TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Flamenko ugnis kaitina lietuvių moteris

2015 09 27 6:00
La Sandra šokti flamenką mokėsi pas geriausius Ispanijos šokėjus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Saulėtosios Ispanijos dvasią atskleidžiantis flamenko šokis puikiai praskaidrina ir mūsų lietingos šalies padangę. Profesionali flamenko atlikėja Sandra Muningytė ne tik skleidžia jo grožį Lietuvoje, bet ir nuolat tobulinasi pas garsiausius šio šokio mokytojus Ispanijoje.

Sceninis S. Muningytės vardas La Sandra žinomas ir flamenko aistruoliams Lietuvoje, ir geriausiems šio ugningo šokio profesionalams, dėstantiems garsiausiose flamenko mokyklose. Lietuvė Sandra 2012 metais apsigynė Ispanijos šokio instituto “Alicia Alonso” scenos menų magistro laipsnį ir studijavo vienoje garsiausių pasaulyje flamenko meno ir šokio mokyklų “Amor de Dios” Madride pas tokius šio šokio virtuozus kaip Maria Juncal, Carmen La Talegona, Alfonso Losa, Davidas Paniagua, Pepa Molina, La Truco, Belen Fernandez, Miguelis Canas, Concha Jareno, Nino de los Reyesas ir kitus.

Studijos flamenko.lt šokėjos mielai dalyvauja įvairiuose renginiuose./asmeninio albumo nuotraukos

Norėjo šokti nuo vaikystės

Sandra šoka flamenką jau dešimt metų. "Nuo mažų dienų norėjau šokti. Tačiau mokykloje tam neturėjau laiko: lankiau muzikos mokyklą, griežiau smuiku, vaidinau dramos studijoje. Jau baigusi mokslus supratau, kad norą šokti privalau įgyvendinti, tad pasirinkau flamenką. Šis šokis turi didelį pranašumą - jį atliekant nereikia partnerio. Be to, šokdama flamenką visada esi čia ir dabar: jeigu pyksti, gali šokti pykdama, jei džiaugiesi - džiaugdamasi. Visada esi nuoširdus sau ir žiūrovui", - tikino pašnekovė.

Ji svarstė, kad aistra šokiui galėjo būti užprogramuota genuose. Tėvai nerodė didelio susižavėjimo šokiais, bet Sandros močiutė buvo puiki šokėja ir dainininkė. Jau aštuntą dešimtį perkopusi moteris iki šiol be išankstinio pasirengimo ir "pasitampymo" laisvai pasilenkdama paliečia rankomis žemę. Šokėja juokėsi prisiminusi, kad būdama vos ketverių puikiai ir pagal užsakymą šokdavo lambadą - išmoko ją savarankiškai: "Turėjau tokį platų sijonėlį, kuris gerai krito, bet kai tėvai prašydavo svečiams ar atvykusiems giminaičiams pašokti, už dyką nesutikdavau. Kol nesumokėdavo sutartos sumos, nešokdavau." Sandra juokaudama pridūrė turinti ir verslumo geną.

Flamenkas - tai ekspresija ir aistra scenoje.

Muzikos mokykloje mokydamasi griežti smuiku ji gerokai kankinosi, bet šiandien džiaugiasi gavusi puikius muzikinio išsilavinimo pagrindus, kurie dabar labai praverčia. Merginos teigimu, kuriant šokių choreografiją smuiko pamokose įgytos žinios padeda geriau perprasti ritmiką, šokio eigą ir struktūrą. "Tada negalėjau nė pamanyti, jog ta smuiko katorga, kaip man tuomet atrodė, labai pravers gyvenime. O anuomet repetuodama kūrinius namie įsigudrindavau nutraukti smuiko stygą, kad tik atitolinčiau tą kankynę. Dabar negaliu atsidžiaugti, kad baigiau muzikos mokyklą", - prisipažino profesionali flamenko šokėja.

Baigusi mokyklą Sandra stojo studijuoti teisės, tačiau greitai suprato: jos širdis - ne ten. Pradėjo mokytis šokti flamenką Vilniuje. Kai pajuto, kad pomėgis virsta gyvenimo keliu, o ne vien laisvalaikio užsiėmimu, nutarė vykti į Ispaniją, Madridą, ir rimtai mokytis. Pasirinko iš karto dvi vietas - Ispanijos šokio institutą “Alicia Alonso” ir vieną garsiausių flamenko meno ir šokio mokyklų “Amor de Dios”. "Buvo nelengva. Jokių vakarėlių su bičiuliais, nes po pamokų jėgų užtekdavo tik grįžti namo ir griūti į lovą", - prisipažino mergina.

