TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

E.Tijušo žmona susitaikė su medžiokle

2013 08 23 6:00
Trisdešimt metų medžiojantis E.Tijušas ironizuoja animacinius filmus apie gyvūnus. Anot jo, "multikų" vaizdai nutolę nuo realybės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

2004-ųjų metų pavasarį „Lietuvos ryto televizijos“, tuomet „Vilniaus televizijos“, eteryje pasirodė laida medžiotojams „Girių takais“. Kalbinant dešimtąjį sezoną pradėsiančio projekto vedėją Eugenijų Tijušą nori nenori pokalbis sukasi apie medžioklę.

- Kokias laidas be „Girių takais“ žiūri užkietėję medžiotojai?

- Jie mėgsta gamtos dokumentiką. Tiesa, pasirinkimas Lietuvoje labai nedidelis. Yra dvi lietuviškos laidos medžiotojams : „Lietuvos ryto televizijos“ „Girių takais“ ir BTV „Tauro ragas“.

- Esate Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas. Kas suryja daugiau laiko: šios pareigos ar laidos kūrimas?

- Daugiausiai laiko suryja pirmininko pavaduotojo pareigos. Laidai kurti per dvi savaites galiu skirti dieną.

Medžiojančiųjų ir žūklaujančiųjų interesams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atstovauja valstybinėse institucijose. Ją galima palyginti su savotiška profsąjunga. Didesnę veiklos dalį užima pokalbiai su valstybės institucijų žmonėmis – eini, įrodinėji, diskutuoji. Be to, gautą informaciją perduodame medžiotojams ir žvejams. Organizuojame įvairius renginius – parodas, trofėjų apžiūras ir šventes.

Mano tarnybinis telefonas viešas. Darbo diena neprasideda aštuntą valandą ir nesibaigia septynioliktą. Sulaukiu netikėčiausių skambučių. Kartais norisi pasakyti: „Žmogeli, kur tu gyveni, kad negali susirasti tokios elementarios informacijos?“ Tačiau toks mano darbas.

- Paaiškinkite man, nemedžiojančiam žmogui, kodėl jums patinka medžioti?

- Tai – bendravimo su gamta būdas. Tai – emocijos, bendravimas su bendraminčiais. Bet to, pagal išsilavinimą esu biologas ir puikiai žinau, kokią vietą gamtoje užima šiuolaikinė medžioklė, išmanau gamtos procesus, žinau, kas joje vyksta.

Mano atveju darbas sutampa su pomėgiu. Dvigubas malonumas. Yra labai geras posakis: „Jei nenori dirbti, padaryk, kad hobis taptų darbu.“ (Juokiasi.)

- Ką pasakytumėte oponentams, kurie klykia, kad medžioklė yra žudymas, o žudyti blogai?

- Oponentai nekalti dėl savo įsitikinimų. Visuomenė turi labai klaidingą požiūrį į gamtą. Nuo vaikystės „multikais“ į galvą kalamas klaidingas gamtos vaizdelis. Liūtas bendrauja su elniuku, gyvūnai vieni kitus myli – kalbu apie visokius bembius ir simbas. Tai toli nuo realybės. Tokios tolerancijos miške nėra ir negali būti. Gamtoje niekas nieko netoleruoja, joje visi kovoja už savo būvį. Net apie gyvūnus rodoma dokumentika pernelyg nusaldinta – viskas tik dailu ir gražu.

- Jums negaila medžioti stirnas?

- Paprastai pilietis gyvūnėlius susidėliojęs į "geriečių" ir "blogiečių" lentynas. Ar girdėjote, kad kas nors gintų žiurkių teises? Jos šlykščios, baisios ir dar vagiliauja. Užmušti musę ar širšę - gerai, bet kažkurioje lentynoje yra geri padarai, kuriuos reikia mylėti iki nualpimo. Klasikinis pavyzdys – stirna. Turiu trisdešimtiems metų medžiotojo ir medžioklės propaguotojo praktikos. Žmonių, su kuriais teko bendrauti, ratas milžiniškas. Per tiek metų neteko išgirsti klausimo: „Ar tau negaila sumedžioti šerną?“ Šerniokas – amžinas lietuvio priešas, nes jis knisa bulves. Bet stirna! Už ką medžioti stirną? Ji graži, jos akys didelės – iš tikrųjų labai gražus gyvūnas. Tačiau retas žino, kokį poveikį stirnos daro ataugančiam miškui. Žiemą jos ėda visiškai jaunų medelių žievę. Turiu hektarą miško. Sumaniau tuščiose jo vietose pasodinti eglaičių, nusipirkome kelis tūkstančius daigų. Trys kartos – aš, mano tėvas ir sūnus – šliaužiojome keliais, kiekvieną šaknelę mirkėme į molį, sodinome. Rudenį prigijo – gražumėlis. Pavasarį ateiname į mišką – nors verk: nė vienos viršūnėlės. Kaltos stirnelės, nes tai – mėgstamiausias jų pašaras. Neįmanoma atželdinti eglyną ten, kur gausu stirnų. Aišku, stirnas medžioju ne dėl to – aš tiesiog pasakoju.

- Pastaraisiais metais verda diskusija dėl vilkų. Jūs pritariate šių gyvūnų medžioklei?

