TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Europos identitetą išreiškia ne karas, bet kultūra

2012 02 24 8:29

Umberto Eco yra italų semiotikas, rašytojas, filosofas, literatūros kritikas ir romanistas, geriausiai pasaulyje žinomas kaip romano "Rožės vardas" autorius, Londono dienraščiui "The Guardian" aiškino, kad seksualinė revoliucija mus visus padarys "europiečiais".

Per U.Eco kabineto Milane langą matyti įspūdinga Sforzesco pilis, kurios bokštai mena įvairius karus. Šioje vietoje XIV amžiuje stovėjo "Castrum Portae Jovis" tvirtovė, kurią sugriovė trumpai gyvavusi 1447 metais įkurta Aurėjos respublika. Šioje pilyje kažkada dirbo Leonardo Da Vinci ir renesanso architektas Donato Bramante. Paskui pilies kontraforsus užėmė Napoleonas, o 1848 metais pilį apgulė austrų maršalo Josepho Radetzky kariai.

"Kai imama kalbėti apie skolų krizę, kalbu kaip žmogus, neišmanantis ekonomikos, - siurbčiodamas savo mėgstamą "Nespresso" kavą sakė garsusis italų rašytojas. - Mes turime prisiminti, kad kultūra, o ne karas, nulėmė mūsų, t. y. Europos, identitetą. Ištisus amžius vieni kitus žudė prancūzai, italai, vokiečiai, ispanai ir anglai. Dabar jau 70 metų gyvename taikiai ir nė nesuvokiame, kaip tai nuostabu. Juoką kelia net mintis, kad Ispanija gali pradėti kariauti su Prancūzija arba Italija su Vokietija. Jungtinėms Valstijoms suvienyti prireikė pilietinio karo. Tikiuosi, kad mūsų laikais tai padarys kultūra ir Europos rinka." 

U.Eco neseniai grįžo į Milaną iš Paryžiaus, kur Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy jam įteikė Garbės legiono ordiną. "Tuo metu kaip tik buvo sprendžiama, ar Prancūzija išlaikys trijų A reitingą, tačiau N.Sarkozy vis tiek nenorėjo praleisti progos susitikti su manimi. Puiku. Turiu pripažinti, ši patirtis buvo jaudinanti. Tai man priminė Graikijoje esančią Patnos olą, kur šv. Jonas parašė "Apokalipsę", o man buvo įteiktas Dodecaneso kryžius", - juokdamasis pasakojo rašytojas ir pridūrė: "Vienas gyvenimo Europoje privalumų - kad gaunu gimtadienio sveikinimų iš Vokietijos prezidento Christiano Wulffo (jau buvusio, - red.) ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy, nors nė vieno jų nepažįstu. Po ilgų ir įgrisusių brolžudiškų karų, dabar mes visi kultūriškai esame europiečiai."

Paprašytas apibūdinti dabartinį Europos identitetą, U.Eco parinko anglišką žodį "shalow", reiškiantį "paviršutiniškas". "Vartoju anglišką žodį, nes jis reiškia ne tą patį, ką itališkas "superficiale", reiškiantį kažką tarp "paviršiaus" ir "gilumos". Privalome jį pakeisti, kol krizė dar nepražudė Europos", - paaiškino rašytojas ir toliau dėstė savo mintis: "Universitetinė mainų programa "Erasmus" retai minima laikraščių verslo puslapiuose, tačiau būtent "Erasmus" ir sukūrė naują jaunųjų europiečių kartą. Aš tai vadinu seksualine revoliucija: jaunas katalonas susipažįsta su flamande, juodu įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa europiečiais, kaip ir jų vaikai. "Erasmus" idėja turėtų vadovautis ne tik studentai, bet ir taksi vairuotojai, santechnikai, visi dirbantieji. Taip sakydamas turiu omenyje, kad žmonės turi pagyventi kitose Europos Sąjungos šalyse - jie turi integruotis."

Integraciją U.Eco vadina patrauklia idėja, tačiau dėl tautų savigarbos Europoje stiprėja populizmas ir priešiškumas. "Būtent dėl to dabartinės Europos identitetą apibūdinu kaip "shalow". Europos kūrėjai Konradas Adenaueris, Alcide De Gasperi (italų politikas, įkūręs krikščionių-demokratų partiją, - red.) ir Jeanas Monnet tikriausiai keliavo mažiau. A.De Gasperi kalbėjo tik vokiškai, nes gimė Austro-Vengrijos imperijoje ir neturėjo prieigos prie interneto, kad galėtų skaityti užsienio spaudą. Tačiau jų Europa jau dalijosi resursais kurdama taiką. Dabar mūsų uždavinys - sukurti tvirtesnį identitetą", - aiškino U.Eco.

