TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ekstremalas - apie Donecko oro uosto gynėjus

2014 10 22 8:00
Ekstremalas Mustangas (stovi antras iš kairės) su Donecko oro uosto gynėjais.   "Facebook" nuotraukos

Bebaimis ukrainietis, Rusijos sostinėje Maskvoje žvaigždę virš daugiaaukščio pastato nudažęs Ukrainos vėliavos spalvomis, vėl rizikavo. Mustang Wanted slapyvardį turintis ekstremalas šįkart nuvyko į prorusiškų teroristų nuolat atakuojamą Donecko oro uostą gimtosios šalies Rytuose. Įspūdžiai jam sukėlė asociacijų su rašytojo Ericho Marios Remarque'o kūryba.

"Apie kiekvieną Donecko oro uosto gynėją galima būtų parašyti po knygą", - įsitikinęs ekstremalas. Neįprasta ir paties vaikino, vardu Grigorijus, istorija. Ruferis - taip vadinamas žmogus, laipiojantis ant pastatų stogų kraštų ir įvairiausių objektų be apsaugų - išgarsėjo pasaulyje, kai rugpjūčio pabaigoje užsiropštė į daugiaaukštį pastatą Maskvoje. Aukščiausioje vietoje iškabino savo šalies vėliavą ir jos spalvomis nudažė virš pastato bokšto esančią žvaigždę. Po to niekieno nepastebėtas dingo, o kiek vėliau per internetą parodė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kad tai tikrai buvo jis.

Grigorijaus slapyvardis - Mustang Wanted. Ukrainiečiai jį vadina tiesiog Mustangu ir žavisi ekstremalo poelgiais bei žygiais. Jaunas ukrainietis tapo žinomu, kai pradėjo užkariauti daugiaaukščius pastatus, tiltus, statybines konstrukcijas ir kitas miestų landšaftų aukštumas įvairiose šalyse. Grigorijus neliko revoliucinių ir karinių Ukrainos įvykių nuošalyje: jis buvo Maidano aktyvistas, filmavęs kruvinus įvykius, vėliau įstojo į savanorių batalioną "Azov". Kartas nuo karto jis pasakoja naują istoriją.

Mašina sudegė

Šįkart Mustangas vėl rizikavo. Jis nuvyko į karo veiksmų zoną Rytų Ukrainoje, į pastaruoju metu turbūt labiausiai prorusiškų teroristų atakuojamą vietą - Donecko oro uostą. Po to apie kelionę ir viešnagę pasakojo populiariame socialiniame tinkle. Mustangas rašė, kad Odesos gyventojai pririnko humanitarinės pagalbos, kurią vienas pagalbininkų Jevgenijus Lata ėmėsi pristatyti į antiteroristinės operacijos vietą, o į kelionę. Ekstremalas nusprendė keliauti kartu. Pirmiausia jie nuvažiavo į priešakinę fronto liniją Peskų miestelyje. Naktį praleido apšaudant terroristams, kitą dieną pradėjo ieškoti, kaip patekti į Donecko oro uostą. Sužinojo, kad ten važiuoja šarvuotis. Tačiau, kai į jį buvo sudėtas humanitarinis krovinys, žmonėms vietos neliko. Keliautojai susėdo į seną automobilį. Mustangas sužinojo, kad oro uosto link judama tik naktį ir šarvuočiai važiuoja išjungę šviesas, kad nebūtų pastebėti ir apšaudyti. "Kai privažiavome oro uostą, vis vien patekome į priešo ugnį, - teigė Mustangas. - Bėgant per apšaudymo zoną galvoje buvo mintys: kur lėkti, kur įėjimas, o jei savi pradės šaudyti? Tačiau kai per kokius 30 metrų nuo manęs sprogo sviedinys, plyšį sienoje radome per 15 sekundžių ir patekome į vidų."

Tada buvo surengta savotiška ekskursija po Donecko oro uostą - kariai, sužinoję, kad atvyko "vaikinas, kuris Maskvoje nudažė žvaigždę", nusprendė aprodyti šią pavojingą zoną. Kaip prisipažino Mustangas, "ekskursantai" buvo kiek sutrikę, bet sekė paskui "gidą". Jis pasakojo: "Visą laiką apšaudoma, aidi šūviai, daug triukšmo, o tu net nežinai, iš kurios pusės taikomasi. Vaikinai juokauja, kažko klausinėja, o aš prisimenu rašytoją E. M. Remarque'ą. Geriame arbatą, įeina karys ir klausia: "Ar mašinoje buvo kas nors vertinga?" Pajuntu degėsių kvapą tikrąja žodžio prasme. Tariu: "Na... Taip..." Karys: "Žodžiu, ji sudegė." Kartu supleškėjo dalis mūsų krovinio - daugiausia šilti drabužiai ir laiškai. Taip pat sudegė kamera, nešiojamas kompiuteris, objektyvas, kai kurie dokumentai ir pinigai."

