TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

E.Sašenko: "Sulaukiu daug laiškų, skambučių"

2010 04 24 0:00
"Triumfo arkos" dalyvė E.Sašenko dainuoja nuo trejų.
LŽ archyvo nuotrauka

Jaunutė sodraus, minkšto balso savininkė Evelina Sašenko visiškai pasinėrusi į muziką, nors kitų jos amžiaus merginų galvos vis dar pramuštos šėlionėmis. Kukli ir paprasta, iš pirmo žvilgsnio trapi bei gležna tarsi pievų gėlės žiedelis dainininkė scenoje spinduliuoja stiprybe - tą daugelis įsidėmėjo žiūrėdami televizijos laidą "Triumfo arka" ir "Eurovizijos" nacionalinę atranką.

22-ejų atlikėja E.Sašenko turi savo grupę, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, pavyzdžiui, "Meilės istorijos pagal Edith Piaf", "Chopin Jazz Inn", Dalios Michelevičiūtės spektaklyje "Neparašyta vasaros istorija", smuikininko ir kompozitoriaus Zbignevo Levickio projekte "Alicija Vilniaus šalyje", taip pat koncertuoja užsienyje vykstančiuose konkursuose. O kur dar magistrantūros studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, praėjusį rudenį vykęs televizijos projektas "Triumfo arka", šiųmetė atranka į "Euroviziją"? "Savaitėje - per mažai dienų. Metų pradžioje ypač stipriai tai pajutau. Įsisukau į tikrą velnio ratą, bet pati kalta", - nusikvatoja Evelina. - Ne, tikrai nesigailiu, kad turiu tiek daug veiklos. Vadinasi, taip turi būti. Nepatinka tuščiai švaistyti laiką."

Dėmesys trikdo.

- Tampi vis labiau atpažįstama, ar aš teisi? Televizija daro stebuklus.

- Daro (šypteli). Pastaruoju metu jaučiu, kad susidomėjimas manimi vis auga. Net keista, juk prieš filmavimo kameras stovėjau vos kelias minutes. Sulaukiu labai daug elektroninių laiškų, skambučių. Iš kur žmonės sužinojo adresą, telefono numerį? Laiškai kupini pagyrų, žavėjimosi, palaikymo. Aišku, yra ir patarinėjančiųjų, ką ir kaip turėčiau pakeisti dainuodama, rinkdamasi aprangą. Ir smagu, ir malonu, ir netikėta tai skaityti. Kai kurios mintys, prisipažinsiu, trikdo. Kad ir kaip būtų, visiems savo gerbėjams atrašau. Esu iš tų žmonių, kurie patys nesiveržia būti dėmesio centre, man patinka darbuotis ir save tobulinti tyliai. Tačiau esu nieko prieš, jei kas nors ką nors pasiūlo, paragina: "Eik, dalyvauk. Tu gali!"

- Galvoje turi "Eurovizijos" atranką?

- Taip. Mintį pakišo draugas ir dainos, su kuria dalyvavau atrankoje, teksto autorius Andrius Kairys. Kai jis apie tai užsiminė, pamaniau - juokauja. Pasirodo, ne.

- Kaip jauteisi tapusi trečiosios vietos nugalėtoja?

- Iš pradžių negalėjau tuo patikėti. Nesitikėjau tokios sėkmės. Po pasirodymo sėdėdama laukimo kambaryje, kur buvome susirinkę visi atlikėjai, jaučiausi pavargusi kaip niekada anksčiau. Žiūrėjau į žiūrovų balsavimo lentelę televizoriaus ekrane, maniau, būsiu gerokai žemiau, ir staiga girdžiu, kaip kažkas šaukia: "Evelina, į sceną!" Pirmą akimirką net nesupratau, kodėl.

- Kitais metais dalyvausi "Eurovizijos" atrankoje?

- Žinoma! Šiemet turėjau per mažai laiko kaip reikiant pasiruošti, per vėlai sugalvojau dalyvauti. Taip elgtis negalima. Rengtis tokiam konkursui reikia atsakingai.

- Kodėl ėjai į "Triumfo arką"?

- Nes man labai norėjosi padainuoti kažką klasikinio, šią muziką interpretuoti savaip, šiek tiek susieti su džiazu. Taip pat padirbėti su profesionaliais muzikantais, atlikėjais. Dalyvaudama laidų filmavimuose tikrai negalvojau, kad tokiu būdu save reklamuoju. Ką man davė televizija? Supratau, jog neverta atvirauti, daug pasakoti apie save. Nors nesu linkusi viešai atskleisti visų savo asmeninio gyvenimo detalių, vis tiek keletą kartų teko nusivilti bendraujant su žurnalistais. Taip pat televizija mane išmokė tvardyti baimes, valdyti veido mimikas. Per tris minutes privalu arba visus sužavėti, arba nusilenkti ir pasakyti "viso gero". Prasidėjus "Triumfo arkai" iš pradžių įrašų nežiūrėjau. Vėliau, kai pamačiau save ekrane, vos neapalpau. Kodėl? Na, kai žmogus dainuoji, stengiesi, pats to nejausdamas padarai įvairių, kartais nelabai gražių grimasų. Kad jų išvengčiau, teko mokytis dainuoti stovint priešais veidrodį.

Užaugo televizijoje

- Kiek žinau, televizija tau nebuvo naujiena. Vaikystėje ir paauglystėje net šešis kartus tapai konkurso "Dainų dainelė" laureate. Apie kokias baimes mudvi kalbame?

