TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ekologinių sodybų pilnėjimo metas

2013 01 12 6:05
Gyvenimas santarvėje su gamta, I.Žitkauskienės nuomone, gali išspręsti daugelį žmogų kamuojančių problemų. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Medikė Ingrida Žitkauskienė 10 metų aktyviai domisi ir propaguoja ekologinio kaimo idėjas. Moters steigiamame antrame kaimelyje netoli Aukštadvario planuoja kurtis ir jos bendraminčiai - sutuoktinis, taip pat gydytojas, bei du jau suaugę sūnūs.

Ekologiškos gyvensenos savomis rankomis suręstose ir įrengtose giminės sodybose idėjos, I.Žitkauskienės įsitikinimu, galėtų tapti masinės jaunų lietuvių emigracijos stabdžiu. Pasak medikės, žmonės vyksta svetur ieškoti kitokio gyvenimo. Tačiau laimingai gyventi galima ir Lietuvoje. Naujakurystė lietuviškų ekologinių sodybų bendruomenėse dažnam būtų nauja pradžia, kurios siekdami lietuviai ryžtasi kelti sparnus ieškoti laimės už tėvynės ribų.

Grąžinti sveikatą

Medikės diplomą ir ilgametę gydytojos praktiką turinti ponia Ingrida sakė, kad dabartinė jos veikla ekologinės gyvensenos srityje ir įgyta profesija yra tiesiogiai susijusios. "Man svarbu, kad žmonės būtų sveiki. Kaip gydytoja jau prieš kurį laiką pastebėjau - tradicinė medicina pasiekusi tam tikrą aklavietę. Atrodo, išrandama vis naujų medikamentų ir gydymo būdų, tačiau ligų nemažėja, priešingai, gal net daugėja, ir jos "jaunėja". Todėl susimąsčiau: gal galima eiti kokiu kitu keliu, ieškoti kitų būdų, kaip grąžinti žmonėms tą sveikatą? Mano įsitikinimu, gyvenimo būdas ekologiniuose kaimuose, kur vyrauja sveika mityba, mažiau kasdienės įtampos, išsprendžia daug sveikatos problemų", - kalbėjo I.Žitkauskienė.

Anot medikės, ekologinį kaimą sudaro atskiros giminės sodybos. Tai nedideli šeiminiai ūkiai, turintys nuo vieno iki kelių hektarų žemės. Tiek pernelyg nesiplėšydamas geba aprėpti ir tvarkyti vienas žmogus arba nedidelė šeima su vaikais, nesamdydami pagalbinių darbininkų. Tokio dydžio ūkelio pakanka prasimaitinti ir sukurti savą erdvę. Dažnas ekologinio kaimo gyventojas savo sklype pasisodina nedidelį miškelį, išsikasa kūdrą, užsiveisia vaismedžių, užsiaugina daržovių. "Tai uždara ekosistema. Taip gyvendamas žmogus gali kūrybiškai reikštis ir prasimaitinti, prasimanyti malkų krosniai kūrenti. Lietuvoje kiekvienais metais sulaukiame viesulo, kuris išverčia keletą medžių. Šios išvartos ar kitos medienos atliekos ir šildo namus žiemą", - pasakojo ekologinės gyvensenos entuziastė.

Ji įsitikinusi, kad gyvenimas tokiose sodybose išsprendžia daug šiuolaikinį žmogų kamuojančių problemų. Lietuvoje susiklosčius situacijai, kai daug gyventojų, nerasdami prasmingos veiklos tėvynėje, išvažiuoja svetur, kūrimasis ekologiniuose kaimuose galėtų būti gera alternatyva emigracijai. "Tai kitokio gyvenimo galimybė, ypač jaunoms šeimoms. Lietuva - turtingas kraštas, turintis gana daug žemės, tinkamos gyventi sodybose. Vakarų valstybės negali tuo pasigirti. Ten įsigyti hektarą žemės įstengia tik turtuoliai. Lietuvoje ji nėra labai brangi. Mes turime visas galimybes tapti turtingi ir užsiimti mėgstama veikla giminės sodyboje", - neslėpė entuziazmo I.Žitkauskienė.

Įvairiam skoniui

Medikės teigimu, ekologiniuose kaimuose žmonės gali ne tik sveikai, ekologiškai gyventi, bet ir puoselėti amatus, kurti, įgyvendinti kitas prasmingas idėjas, kurios teiktų ir pajamų šaltinį. Pirmoji medikės Širvintų rajone kurta ekologinė gyvenvietė, pasak ponios Ingridos, pasirinko komfortiškesnį gyvenimo būdą - centralizuotai įsivedė elektrą, tvarko privažiuojamuosius ir kaimo kelius, tačiau plėtoja gamtinę žemdirbystę, amatus, kuria stiprią ir draugišką bendruomenę. "Tai ypač aktualu vaikams. Jiems ten planuojama įsteigti mokyklėlę. Žmonės gyvena natūraliai ir labai linksmai", - sakė moteris.

Šiuo metu netoli Aukštadvario kuriamoje naujoje ekologinėje gyvenvietėje I.Žitkauskienė su bendraminčiais planuoja "įsileisti" kur kas mažiau civilizacijos. Medikės žodžiais, ir tokioje vietoje, kuri nėra paliesta melioracijos, neturi nei lengvai išvažiuojamų kelių, nei elektros, galima susikurti maksimalų komfortą gyventi santarvėje su gamta. "Viską įmanoma padaryti, reikia tik kūrybiškai mąstyti, - tikino I.Žitkauskienė. - Tarkime, galima įsirengti vėjo malūnėlių ar saulės ir šviesos energijos elementų ir pasigaminti elektros. Mes neturime tikslo atsisakyti patogumo, tačiau stengiamės jį susikurti kitaip." Gydytoja džiaugiasi, kad Lietuvoje atsiranda įvairių ekologinių kaimų, ir kiekvienas jų pritaikytas vis kitokių poreikių bendruomenėms.