"Kai per merų susitikimą pasiūliau išplėsti "Erasmus" programą, kad ją galėtų naudotis darbininkai ir profesionalai, Velso atstovas  pasakė: "Mūsų piliečiai niekada su tuo nesutiks!" O kai apie tai kalbėjau per anglų televiziją, mane nutildė vedėjas, ėmęs kalbėti apie euro krizę, antinacionalinę Europą ir technokratines Lucaso Papademos bei Mario Monti vyriausybes, kurios Graikijoje ir  Italijoje į valdžią atėjo ne per rinkimus, kas esą "nedemokratiška".

Ką turėjau atsakyti? Paaiškinti, kad mūsų vyriausybę tvirtina parlamentas pasiūlius prezidentui, kurį renka tas pats parlamentas? Priminti, kad visose demokratijose yra nerenkamų institucijų, tokių kaip Anglijos karalienė, Amerikos Aukščiausiasis Teismas, tačiau jų niekas nevadina nedemokratinėmis", - pasakojo rašytojas intelektualas. 

"Dar prieš skolų krizę buvo akivaizdu, kad Europos identitetas silpnas, - tęsė U.Eco. - Pavyzdžiui, kai per referendumą buvo atmesta Konstitucija. Tą dokumentą parašė politikai: joks išsilavinęs žmogus negalėjo dalyvauti tame procese ir jis niekada nebuvo aptarinėjamas su balsuotojais. Taip pat buvo pasielgta su eurų banknotais, ant kurių nėra pinigams įprastų garsių vyrų ir moterų atvaizdų. Vietoj jų - šalti kraštovaizdžiai. O gal Europos identiteto problema kyla iš religijos - juk tuo metu, kai JAV tampa vis religingesnės, Europa juda priešinga linkme?

Taip viskas ir vyksta. Tais laikais, kai popiežius Karolis Wojtyla dar buvo gyvas, daug diskutuota, ar Europos Konstitucijoje turi būti įrašyta, kad tai krikščioniškas žemynas. Dominuojantys pasauliečiai to nenorėjo, nors Bažnyčia ir protestavo. Tačiau buvo ir trečiasis kelias - sudėtingesnis, kuris šiandien mums suteiktų stiprybės. Tas kelias - tai kalbėjimas apie mūsų šaknis: graikiškas-romėniškas, judaistines ir krikščioniškas. Savo istorijoje turime Venerą, Nukryžiuotąjį, Bibliją, Šiaurės šalių mitologiją, kurią prisimename puošdami Kalėdų eglutę arba rengdami įvairius festivalius. Europa yra žemynas, kuris sugebėjo suvienyti daugybę identitetų, jų nesumaišydamas.

Būtent taip ir įsivaizduoju ateitį. Reikia būti atsargiems kalbant apie religiją. Daug į bažnyčią neinančių žmonių tampa prietarų aukomis, o dauguma tikėjimo nepraktikuojančių žmonių vis tiek nešiojasi savo piniginėse mažą paveikslėlį su Šventojo Tėvo atvaizdu!"

U.Eco, jausdamasis esąs tikras europietis, tiki ir bendros Europos ateitimi. Jis sako: "Mes turime per daug kalbų ir kultūrų. Ir nors bendro Europos laikraščio idėja atrodo kaip utopinė, tuo pat metu internetas mums leidžia vieniems su kitais susitikti. Aš vis dar mąstau, kad nors jau nėra skirtumo tarp Lisabonos ir Varšuvos, kaip jo nėra tarp San Fransisko ir Niujorko, mes vis dar išliekame neišardoma federacija.

Taigi kieno veidus turime spausdinti ant savo banknotų, jog primintume pasauliui, kad esame ne "paviršutiniški", bet "gilūs" europiečiai? Galbūt ne politikų ar lyderių, kurie mus suskaldė, - ne Cavouro (Camillo Benso, Cavouro grafas, kovojęs už Italijos suvienijimą, - red.) ar Radetzky, o mus suvienijusių kultūros atstovų  - nuo Dante's iki Shakespeare'o, nuo Balzaco iki Rossellini. Yra knygų, kurias turime perskaityti, kad pažintume skirtingas kultūras. Taip mūsų Europos identitetas palengva taps gilesnis."   

Globalizacija stabdo karus

Semiotikos tėvui, masinės kultūros ekspertui, elitinių ir pasaulinių bestselerių - nuo "Rožės vardo" iki "Prahos kapinių"  autoriui sausio dieną sukako 80 metų. Kai kopdamas laiptais jis pavargsta, pajuokauja: "Ak, mano drauge, man jau nebe 70 metų!"

U.Eco nėra pesimistas: "Nors pasaulio rinka ir turi daug trūkumų, ji labai sumažina karo tikimybę, net tarp JAV ir Kinijos. Europa niekada netaps Europos Jungtinėmis Valstijomis - viena šalimi, kalbančia bendra kalba kaip JAV, kur anglų kalbos vietą ilgai gviešėsi vokiečių kalba, o dabar ją pamažu stumia ispanų kalba."

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"