TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Estų vienybės pamatas – pragmatiškumas

2016 07 09 6:00
Estų bendrijos vadovė Liia Urman didelę savo laiko dalį skiria tautiečių reikalams. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos estų tautinės bendrijos vadovė Liia Urman šmaikštauja, kad dažnai jos tautiečius lietuviai pavadina šykštuoliais. „Esame pragmatiški, o ne šykštūs žmonės. Ši savybė mums padeda išlaikyti savitumą gyvenant svetur“, – patikino nuo studijų laikų Lietuvoje gyvenanti moteris.

Pasak Liios, estų tautinė bendrija Lietuvoje buvo viena pirmųjų struktūrizuotų tautinių bendrijų. Kai tik 1988 metais radosi galimybė registruoti tautinę bendriją, Lietuvoje gyvenantys estai taip ir padarė. Bendrijos vadovės teigimu, jos tautiečių Lietuvoje nėra daug – tik apie keturis šimtus žmonių. „Kai kūrėme savo organizaciją, raginome čia gyvenančius estus atsiliepti ir registruotis. Žinote, kaip su žmonėmis būna: vieni tingi, kiti nemato reikalo to daryti. Tačiau dar iki nepriklausomybės paskelbimo estai saviškiams pradėjo išduoti tokius savotiškus neoficialius estiškus pasus. Tiesiog paprastus lankstinukus, bet tie „pasai“ mums buvo garbės reikalas – visi norėjome juos turėti“, – prisiminė L. Urman. Pirminiame bendruomenės įkūrimo sąraše buvo 174 estų tautybės Lietuvos gyventojai.

Estų bendrija dažnai organizuoja išvykas savo nariams./Asmeninio albumo nuotraukos

Trys kartos

Pasak Liios, Lietuvoje susiformavo trys estų kartos. Pirmoji – iš sovietinės tremties grįžę Estijos piliečiai, kuriems, kaip ir lietuviams, dažnai iš Sibiro nebuvo leidžiama grįžti į gimtąją šalį, tad jie rinkosi gyvenamąją vietą kuo arčiau uždraustos tėvynės. Nemažai tokių tremtinių įsikūrė Klaipėdos krašte, arčiau jūros, kuri kiekvienam estui yra itin brangi. Antroji estų bendruomenės Lietuvoje karta – taip pat sovietmečiu studijuoti į aukštąsias mokyklas atvykę žmonės, kurių dažnas čia sukūrė šeimą su lietuviu ir liko dirbti Lietuvoje. Trečiąją estų bendruomenės Lietuvoje kartą sudaro žmonės, atvažiuojantys dirbti estiškų įmonių, įsikūrusių mūsų šalyje, filialuose: vieni padirbėję keletą metų grįžta į Estiją, kiti sukuria šeimas su lietuviais ir pasilieka čia gyventi.

Pati Liia sako esanti antrosios estų kartos Lietuvoje atstovė. Studijuodama gimtajame Taline tekstilės dizainą, mergina porai metų atvyko mokytis šios specialybės į Kauną. „Tada buvo tokia tradicija: lietuviai vykdavo į Taliną studijuoti juvelyrikos ir odos dizaino, o iš Talino technikos universiteto į Kauną atvažiuodavo tekstilės specialybės studentai. Labai nenorėjau važiuoti – Lietuva, o ypač Kaunas, man tada atrodė tikras kaimas. Jaudinosi ir tėvai, kad jų vienintelė dukrelė išvyksta toli nuo namų. Bet, kaip sakoma: žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Kaune sutikau savo būsimą vyrą ir tapau meilės tremtine“, – šyptelėjo prisiminusi praeitį estų bendruomenės pirmininkė. Ji prisipažino tada galvojusi, kad Lietuvoje pagyvens trumpai, vėliau grįš į Estiją, tačiau jau kelis dešimtmečius čia yra jos antroji tėvynė.

Kartu su sekmadieninės mokyklos vaikais estų bendruomenės nariai lankėsi Giedraičiuose esančiame avių ūkyje.

Talino magija neišnyko

Liia prisipažino laikanti save pasaulio piliete, tačiau gimtasis Talinas jai visada buvo ta vieta, kur jaučiasi geriausiai. Šiame mieste ji turi darbą, gyvenamąją vietą, o Vilniuje gyvena jos šeima, tad moteris nuolat migruoja tarp Talino ir Vilniaus. Atvykusi į Lietuvą Liia sakė nemokėjusi nė žodžio lietuviškai, tačiau, po studijų pradėjusi dirbti viename reklamos biure, be jokių specialių kursų kalbą išmoko tiesiog klausydamasi bendradarbių. „Viename kabinete sėdėjome bene keturiese, dėl manęs niekas rusiškai nekalbėjo, nebent reikėdavo duoti kažkokią konkrečią užduotį, – prisiminė Liia. – Pamenu, kaip stebėjau bendradarbes: viena kažką kitai pasako lietuviškai, o aš žiūriu, ką ta darys. Aha, paėmė segtuvą, vadinasi, reikia įsiminti tą frazę. Taip iš klausos ir išmokau lietuviškai, jokių specialių kursų nesu lankiusi. Pradėjusi dirbti spalio mėnesį, gegužę jau ryžausi parduotuvėje prabilti lietuvių kalba.“