Gerai nusiteikusios studijos flamenko.lt šokėjos.

Ispanai dosnūs šokio paslapčių

Sandra pasakojo, kad Ispanijoje į užsieniečius, atvykusius gilintis į flamenko paslaptis, žvelgiama labai geranoriškai. Čia šio šokio mokosi daug svetimšalių. "Iš tiesų Lietuvoje kur kas labiau stebimasi, kad lietuvė šoka flamenką, o ispanams tai visiškai suprantama. Pas juos iš įvairiausių pasaulio kraštų atvyksta žmonių, norinčių pažinti ir išmokti šį šokį. Vienintelis dalykas, privalomas visiems studentams, - mokėti ispanų kalbą, nes niekas specifinių terminų į anglų kalbą tau nevers. Angliškai mokytojas gali tik keliais sakiniais nusakyti pamokos esmę, bet tam, kad suprastum subtilybes, specifinius dalykus, privalai gerai mokėti ispaniškai", - aiškino šokėja.

Sandra daugiau kaip metus mokėsi Ispanijoje, o dabar kas keletą mėnesių vyksta į įvairius meistriškumo kursus toje šalyje. Taip pat aplanko ten likusius bičiulius. Į Vilniuje įkurtą jos flamenko šokių studiją renkasi vien moterys, nors Ispanijoje flamenką šoka tiek vyrai, tiek moterys. "Regis, mūsų krašte tai vien moterų reikalas, - šyptelėjo La Sandra. - Taip gali būti ir dėl paplitusio stereotipo. Esą flamenkas - tai moteris, mojuojanti plataus sijono padurkais, ir su rože plaukuose."

Flamenką galima šokti ir pykstant, ir džiaugiantis.

Sandros teigimu, Lietuvoje tikrai gausu šio ispanų šokio gerbėjų. "Tik jie patys to dar nežino", - nusikvatojo mergina. Pasirodydama įvairiuose renginiuose šokėja pastebėjo, kad lietuviai į flamenką reaguoja kitaip negu ispanai, bet šio šokio žavesys juos taip pat pribloškia. Žiūrovus užburia ekspresija ir energija. Pamačius šokį suvokiama, kokia įvairi jo ritmika, kaip gausu trepsėjimo, rankų judesių, veido išraiškos.

Svarbiausia - bateliai

Dvejus metus šokių studiją turinti S. Muningytė tvirtino, kad flamenko pamokos prasideda nuo tinkamų batelių įsigijimo. Platus sijonas nėra pats svarbiausias atributas, flamenką galima šokti ir mūvint kelnes. Tačiau bateliai turi būti kaustyti, storesniu padu, kad trepsint nenukentėtų kojos, jų neskaudėtų. Jau ir Lietuvoje galima įsigyti šiam šokiui reikalingos aprangos, atributikos. Kadangi atvežtiniai scenos kostiumai gana brangūs ir dažnai nelabai patogūs, sukneles Sandra siuvasi pati. Ir savo mokinėms rekomenduoja taip pat daryti. Visus šokio spektaklio "Karmen: jei Dievas būtų moteris" kostiumus pasiuvo Sandra. "Tai buvo didesnis iššūkis, nei sukurti spektaklio choreografiją, - prisipažino ji. - Kostiumas neturi varžyti judesių, reikia, kad galėtum patogiai pakelti rankas. Sijono ilgis ir plotis taip pat priklauso nuo konkretaus šokio."

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdyti kastanjetes Sandra išmoko Ispanijoje, bet per savo pasirodymus nedažnai jas naudoja. Šiuo instrumentu ji moko studijos lankytojas pabrėžti ritmą. "Kastanjetės papildo trepsėjimo elementus ir yra lyg papildomas perkusijos instrumentas. Išmokti jomis groti, tinkamai valdyti pirštus gana sudėtinga, reikia gerokai pasistengti. Turi sugebėti vienu metu mušti du skirtingus ritmus: vieną - kojomis, kitą - kastanjetėmis", - aiškino šokėja.

Jeigu Sandrai reikėtų vienu žodžiu apibūdinti flamenką, ji nedvejodama atsakytų - prakaitas. "Dėl emocijų stiprumo, dėl įdėto darbo, dėl fizinio krūvio, dėl išgyvento jausmo, dėl Ispanijos karščio ir velniškai sunkių kostiumų. Esu įsitikinusi, kad menas neturi tautybės. Šokėjo ir artisto kūrybinę bei meninę raišką lemia jo įgimtos asmeninės savybės, talentas, įgyta technika, domėjimasis ir gyvenimas ta kultūra, o svarbiausia - daug darbo valandų", - sakė S. Muningytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"