Ponia Ingrida pripažįsta - ne kiekvienam žmogui gali tikti ir patikti toks gyvenimas. Mėgstantieji didmiesčių šurmulį nepritaptų nuošaliame kaimelyje, kur visi vienas kitą pažįsta, o ištikus bėdai skuba į pagalbą. Ekologinės gyvensenos entuziastai neturi tikslo raginti žmones atsisakyti civilizacijos laimėjimų ir masiškai kraustytis į kaimus. Tačiau kaip alternatyva kūrybingam, nagingam jaunimui, ir ne tik, gyvenimas ekologiniuose kaimuose gali būti puiki dirva išreikšti  save.

Šeima palaiko

Medikė Ingrida juokaudama sakė, kad jos sutuoktinis, nors yra "tradicinis gydytojas", žmonos užsidegimą puoselėti ekologinę gyvenseną taip pat palaiko su entuziazmu. "Jeigu būčiau neturėjusi artimųjų palaikymo, tikrai nebūčiau sugebėjusi tiek padaryti, kiek jau nuveikiau per pastaruosius metus. Suaugę sūnūs taip pat ketina kurtis giminės sodybose naujame ekologiniame kaime. Man dėl to labai džiugu", - teigė I.Žitkauskienė. Moteris tiki, kad jos ir vyro kuriama giminės sodyba ilgainiui galėtų atitekti vienam iš būsimų anūkų, kaip buvo daroma senosiose Lietuvos kaimo bendruomenėse. "Gaila, kad ta tradicija ir tęstinumas iš kartos į kartą perduoti sodybas vaikams ir vaikaičiams yra nutrūkusi. Viskas išparduota, išdraskyta... - apgailestavo pašnekovė. - Mes vėl pradedame nuo nulio ir bandome šį tęstinumą atgaivinti."

Medikės teigimu, giminės sodyboje gyvenama ištisus metus. Tai ne vasarvietė, į kurią šeima rinktųsi tik vasaroti. "Erdvė nemėgsta būti palikta. Be to, blaškymasis tarp miesto ir kaimo sukuria papildomos įtampos. Paklauskite bet kurio tokioje bendruomenėje gyvenančio vaiko, kuris metų laikas jam labiausiai patinka. Nustebsite sužinoję, kad smagiausia būtent žiemą, o ne vasarą, - šyptelėjo I.Žitkauskienė. - Rogės, slidės, pačiūžos, bendravimas su tėvais ir bendraamžiais. Čia nuolat rengiami vaidinimai, šventės, šokama, dainuojama. Gyvenantieji ekologiniuose kaimuose puoselėja tautinio paveldo tradicijas, amatus, bendrauja tarpusavyje, svečiuojasi kitose bendruomenėse. Tai naujas gyvenimo būdas, nors tiksliau būtų sakyti - jis senas ir mums natūralus, tik pamirštas ir dabar gaivinamas entuziastų."

Minimalios išlaidos

I.Žitkauskienė pripažįsta, kad pakeisti nusistovėjusį miestietišką gyvenimą neretai būna psichologiškai sunku. Per daug metų įsišaknija įvairios baimės, tad jų atsikratyti medikė dažnam padeda papildomai įgyta psichoterapijos specializacija. Jauni žmonės yra lankstesni, todėl dažniau ryžtasi kurtis giminės sodybose. Pasak medikės, gyventi ekologinėse sodybose labiau linkusios moterys, ypač turinčios vaikų. "Vyrai, kaip šeimos maitintojai, įvairiai sprendžia tokio gyvenimo klausimą. Įsikurti giminės sodyboje nereiškia nutraukti visus saitus su civilizuotu pasauliu. Tikrai ne. Kiekviena šeima savaip tvarkosi su šia problema. Yra žmonių, užsiimančių menu ar amatais, turime ir architektų, programuotojų, kurie dirba kompiuteriu gyvendami ekologiniame kaime, o į tarnybą vyksta tik kelis kartus per savaitę ar dar rečiau. Lietuva - nedidelė šalis, tad atstumai, kuriuos tenka nuvažiuoti, tikrai nesukelia didelių sunkumų", - pasakojo I.Žitkauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad giminės sodybų šeimininkai ilgainiui vis rečiau išsirengia į miestą, nes gyvenimas savoje erdvėje teikia vidinės ramybės ir pilnatvės.

Ponia Ingrida patikino, kad įsikurti ekologiniame kaime nėra labai brangu. Pradinės investicijos - žemės sklypas, sodyba - tikrai nekainuoja šimtus tūkstančių litų. "Deja, Lietuvoje nėra laisvos žemės. Ji visa privati, todėl reikia pirkti. Tačiau kainuoja ne itin brangiai. Dažnai didesnį sklypą perka tie, kurie turi daugiau lėšų, o mažiau pinigų sukaupę žmonės už savo gabaliuką žemės gali išsimokėti dalimis, ir be palūkanų. Juk tokioje vietoje kuriasi bendraminčiai, neturintys tikslo pelnytis. Čia svarbiausia - žmonės", - tikino medikė. Nedidelį namą iš vietinių medžiagų - molio, šiaudų, medienos - galima pastatyti vos už 10 tūkst. litų, ypač jei naujakuriai yra darbštūs ir daugumą darbų atlieka patys. "Juk namas neturi būti didelis ir modernus, kad jame būtų gera gyventi. Sodyba yra erdvė, kurią sukuria pats žmogus ar šeima", - pridūrė I.Žitkauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"