Niekada nebūna ramu

Patekęs į Donecko oro uostą, Mustangas teigė supratęs, kad turi ten pasilikti. Po poros valandų šarvuotis važiavo atgal. Jevgenijus išvažiavo, paėmęs išfotografuotą Mustango atminties kortelę. "Likau su fotoaparatu be atminties ir mažai pakrautu", - prisiminė vaikinas. Jis teigė, kad tada prasidėjo įdomiausi dalykai. Kiekvieną dieną oro uostas buvo apšaudomas, šturmuojamas. "Separatistai prasiskverbia į požemius su daugybe išėjimų, nuima viela pritvirtintus sprogmenis, ne visada sėkmingai, tada pasigirsta sprogimas, kai kada - ir vaitojimas, - pasakojo Mustangas. - Jie pasiekia trečią aukštą, tai yra jie - iškart po mumis. Tačiau separatistams nepavyksta kontroliuoti oro uosto. Prasideda valymas ir - vėl viskas iš naujo."

Bebaimis vaikinas pasakojo, kad ten niekada nebūna ramu. Jei baigiasi apšaudymas, vadinasi, bus ataka. Jis teigė, kad oro uostą ginantiems kariams tenka didelis psichologinis krūvis. Juk miegoti per sprogimus, suvokiant, kad aplink sėjama mirtis, gali ne kiekvienas žmogus. "Kaip sakė vadas, separatistai neturi orumo ir garbės, - rašė Mustangas. - Man ten būnant, jie skambino ir prašė paliaubų. Mat prieš tai gerai padirbėjo mūsų artilerija, ir jie turėjo didelių nuostolių. Tačiau po pusantros valandos separatistai vėl pradėjo šaudyti. Kai jie kalba apie paliaubas, to negalima vertinti rimtai ."

Žygdarbiai purve

Anot Mustango, Donecko oro uosto gynėjų kovinė dvasia puiki. "Matyt, dėl to jie ir laikosi. Vyrai nenusimena, pasakoja anekdotus, kariauja, kai kurie skambina žmonoms ir sako, kad yra saugiose vietose, - teigė vaikinas. - Ten laikas eina labai lėtai. Vyrus gerai nuteikia laiškai, perduodami žmonių iš visos Ukrainos."

Mustango tvirtinimu, per jėgą į pavojingą oro uostą niekas nesiunčiamas. Visi gynėjai - savanoriai. "Turbūt apie kiekvieną galima būtų parašyti po knygą, - mano jis. - Čia yra vyrų, palikusių namie šeimas, vaikus. Yra 20 metų vaikinų, nepabijojusių vykti į tikrą karą. Turbūt skamba banaliai, bet kare nėra grožio. Žygdarbiai atliekami ne skambant nuostabiai muzikai, bet purviname, smirdinčiame pastate garsiai keikiantis. Žmonės atvyko ginti Tėvynės. Kai kuriems jų derėtų paminklus pastatyti, o jie iki šiol apdovanojimų neturi. Jokių premijų, pagalbos šeimoms. Laiškus ir drabužius atveža rėmėjai. Žmonės atiduoda paskutinius pinigus, rizikuoja, kad kaip nors palaikytų karius. Jei karinė vadovybė neatsipeikės, karo nelaimėsime."

Beje, ukrainiečiai Donecko oro uostą ginančius karius išdidžiai vadina kiborgais. Esą atkaklumas ir drąsa peržengia paprasto žmogaus galias. Pagal apibūdinimą kiborgai – tai organizmai, kurių natūralios biologinės galimybės papildytos nebiologiniais organais, panaudojančiais techninės kibernetikos galimybes. Prieš kurį laiką pirmą kartą Ukrainos karius taip praminė prorusiški kovotojai, kuriems niekaip nepavyksta užimti Donecko oro uosto.

Mustangas prisiminė, kad sunkiausia buvo paskutinė viešnagės diena šioje pavojingoje vietoje. Tada du kariai buvo sužeisti, du kontuzyti. Vienam nutraukė abi rankas, sutrupino žandikaulį. "Tikiuosi, kad šalies valdžia suteiks jam reikiamą paramą, - vylėsi jis. - Jei ne - Dievas tokiai teisėjas. Tikiuosi, kad padės visi, kurie gali. Mažų mažiausiai jam reikėtų normalių protezų."

Savo pasakojimą Mustangas baigė žodžiais: "Nepamirškite žuvusiųjų ir prisiminkite gyvuosius."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"