- Iš tiesų televizijos virtuvė man pažįstama nuo mažų dienų. Tačiau neretai vaikai juk daug drąsesni už suaugusiuosius. Tuomet man net į galvą nešaudavo, kad turėčiau ko nors bijoti, stresuoti. Dabar nesinori nuvilti savo mokytojų, artimųjų, kurie manimi tiki, galų gale savęs pačios. Pirmą kartą "Dainų dainelės" laureate tapau šešerių. Atsimenu, kokį didelį įspūdį man paliko Operos ir baleto teatras. Likau sužavėta aplinka, gavau daug gėlių.

- Kada pradėjai dainuoti? Dauguma žymių atlikėjų to paklausti tvirtina, jog dainuoti išmoko pirmiau nei kalbėti.

- Aš atsakyčiau lygiai taip pat (juokiasi). Dainuoju jau 19 metų, vadinasi, pradėjau būdama trejų. Baigiau muzikos mokyklą, fortepijono ir smuiko specialybes. Abu mano tėvai - mokytojai: tėtis - muzikos, mama - matematikos. Vyresnioji ir jaunesnioji seserys Aneta bei Monika taip pat dainuoja, taigi mus visus vienija muzika. Tačiau negaliu tvirtinti, kad nuo mažens svajojau tapti dainininke. Ne, tiesiog dainavau, ir tiek. Ir man sekėsi. Kiek pamenu, visas mano laikas buvo skirtas pasiruošti dalyvauti "Dainų dainelėje", nes konkursas būdavo kelių etapų.

Vidurinėje mokiausi gerai. Kai ją baigiau, svarsčiau, kokias studijas rinktis: toliau tęsti dainavimą ar padėti tašką ir mokytis kažko kito. Su mama susėdome ir pasitarusios surašėme, kokios specialybės man tiktų. Muzikos tarp jų nebuvo. Tačiau kai nuvažiavau į Vilnių pildyti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymo, pirmu numeriu parašiau Muzikos akademiją, antru - Muzikos kolegiją. Įstojau į pirmąją. Akademijoje pasirinkau džiazą, nors galėjau rinktis ir operinį dainavimą.

- Seserys taip pat pasuko muzikos keliu?

- Jaunesnioji dar mokosi vidurinėje mokykloje, nežinia, kur pasuks. Vyresniajai dainavimas liko tik širdžiai mielas pomėgis.

- Ar tiesa, kad mama tave įtraukė į prancūziškos muzikos pasaulį, jos dėka "atradai" Edith Piaf ir pradėjai dainuoti šios atlikėjos dainas?

- Nors mama - ne muzikė, ji turi labai gerą intuiciją, kas galėtų tikti jos vaikams. Mokykloje mokiausi prancūzų kalbos. Pirmą kartą Edith Piaf kūrinį padainavau paauglystėje, "Dainų dainelėje" - norėjosi išsiskirti iš kitų. Vėliau jos dainos savaime tapo mano dalimi. Kaip jaučiuosi lyginama su šia garsia dainininke? Man labai nepatinka būti su ja tapatinamai. Nesu Edith, mūsų skirtingos gyvenimo istorijos, likimai, išgyvenimai. Galų gale net dainuoju visai kitaip. Tačiau negaliu neigti, kad man patinka Prancūzija, tos šalies kultūra. Labai norėčiau kada nors išvažiuoti į Paryžių studijuoti vokalo.

(Ne)įsimylėtų muzikanto?

- Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

- Galbūt daug kam tai nuskambės keistai, bet beveik visą laisvalaikį skiriu muzikai. Kitaip ir negalėtų būti, juk ja gyvenu nuo mažumės. Tėvai turi didžiulį sodą, jame sodinu gėles, medelius, prižiūriu augalus. Ši veikla mane labai ramina. Nepaprastai patinka keliauti, bet kelionėms pastaruoju metu trūksta laiko.

- Iki šiol gyveni su tėvais?

- Taip. Netoli Trakų esančiame Rūdiškių miestelyje. Esu labai prisirišusi prie namų, artimųjų. Mano šeima - kaip vienas kumštis, nors kiekvienas turime tvirtą nuomonę, kurią būtinai reikia išsakyti garsiai (šypsosi). Aš greičiausiai nusileidžiu, pamirštu, dėl ko ginčijomės. Vyresnioji sesuo Aneta - gerokai kategoriškesnė, o štai jaunėle Monika dar galima ir pamanipuliuoti.

- Ar tavo širdis laisva?

- Negaliu atsakyti, nes manęs nebemylės gerbėjai, neberašys laiškų (nusijuokia). Pasidarysiu nebeįdomi.

- Kokios vyro savybės tave žavi labiausiai?

- Man patinka protingi, išsilavinę vyrai. Širdžiai artimas žmogus turėtų nusimanyti apie muziką, meną, bet nebūtinai būti tokios pat specialybės kaip aš. Jei atvirai, nenorėčiau, kad jis būtų muzikantas. Kodėl? Nes dviem menininkams po vienu stogu ilgainiui tampa ankšta. Vyras turėtų tvirtai stovėti ant žemės, neskrajoti padebesiais, kad prireikus iš ten galėtų nuleisti mane.

- Ar Evelina turi silpnybių? Kam neatsispiri?

- Ko gero, turėčiau atsakyti, kad neatsispiriu muzikai (šypteli). Tačiau toks atsakymas netinka, ar ne? Patinka skaniai pavalgyti, pati neprastai gaminu. Po parduotuves be tikslo neslampinėju, nebent tai būtų augalų, sodininkų parduotuvės. Prisipažinsiu, pirkdama gėles ir medelius į kainą niekada nežiūriu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"