesį moterį ištiko priepuolis - surietė itin stiprūs pilvo skausmai. "Paeiti vos galėjau. Nuvažiavus į ligoninę ir pamačius gydytojus, skausmai kaipmat liovėsi. 10 dienų gėriau stiprius antibiotikus. Šis apsilankymas pas "daktarus" buvo po 10 metų pertraukos. Kai mane taip stipriai surakino skausmas, galvojau: vėžys, reikėjo klausyti mamos ir eiti tikrintis kas pusmetį, o dabar - viskas. Spaudoje kaip tik buvau skaičiusi apie Anglijos realybės šou dalyvę Jade Goody, kuriai buvo nedaug likę gyventi, ir galvojau: va ir man šitaip... Artimiausiems žmonėms atsisveikinimo žinutes parašiau. Kaip "babytė" sėdėjau ir blioviau. Žinoma, tokiai jautriai mano reakcijai turėjo įtakos ir vyro liga. Jis visiškai netyčia sužinojo apie vėžį. 40-mečio proga nusprendė atlikti išsamų sveikatos patikrinimą. Jei nebūtų buvęs toks pedantiškas - uždelsęs bent metus, būtų liūdnai baigęsi, o dabar pašalino inkstą, ir viskas gerai. Man nuolat liepdavo pasitikrinti - priepuoliui ištikus, užrašė pas galybę gydytojų", - pasakoja Eglė.

Simuliantė

- Ar anksčiau kada rimtai susidūrėte su medikais?

- Vaikystėje reikalaudavau daug dėmesio. Patikdavo, kad vos užsiminus apie skausmą tėvai naktimis keldavosi, abu rymodavo prie lovos. Prisimenu, kurį laiką skundžiausi, kad mane neva kasryt pykina. Labai nenorėjau į mokyklą anksti, dar su tamsa, keltis. Vedė pas įvairiausius gydytojus, nerimavo, kuo sergu. O kaip man patikdavo ligoninės kvapas ir gydytojų rūpestis! Net pas odontologą mielai keliaudavau. Simuliavimas baigėsi tuo, kad gydytojai nusprendė kišti zondą į tulžies pūslę. Pati prisidirbau - neturėjau kur trauktis ir kantriai net neaiktelėdama kentėjau visą procedūrą. Galiausiai man nustatė lėtinį tulžies pūslės uždegimą. Tikriausiai vien tam, kad pagrįstų mano "skausmus". Kitą sykį pasimuliavus diagnozavo epilepsijos židinį smegenyse. Išrašė stiprius vaistus, bet aš jų nevartojau - išmečiau. Po šių įvykių nusprendžiau liautis išdykauti - pernelyg žiauriai viskas baigdavosi.

- Kokios jūsų tėvų profesijos?

- Jie abu yra idealūs tėvai. Tėtis - architektas, turi antikvariatą. Mama - medikė, mano tėčio lepūnėlė. Pavyzdžiui, jis jai iki šiol prieš miegą kojytes pamasažuoja. Buvau labai maža, kai mama dirbo medicinos srityje. Paskui tėtis pasiūlė nebevargti, nes pinigų užteko. Ji rūpinosi namais.

- Šeimoje augote ne viena.

- Turiu dvi įvaikintas seseris - mulačiukes. Jos dar labai jaunos, tarp mūsų nemažas amžiaus skirtumas. Su broliu Edgaru mus skiria tik pusantrų metų. 15 metų jis laimingai gyvena su žmona, augina trejų metukų vaikelį. Brolis - kone šventas žmogus, niekada nemeluoja, vegetaras, kaip ir senelis. Toks sąžiningas, kad net tėvo verslui kartais pakenkia. Truputį tiesos nutylėjus, galima labai daug pinigų išlošti, o jis viską klientui iškloja.

Edgaras magiškai traukia gyvūnus - ant jo peties miške lyg niekur nieko gali nusileisti paukštis, prie namų atskrenda sergančių ar sužeistų sparnuočių.

- Kaip jus augino?

- Mus auklėjo lietuviška dvasia, kiekvieną sekmadienį eidavome į bažnyčią. Tėvas niekada nebuvo partinis. Vis dėlto jam pavyko eiti geras pareigas: dirbo Senamiesčio vyriausiuoju architektu. Jis turi šarmo.

Mokykloje buvau viena iš trijų mokinių ne pionierė, nešiojau tėvo padarytas odines apyrankes. Tačiau buvau tyli, gerai besimokanti pelytė.

Maištaujanti mama

- Kokia jūsų pačios šeima? Su vyru Džiugu susipažinote šunų dresavimo mokykloje...

- Buvome šešiolikmečiai. Tuo metu buvau labai vaikiška ir nesavarankiška. Jis vesdavo mane už rankos per gatvę, jei reikėdavo ką nors įsigyti, nupirkdavo - mat man būdavo gėda parduotuvėje paprašyti paprasčiausio rašiklio. Itin drovėjausi. Su Džiugu buvome labai geri draugai. Susituokėme, nes tapau nėščia. Nelabai norėjau "ženytis", bet tuomet buvo kiti laikai. Vyras visada manimi rūpinosi, labai padėjo.

- Kada Eglė pasikeitė ir iš drovios tapo tokia, kokia yra dabar?