Estų bendruomenės vadovės vaikai ir anūkai laisvai kalba tiek lietuviškai, tiek estiškai. Atostogaudama su aštuonmete anūke Liia kalba tik estiškai, vaikas jau porą metų estų kalba rašo dienoraštį. Anūkė mielai gilina estų kalbos žinias kompiuteriu – estai turi sukūrę įdomių kompiuterinių kalbos mokymo programų vaikams, šie žaidimo forma mokosi kalbos subtilybių. L. Urman patikino, kad jos pačios vaikai iš mamos lūpų girdėjo tik estų kalbą, ji ypač stengėsi, kad atžalos nepamirštų jos gimtosios kalbos. Kadangi dažnai su šeima būna Estijoje, žmonos gimtąją kalbą išmoko ir Liios vyras.

Per Kalėdas susirenka didelė estų bendruomenė.

Moko gyvu pavyzdžiu

Estų bendrija mažiesiems savo nariams organizuoja sekmadieninę kalbos mokyklą, ją lanko vaikai nuo ketverių iki dešimties metų. Pernai joje gimtosios kalbos, kultūros ir tradicijų mokėsi vienuolika vaikų. „Nors gauname daug mokymosi priemonių iš Estijos, stengiamės pamokas vaikams organizuoti tiesiog gamtoje – gyvu pavyzdžiu. Pavasarį buvome nuvažiavę į neseniai iš Narvos atvykusios moters ūkį. Ji ištekėjo už lietuvio ir Giedraičiuose įkūrė avių fermą. Kaip tik pavasarį avys buvo atsivedusios mažų ėriukų, taigi vaikai buvo tiesiog sužavėti – ganė mažylius, čiupinėjo juos, buvo pasiryžę net pamelžti avis. Ragavome avių pieno sūrio – dažnas miesto vaikas tiesiog neįsivaizduoja kaimiško gyvenimo“, – sakė pašnekovė.

Liia apgailestavo, kad mišriose šeimose augantys vaikai dažnai susiduria su kalbinėmis problemomis: kalbėdami skirtingomis kalbomis su abiem tėvais, lankydami anglų kalba dėstomas mokyklas ir dar mokydamiesi lietuvių kalbos, vaikai linkę rinktis lengvesnį bendravimo būdą – pradeda tarpusavyje bendrauti angliškai. Ypač sudėtinga diplomatų vaikams, kurie ilgainiui net galvoti ima angliškai, o ne gimtąja tėvų kalba. „Savo sekmadieninėje mokykloje taip pat su tuo susiduriame, todėl labai stengiamės sukurti tokią aplinką, kad vaikai tarp savęs kalbėtųsi estiškai. Per žaidimus ir išvykas tai pavyksta geriau nei sėdint prie stalo ir kalant sausas žinias“, – patikino L. Urman.

Estų pragmatizmas

Liia pasakojo, kad estų tautinė bendrija vienintelė Lietuvoje iš savo narių renka metinį mokestį, organizuoja mokamus renginius. Pasak moters, tai ne godumas, o racionalus sprendimas: sumokėjęs pinigus žmogus aktyviau dalyvauja bendrijos veikloje nei tas, kuriam viskas duodama nemokamai. Pensininkai per metus moka 10 eurų nario mokestį, dirbantieji – 20 eurų. „Estai – praktiški žmonės. Mūsų renginiuose nebūna taip, kaip lietuvių: ateini į vakaronę, o ten stalai lūžta nuo maisto. Sumuštinis, kavos puodelis – tiek bus paduota svečiui estų organizuojamame renginyje. Tenka girdėti atsiliepimų, kad estai yra šykštūs. Nieko panašaus, mes tiesiog nemėtome pinigų vėjais, panaudojame juos racionaliai“, – šyptelėjo Liia. Sekmadieninę estų kalbos mokyklą lankančių vaikų tėvai taip pat moka nedidelį mokestį. „Dėl disciplinos“, – paaiškino L. Urman.

Bendruomenė kasmet kartu švenčia Kalėdas, Estijos nepriklausomybės dieną, kovo 13-ąją mini estų Kalbos dieną, o prieš trejus metus atsirado dar viena estiška šventė – birželio 4 dieną estai mini savo Vėliavos dieną. Anot Liios, bendrija stengiasi pristatyti lietuviams estišką kultūrą, kviečia atvykti estų aktorius, muzikantus, šokių kolektyvus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"