TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Eddie Redmayne'as: nieko nejaučiau gavęs „Oskarą“

2016 02 08 6:00
Aktorius Eddie Redmayne'as ekrane įkūnijo pirmą žinomą translytę moterį. Užsienio žiniasklaidos nuotrauka

Pasaulio kino ekranuose pasirodė vienas laukiamiausių metų filmų „Mergina iš Danijos“. Aktorius Eddie Redmayne'as, juostoje suvaidinęs pirmąją žinomą translytę moterį dailininkę Lili Elbe, pretenduoja gauti antrą „Oskaro“ apdovanojimą.

Kažkada Lili Elbe buvo dailininkas, vardu Einaras Wegeneris, kuris pasiryžo lyties keitimo operacijai. Siužeto centre – tragiška Lili kova su visuomene ir nuosavu kūnu.

Pernai E. Redmayne'as gavo savo pirmąjį „Oskarą“ už mokslininko Stepheno Hawkingo vaidmenį filme „Visko teorija“, o šiemet taip pat pretenduoja į šį apdovanojimą už geriausią vyro vaidmenį.

– Eddie, „Merginoje iš Danijos“ gvildenama labai opi lyties keitimo tema. Ar perskaitęs scenarijų pagalvojote, kad jums, aktoriui, tai bus nemenkas iššūkis?

– Pirmiausiai supratau, jog perskaičiau nuostabią meilės istoriją. Negalėjau patikėti, kad man pasiūlė tokį įdomų vaidmenį. Tačiau vėliau filmavimas buvo atidėtas – nebuvo finansavimo. Aš sakiau, kad palauksiu, nieko baisaus, man ir taip nemoka (juokiasi). Taip praėjo treji metai. Taigi, šiandien suvokti, jog filmas vis tik išėjo į ekranus, tiesiog nuostabu. Neklausykite tų, kurie dėl šio filmo burba, neskaitykite blogų recenzijų – tai nuostabi istorija. Žinoma, joje yra kažkiek beprotybės, bet tuo įdomiau ją žiūrėti.

– Ar skaitote kritikų recenzijas apie savo darbą?

– Reikėtų pasakyti, kad man į jas nusispjaut. Bet tenka prisipažinti: taip, skaitau recenzijas. Tai padeda man kaip aktoriui, iš kritikų aš net kai ko mokausi – jie leidžia kitaip pažvelgti į mano darbą. Imkime kad ir teatro režisierius – daugelis po kritikų atsiliepimų net kai ką keičia savo pastatymuose. Bet kine tai neįmanoma.

– Filme iš pradžių vaidinate danų dailininką Einarą Wegenerį, o paskui – dailininkę Lili Elbe, kuria jis virsta. Jums šie žmonės yra skirtingi?

– Ruošdamasis filmui daug bendravau su moterimis, pakeitusiomis lytį. Jų istorijos labai skirtingos, bet buvo ir kai kas bendro visoms: daugelis žinojo, kad tūri būti moterimi, o ne vyru jau nuo ketverių-penkerių metų. Jautė, kad jų kūnas ir lytis – ne jų tikrieji. Tokiems žmonėms visas gyvenimas yra savo esmės ieškojimas. Ar žinojote, kad tarp translyčių žmonių savižudybių skaičius siekia 41 procentą? Tai baisus skaičius. Daugelis jų gyvena mintimi, kad geriau mirti, nei gyveni ne savame kailyje. Kad šiuos žmones suprastume, labai svarbu tai žinoti. Būtent todėl filme aš viską dariau nuo pabaigos į pradžią: nuo tos Lili, kuria ji tapo po operacijos, iki to periodo, kai ji dar buvo vyras ir nesuprato, kas su ja darosi. Gydytojai jai sakė, jog tai – asmenybės susidvejinimas, šizofrenija. Bet ji žinojo, kas ji yra.

– Ar lytį pakeitusios moterys davė jums kokių nors praktinių patarimų?

– Daugelis pasakojo, kad tik pradėjusios savojo „aš“ paieškas, naudojo labai daug kosmetikos, rengėsi ekstravagantiškais drabužiais. Viena jų tai pavadino „hiperfeminizacijos periodu“: jos buvo lyg mažos mergaitės, kurios pirmą kartą bando pasidažyti ir rengiasi mamos suknelėmis. Filme mes taip pat norėjome tai parodyti. Pamatysite, kad iš pradžių Lili dėvi ryškiai rudą peruką, ant jos veido daug kosmetikos, o į filmo pabaigą jos išvaizda tampa daug kuklesnė. Bet kai apsiaudavau aukštakulniais ir grimeris padarydavo makiažą vaidmeniui, man, žinoma, buvo daug paprasčiau nei toms moterims. Man už nugaros buvo visa komanda: režisierius, grimeris, kostiumų dailininkas.

– Ar dabar žiūrėdamas į save filme pagalvojate: čia ne iki galo atskleidžiau, ten – persistengiau?

– Taip jaučiuosi kiekvieną dieną, su kiekvienu nauju vaidmeniu: „O, velnias, taip negerai“. Nebūna, kad viskas būtų gerai. Kiekvieną rytą prieš filmavimą galvoji: „Šiandien ta diena, kai viską padarysiu tobulai“. Bet vakare supranti, jog ir vėl nepasiekei viršūnės. Nuolatinė frustracija.

– Bet jus galima vadinti laimės kūdikiu: scenoje jūs nuo dvylikos metų, daug dirbate kine ir teatre.

– Nuo dvylikos, teisingai. Bet kai esi vaikas, tiesiog žaidi mėgstamą žaidimą ir nevadini savęs aktoriumi, nedarai karjeros. Tada net negalvojau apie riziką, kurią prisiimi, pradėjęs siekti aktoriaus karjeros. O dėl laimės kūdikio... Žinote, pretendentų į vaidmenį filme „Visko teorija“ prieš mane buvo penki. Penki! Pasiruošimas filmui „Merginai iš Danijos“ truko trejus metus, ir visą tą laiką aš tai praeidavau atranką, tai nepraeidavau: kartais būdavo linkstama kito aktoriaus pusėn.

– O kaip gi „Oskaras“? Ar tai ne geriausias įvertinimas?

– Aš tada net nespėjau nieko pajusti, nes dirbau. Atskridau, pasiėmiau statulėlę ir išskridau (juokiasi). Kas atsitiko, supratau tik išlipęs iš lėktuvo Heathrow oro uoste Londone, kur mane pasitiko šimtai fotografų. Kai ėjau į automobilių stovėjimo aikštelę – kiekviename pastato aukšte pro atviras duris į mane taikėsi šimtai foto objektyvų. Tai buvo visiškas siurrealizmas. Nieko panašaus mano gyvenime iki tol nėra buvę. Paskui mane fotografavo tiesiog gatvėse, net prekybos centruose pakliūdavau į teleobjetyvus. Tada viską ir supratau.

Parengė Goda AMBRAZAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"