- Vilkų gynėjai įtraukė mane į priešų sąrašą. Bet jūs atsiverskite Lietuvos raudonąją knygą, rasite didžiulį sąrašą gyvūnų, kuriems iš tikrųjų gresia išnykimas. Vilkams tokios grėsmės nėra. O ąžuolinė miegapelė yra Europos mastu nykstanti rūšis, kuri Lietuvoje dar aptinkama. Imkimės priemonių ją išsaugoti. Kam užsiimti vilkų globa ir gynimu, jei ši rūšis neturi problemų? Bet vieni gyvūnai ignoruojami, nes jie neįdomūs, o kiti ginami, nors to nereikia. Užlipk ant statinės Vilniaus gatvėje ir pradėk šaukti: „Saugokim ąžuolinę miegapelę!“ Žmonės sakys: „Durnius" – liepia saugoti peles.“ Bet jei prabilsi apie vilką, tuoj išsirikiuos eilė gynėjų, mačiusį jį tik internete ar per televizorių.

Prisimenu anekdotinį atvejį. Bene prieš metus Kaune vienas garbingas medžiotojų būrelis sumanė pasivadinti Lietuvos gamtosaugos ir medžioklės patriarcho profesoriaus Tado Ivanausko vardu. Garbingi, solidūs žmonės nusprendė susirinkti laikinojoje sostinėje esančioje prezidentūroje. Rūbininkė, brandaus amžiaus ponia, pradėjo dėstyti savo pažiūras: „Nieko nesakau dėl šernų, bet kam reikia šaudyti tuos vilkus?“ Pasakiau jai: „Ką tik bendravau su jūsų bendraamže iš Molėtų rajono. Vilkas papjovė jos ir kitų vienkiemių gyventojų šunis.“ Moteris naiviai nusistebėjo: „Šiais laikais vilkai pjauna žvėris?..“

- Po sėkmingos medžioklės išlenkiate penkiasdešimt gramų?

- Yra paprotys pradėti medžioklę simboliniu alkoholio kiekiu. Medžiodamas esu lankęsis įvairiuose Europos kraštuose, turinčiuose senas medžioklės tradicijas. Beveik nepasitaikė, kad per pietus nebūtų pakeliama simbolinė stipresnio gėrimo taurelė. Ar geriama po medžioklės, priklauso nuo kiekvieno sugedimo laipsnio. (Šypsosi.) Man patinka gerti su saiku. Bet jei bandoma pasakyti, kad medžioklė – girtuoklystės stimulas, galiu užtikrinti, kad nieko panašaus nėra. Kai kuriuose medžiotojų būreliuose nepamatysi stikliuko nei ryte, nei per pietus. Aišku, į medžioklę žmogus eina su savo papročiais ir įpročiais. Jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu gyvenime, piktnaudžiaus ir medžiodamas.

- Egzistuoja nerašytas medžiotojo garbės kodeksas?

- Tikrai taip. Yra ir europietiškas, ir lietuviškas, ir atskiro medžiotojų būrelio garbės kodeksas. Per šimtmečius susiformavo įvairių tautų medžiotojams žinomos elgesio normos, taisyklės, tradicijos ir papročiai. Pietinių ir šiaurinių kraštų, Vakarų ir Rytų Europos skirtumai dideli. Egzistuoja ir bendros taisyklės, kurios atsispindi valstybių teisės aktuose.

Šiuolaikinė medžioklė nėra išgyvenimo būtinybė. Tai – specifinis santykis su gamta prisidedant prie jos procesų reguliavimo. Medžioklei netinka terminai „nušauti“ arba „nugalabyti“. Iš gyvūno atimi gyvybę, bet mes, medžiotojai, linkę sakyti „sumedžioti“. Medžiojimas – svarbus gyvūnų populiacijos reguliavimas. Jei būtų uždrausta medžioklė, pirmieji pradėtų protestuoti ne medžiotojai, o žemdirbiai, kaimo gyventojai ir net miesto žmonės. Pasitaiko atvejų, kai pernelyg globojamų šernų populiacija išplisdavo į didžiųjų Europos miestų, ypač į Vokietijos, parkus. Prieš keletą metų varpais skambino visos Neringos savivaldybės institucijos: „Gelbėkit nuo šernų!“ Šie gyvūnai pradėjo siaubti Nidos ir Juodkrantės priemiesčius. Teko į pagalbą kviestis medžiotojus.

- Sugebėtumėte miške išgyventi turėdamas tik palapinę ir peilį?

- Jokių problemų – tai nebūtų sudėtinga. Studijų laikais rengdavome daug įvairiausių žygių. Gamtoje – galybė būdų gauti šilumos ir maisto.

- Ką apie pomėgį medžioti mano jūsų žmona Gražina?

- Ji susitaikė. (Juokiasi.) Gražina nėra mano bendramintė, bet mes sugebame atskirti gyvenimą nuo medžioklės reikalų. Dėl to tikrai nesipykstame.

- Domitės politika?

- Kaip medžiotojas negaliu ja nesidomėti, nes politikų sprendimai lemia ir medžioklės reikalus. Kaip žmogus taip pat domiuosi politika, turiu savo pažiūras, bet nesu jokios partijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"