TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Filomenos malda iš senelio knygutės

2014 03 15 6:00
Dailininkė F.Linčiūtė-Vaitiekūnienė ligoninei padovanojo devynių paveikslų ciklą. Asmeninio albumo nuotraukos

Vilnietė dailininkė, scenografė ir kostiumų kūrėja Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė paveikslų ciklą „Mano malda iš senelio knygutės“ padovanojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų naujam moderniam korpusui, ir ligoninė su dėkingumu priėmė šią jos dovaną.

Paroda „Mano malda iš senelio knygutės“ buvo eksponuota Maironio muziejuje Kaune, džiugino Druskininkų muzikinės vasaros dalyvius, kabėjo Gariūnų erdvėse... „Tačiau paveikslai – kaip vaikai, kuriems reikia namų, juo labiau kad manieji – nemaži, vadinasi, jiems reikia ir didesnių erdvių, kuriose jie galėtų pritapti, jas sušildytų ir patys suskambėtų, - kalbėjo dailininkė ir pasidžiaugė, jog ligoninė su dėkingumu priėmė šią jos dovaną.

Vienas menininkės dovanotų darbų pagal Maironio eiles.

Architektė Deimantė Bagdžiūnienė teigė, kad Filomenos paveikslai tikrai atrado savo namus. „Jie taip puikiai dera su Akušerijos ir ginekologijos centro aplinkos koloritu, pagyvina ir sušildo jį. Paveikslai Maironio poezijos tematika labai prasmingi, džiugina ir čia dirbančius medikus, ir pacientus. Stebėjau žmonių reakciją, kai pakabinome darbus: nė vienas nepraėjo abejingai, ir medikai, ir pacientai džiaugdamiesi skaitė poezijos eilutes paveiksluose, o paskui kartojo, bandė prisiminti eilėraščius. Manau, jog labai svarbu, kad šie paveikslai – tarsi tiesia tiltus, suartinančius mus su Maironio epocha, žadina tautos dvasią... O dar – grožis skaidrina mintis, skatina optimizmą, didina pasitikėjimą. Netrukus pasirūpinsime, kad netoliese būtų eksponuojami ir Maironio eilėraščių tekstai“, - teigė architektė.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad gyvename laisvoje Lietuvoje, - sakė F.Linčiūtė-Vaitiekūnienė ir tarsi drovėdamasi šių pakylėtų žodžių skambesio dabartinio pragmatizmo laikais pridūrė. - Man tai svarbu todėl, kad mūsų šeimos turėjo net nebūti... Turėčiau būti Lipčiūtė, o esu Linčiūtė. Buvome tremiamųjų sąrašuose ir tik per stebuklą išlikome gyvi. Ne visi, dauguma mūsų giminės išnaikinti, net jų kapų nepavyko rasti. Esu iš penkių vaikų šeimos, tačiau mane su Tėveliu siejo labai artimas ryšys. Buvau Tėvo vaikas, geriausi draugai."

Tai jis, poetiškos sielos žmogus, dar vaikui Filomenai parodė tuo metu uždaromas Vilniaus bažnyčias. Iki šiol dailininkė prisimena Šv. Jonų bažnyčios skulptūras – tuomet jos atrodė tokio dydžio, kokio dabar nebeįstengė ji pamatyti; angelą su ugnies kalaviju Šv. Ignoto bažnyčios freskoje, poetišką Vilniaus vaizdą nuo Karoliniškių kalvų ankstyvam rytui švintant, palydėtą: „Antai, pažvelki! Tai – Vilniaus mūrai...“

Filomena įsitikinusi, jog būtent iš šeimos ateina tas tikras, išgyventas, bet nedemonstruojamas jausmas – nesvarbu, kaip jį vadintum - Tėvynės meile, patriotizmu... "Svarbu atsakomybė, kurią privalai perduoti vaikams", - svarstė dailininkė ir prisiminė dabar jau tolimą 1966 metų pavasarį. Tuomet Tėvelis gimtadienio proga, užrašė mažutį Maironio poezijos tomelį: „...ir nepamiršk pasimelsti iš šios senelio knygutės“. Kai atėjo Maironio metai – 150 metų nuo tautos dainiaus gimimo, menininkei norėjosi įvykdyti šį priesaiką. Taip atsirado devynių paveikslų Maironio poezijos motyvais ciklas „Mano malda iš senelio knygutės“.

"Pagaliau, tai galima traktuoti ir kaip giminės kraujo šauksmą - esu Maironio sesers Kotrynos anūkė. Tapydama bandžiau išreikšti tai, kas, mano nuomone, svarbu mums visiems: prisiminiau Tėvelio ašaras, kai jis žvelgė į Gedimino kalne kylančią Trispalvę, savo džiaugsmą, kad jis galėjo tai patirti... Paveikslams pasirinkau tik po vieną eilėraščio eilutę, manydama, kad skaičiusiųjų atmintyje atgims visas eilėraštis arba kad jie pajus būtinybę paskaityti Maironio poeziją. Spalvomis, piešiniu ir kompozicija stengiausi atliepti eilėraščio dvasią taip, kaip jaučiu ir suprantu“, - prisipažino dailininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"