TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ekonomisto N. Mačiulio nuotykiai minant dviratį

2014 09 05 8:00
Banko atstovas Nerijus Mačiulis mina oranžinį sostinės dviratį.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

"Vilniuje gyvena labai sąžiningi žmonės. Ir labai išsiblaškę ekonomistai", - teigė "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vasarą, kai geras oras, į darbą ir namo jis važiuoja dviračiu. Pamatyti banko atstovą, minantį oranžinę transporto priemonę, galima dažnai. Kartais per keliones dviračiu nutinka neįtikėtinų istorijų. 

Atstumas tarp ekonomisto N. Mačiulio darbovietės ir namų - apie tris kilometrus, tad per dieną numina apie šešis. Jis keliauja oranžiniu sostinės dviračiu. Dviračių savitarnos terminalai yra ir šalia namų, ir netoli darbovietės. "Anksčiau važinėdavau savu, bet dabar oranžiniu, nes labai patogu", - portalui lzinios.lt sakė N. Mačiulis.

Išsiblaškęs arba itin susikaupęs

Neseniai socialiniame tinkle ekonomistas pasakojo, kad oranžiniu dviračiu iš darbo atvažiavo į senamiestį papietauti. Pavalgęs suprato, jog dviračio krepšelyje paliko "aipadą". "Po valandos grįžau ten pat, kur priparkavau miesto dviratį. Dviratis likęs tik vienas, o jo krepšelyje gulėjo mano planšetinis kompiuteris. Nežinau, ar tuomet pasisekė, ar šiaip pasitaikė sąžiningi dviratininkai, - "Facebook" rašė N. Mačiulis. - Tai buvo malonus netikėtumas."

Tačiau toks nutikimas buvo ne vienintelis. Po poros dienų - nauja istorija. N. Mačiulis parvažiavo iš darbo, nuėjo į parduotuvę, grįžo namo, užmarinavo vištą, išėjo lengvai pabėgioti, įveikė 8 kilometrus per 31 minutę, parbėgęs namo išsimaudė ir tada suprato, kad "aipadas" vėl liko oranžinio dviračio krepšelyje! Nuo likimo nepabėgsi - suprato N. Mačiulis. Tačiau vis vien apsirengė ir nuėjo prie dviračių terminalo. Pamatė, kad ten dviračių yra, bet jo planšetinio kompiuterio - ne. N. Mačiulis vilties neprarado. "Šalia - Vilniaus susisiekimo paslaugų kioskas, - pasakojo jis. - Galvoju - ai, nueisiu ir paklausiu, gal paliko kas nors. Eilė nemaža, kokie 6 žmonės. Atstoviu. Sakau - gal kas atnešė? Darbuotoja atsako - taip, prašom, Vilniuje sąžiningi žmonės. Tai va. Vilniuje gyvena labai sąžiningi žmonės. Ir labai išsiblaškę ekonomistai."

Taigi tai nutiko du kartus. Ir abi istorijos susijusios su kelione dviračiu. Portalo lzinios.lt žurnalistės klausiamas, gal yra ne išsiblaškęs, bet priešingai - itin susikoncentravęs į svarbius dalykus, ekonomistas pritarė: "Būtent. Kai mąstai apie kokias nors ekonomikos prognozes, aktualijas, visus protinius pajėgumus sutelki į tą veiklą, tada kitus veiksmus atlieki automatiškai. Taip ir dviračiu važiuoji, ir namo eini... Kadangi tame krepšelyje ne kiekvieną kartą vežiesi kokius nors daiktus, nėra įpročio patikrinti. Todėl ir palieki. Po antro karto netikėta, kad daiktai nebuvo pasisavinti, bet grąžinti."

O prieš porą dienų žinomas ekonomistas maloniai nustebo. "Važiavau į darbą. Pro šalį einantis žmogus, turbūt skaitęs mano įrašą socialiniame tinkle, pasakė: "Nerijau, nepalikite "aipado", - su šypsena apie dėmesingą nepažįstamąjį pasakojo N. Mačiulis. - Dabar tikrai nepamirštu pažiūrėti, ar nieko nepalieku."

Trukdo automobiliai ant dviračių tako

Lietuva - ne Skandinavija, dviračių takai mūsų krašte, taip pat ir sostinėje, nėra taip gerai įrengti, o ir eismo dalyviai ne tokie mandagūs. Klausiamas, ar patogu minti po Vilnių, N. Mačiulis pasakojo: "Reikia pripažinti, kad nėra labai blogai. Įrengta dviračių takų. Tačiau žmonės jais vis dar vaikšto. Kai važiuoji, ranką tenka laikyti ant skambučio, kad galėtum įspėti praeivius. Eismo kultūra dar skiriasi, nors vairuotojai jau mandagesni. Skiriasi ir požiūris. Kai mokiausi Skandinavijoje, gyvenau Danijoje, įsitikinau, kad ten daug populiariau keliauti dviračiu. Lietuvoje tai laikoma sportine ar laisvalaikio, o ne kasdiene transporto priemone."

Oranžinių dviračių atsiradimas požiūrį keičia. Vis daugiau vilniečių jais keliauja. N. Mačiulis teigė, kad žino ne vieną žmogų, į darbą važinėjantį oranžiniu dviračiu. "Tai ypač patogu dirbantiesiems miesto centre netoli dviračių parkavimo vietų", - sakė ekonomistas.

Ar pasitaiko, kad terminalas tuščias ir važiuoti nėra kuo? "Beje, gali nutikti ir taip, kad po darbo nebėra kur pastatyti dviračio, nes terminalas pilnas, - pastebėjo N. Mačiulis. - Bet dažniausiai problemos nebūna. Manau, kad valdoma pakankamai efektyviai. Įmonė, kuri dviračius registruoja, prižiūri, stebi, kuriose vietose jų nebėra dviračių, atveža iš ten, kur daug priparkuota. Bent man dėl to didesnių rūpesčių nebūna."

Vis dėlto yra kitokia problema. Kaip teigė N. Mačiulis, tai - automobiliai ant dviračių tako. Net jei trumpam sustoja, kai vairuotojai ko nors laukia, dviratininkams pravažiuoti trukdo. Tada tenka arba užšokti ant šaligatvio, arba įsukti į mašinų srautą. "Tačiau pastaruoju metu pastebėjau tendenciją, kad vairuotojai prisiparkuoja, dviratininkams palikdami plyšį, supranta, jog jiems labai nepatogu, kai takas užstatytas. Šiuo aspektu kultūra truputėlį pasitaisė, - teigiamą pokytį įvertino N. Mačiulis. Todėl bankininkas patikino, kad gatvėje nebesijaučia diskriminuojamas.

Didžiausias atstumas - 100 kilometrų

Laisvalaikiu N. Mačiulis mėgsta minti. Turi nuosavą kalnų dviratį. "Dažniausiai juo išvažiuoju savaitgaliais. Dalyvavau "Velomaratono" varžybose. Jis skirtas būtent laisvalaikiui ir sportui, - sakė ekonomistas. - O kasdien naudoju viešąjį transportą - oranžinį." Per atostogas Palangoje praėjusią vasarą jis važinėjosi draugų, kurių namuose buvo apsistojęs, dviračiu. Todėl savojo į pajūrį gabenti nereikėjo.

Ilgiausias atstumas, kokį dviračiu yra įveikęs N. Mačiulis, - apie 100 kilometrų. Tąsyk nuo Kauno iki Molėtų važiavo su bičiulių kompanija. Be dviračio jis dar mėgsta keliauti baidarėmis, jachtomis. "O kasdien minti oranžinį dviratį man yra malonumas", - patikino N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"