- Visą laiką galvojau apie vaikus: vieni užaugdavo, kiti atsirasdavo - sėdėjau namuose prie puodų... Tačiau ten nebuvo manęs, negalėjau savęs išreikšti.

- Kaip į jūsų pasikeitimą reagavo artimieji, draugai?

- Visiems labai netikėta, kai tampi savimi. Niekas manęs nepalaikė ir nesuprato, bet tuomet atsirado kitų draugų.

- Artimieji priprato prie jūsų akibrokštų?

- Visuomenė nemėgsta maištininkų. Tačiau aplinkiniai pamažu susitaikė su manimi - turiu gerbėjų, žmonės prieina gatvėje, padėkoja, kad pasisakau už įvairių mažumų teises. O artimieji į mano kvailiojimus nebereaguoja. Anksčiau priešinosi ir bandė nuraminti. Tik dukrytės visada palaikė. Joms patinka, ką aš darau, nors pačios į visa tai nenori veltis. Sūnus Dovydas - tikras modelis, gražuolis. Charakteriu ir balso tembru labai panašus į mane. Jam aštuoniolika, mudu esame draugai.

Vyriausiasis Edvinas mane vis dar vadina Egle. Jis jau suaugęs. Su tėvu labai panašūs - abu labai griežti sau ir šeimai. Dabar darbuojasi pas vyrą ir ruošiasi studijoms. Mudu mažai kalbamės. Jis man pernelyg griežtas, nepriima manęs tokios, pyksta. Tarp mūsų dažni nekalbadieniai. Tačiau per šventes apsikabina ir pasako, kad mane myli, kad ir kokia būčiau. Taip ir gyvename nuo švenčių iki švenčių.

- Jūs atrodote vėjavaikiška, o kaip vaikus auklėjate?

- Jie manęs "žiauriai" klauso, nerodo ožių, neatsiklausę nieko nedaro. Pamačiusi, kaip kiti vaikai elgiasi su motinomis, pagalvoju, kad vis dėlto esu gera mama, gerai išauklėjau saviškius. Leidžiu jiems daug, bet pagarba vyresniajam turi būti. Viskas turi ribas: vaikų nebaru, kai jie išsitepa, juk skalbimo mašina yra, bet, pavyzdžiui, Dovydui leidžiame linksmintis tik penktadienį iki vidurnakčio.

Manė, kad norės nusižudyti

- Jūs ir namuose spėjate pašeimininkauti.

- Pati prižiūriu gėles ir du šunis, dvi kanarėles, papūgą, tarantulą ir žiurkę sfinksę. Maisto gaminimas - taip pat mano sritis, niekam neleidžiu to daryti. Gaminu greitai ir skaniai. Iš tėčio išmokau. Jau vaikystėje domėjausi receptais.

Mane labai gerai pažįsta Aistis Mickevičius. Jis sako, kad yra dvi Eglės. Jos abi tikros: tiesiog yra metas ramybei namie ir laikas krykštavimui. Jei darbymečiu būnu ramesnė, aplinkiniai kaipmat klausia, kas nutiko. Kaip tam tikromis progomis yra skirtingi aprangos kodai, taip ir aš vis kitokia atitinkamu metu.

- Jums keturiasdešimt. Negąsdina toks skaičius jaunatviškos sielos?

- Kadaise maniau, kad kai sulauksiu keturiasdešimties, norėsiu nusižudyti. Pasirodo, ne. Nors ir pastebiu, kad nebesu tokia graži kaip anksčiau, bet veiksmas vyksta. Nereikia žiūrėti į išorę, vidus svarbesnis. Aplinkiniai myli ne už išvaizdą.

Įdomu

* Pavardė. "Vyras gali būti vienas, du, trys, jis yra žmogus, kuris atėjo, bet taip pat gali ir išeiti. O tėtis vienas. Pavardė atneša savo aurą ir energetiką. Vyras norėjo, kad mūsų pavardės būtų vienodos, todėl nusprendė paimti mano pavardę. Labai gražiai pasielgė", - džiaugiasi Eglė.

* Smurtas. "Turėjau draugę žurnalistę, kuri po pokalbio mane taip perfrazavo ir parašė, jog vyras neva prieš mane smurtauja. Jis gyvenime nėra nė pirštu manęs palietęs. Žurnalistei paprasčiausiai reikėjo skandalo. Kiek paskui Džiugas kentėjo prieš draugus ir klientus. Nesąžininga, kad artimieji dėl mano viešumo kentėtų, neturiu teisės jų skaudinti", - prisiima atsakomybę stilistė.

* Berniukai. "Berniukų asistentų turiu labai daug. Man padeda, o jiems naudinga vaikščioti su manimi į vakarėlius - pasidaro sau "pijarą". Vyrui tikrai nėra ko pykti dėl tokių palydovų: aš juk neinu į jų kelnes rankas sukišusi", - paaiškina moteris.

* Senelė. "Močiutė buvo kunigo šeimininkė. Kartu su dvasininku buvo įsteigę pogrindinę spaustuvę - leido religinę literatūrą. Senelis buvo laisvamanis, poetas, nuolat keliaudavo, pasisvečiuodavo pas močiutę kelias dienas ir vėl išvažiuodavo", - pasakoja Eglė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"