TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Fotografo A.Pliadžio prisiminimų krepšinis

2013 09 14 6:00
Visos A.Pliadžio parodos nuotraukos nespalvotos arba, kaip fotografai dažnai sako – juodai baltos. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sporto ir kariuomenės fotografas Alfredas Pliadis daugiau kaip 30 metų oranžinio kamuolio nuotykius stebi su fotoaparatu rankose. Šiuo metu, kai krepšinio gerbėjai emocijas lieja žiūrėdami spalvingą žaidimą, jį galima pamatyti kitokį - nuo juodų iki baltų tonų ir lyg laiko mašina nukeltą du tris dešimtmečius atgal.

Fotografo A.Pliadžio paroda "J.B.Krepšinis" trečiadienį buvo atidaryta Vilniuje, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto erdvėse. Eksponuojama 18 įamžintų krepšinio akimirkų. Nuotraukos datuojamos nuo 1979 iki 1990 metų. Šio žaidimo gerbėjai gali pamatyti nuotraukas jaunų, dabar jau legendiniais vadinamų krepšininkų ir trenerių, Lietuvos komandoms skynusių pergales. Fotografas neatsimena, kiek kadrų tuo laikotarpiu padarė. „Nė neįsivaizduoju. Reikėtų būti dideliu pedantu, kad galėtum suskaičiuoti“, - sakė jis. Dar nebuvo išaušusi skaitmeninės fotografijos era, fotografuodavo juostiniu fotoaparatu. Visos nuotraukos nespalvotos arba, kaip fotografai dažnai sako, juodai baltos. Pagal tai - ir parodos pavadinime esančios raidės J. ir B. Tačiau ekspozicijos „J.B.Krepšinis“ autorius tikino, kad jas šifruoti galima kaip nori, jau yra girdėjęs įvairių variantų.

Naktys vonios kambaryje

A.Pliadis prisiminė, kad anuomet fotojuostas ryškindavo pats. Užsidarydavo vonios kambaryje, kol pamatydavo, ką pavyko nufotografuoti. Jis iki šiol išsaugojo juostas, tvarkingai sudėtas į stalčius. Daugelį nuskenavo, kad turėtų ir skaitmeninius variantus. Senų kadrų ir dabar neretai prireikia. „Dabar niekas nelaukia, kol nuskenuosi, turi būti pasirengęs. Tarkime, skambina iš redakcijos ir prašo kokio nors archyvinio kadro. Klausiu: kada reikia? Atsako: reikėjo prieš tris minutes. Pažadu atsiųsti po trijų minučių“, - pasakojo A.Pliadis.

Jis teigė, kad dabar gyvenimas gerokai dinamiškesnis. Dinamiškesnė ir fotografija. „Šiais laikais lengviau "pagauti" geresnių kadrų, - tvirtino A.Pliadis. – Moderni optika, naujosios technologijos fotografui leidžia daug įdomiau fiksuoti akimirkas. O anksčiau tai priklausė nuo rankų miklumo, pavyzdžiui, fokusuojant. Kai manęs klausdavo, ar padariau gražių kadrų, sakydavau: nežinau. Paaiškės tik po paros, kai, tarkime, parvažiuosiu iš Kauno į Vilnių, naktį užsidarysiu vonios kambaryje, negatyvus išryškinsiu, išplausiu, išdžiovinsiu, tada galėsiu pamatyti, kaip pavyko.“

Anksčiau patirdavo stresą

Kodėl A.Pliadis nusprendė eksponuoti paskutinio dešimtmečio iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę nuotraukas? Fotografas teigė: „Tai buvo fantastiški Lietuvos krepšinio laikai. Mūsų „Statyba“ ir „Žalgiris“ kovėsi Sovietų Sąjungos čempionatuose. To meto krepšininkai buvo žvaigždės - turbūt iki šiol neužgesusios.“

Daugelį oranžinio kamuolio meistrų A.Pliadis pažįsta asmeniškai. Jis atskleidė, kad turi ir krepšinio vyrų autografų – dažniausiai ant savo fotografuotų nuotraukų. Tačiau patikino, kad nėra maniakas, kuris nepaliaudamas juos rinktų ir kolekcionuotų.

„Dabar vyksta polemika. Kalbama, kad seniau lietuviai krepšinį žaisdavo geriau. Teigiama, kad mūsų vyrai buvo psichologiškai stipresni, tvirtesni, - sakė fotografas. - Gerai atsimenu anuos laikus. Ilgą laiką buvau prilipęs prie krepšinio. Kai mūsiškiai atakuodavo, patirdavau tokį stresą, kad atrodydavo – širdis iššoks į krūtinės. Jaudindavausi, pames kamuolį ar išlaikys. Ir anuomet krepšinio aikštelėje nutikdavo visko.“

Šiais laikais A.Pliadžiui apmaudu matyti, kai Lietuvos aukštaūgiai prasiveržia prie krepšio, bet kamuolio neįmeta. „Tai baisu ir spalvota, - lygino fotografinių vaizdų meistras ir juokėsi: – Kai pažiūriu į savo nespalvotus kadrus, man atrodo, kad seniau to nebūdavo ar bent rečiau nutikdavo. Galbūt tai yra sentimentalus požiūris į anuos laikus.“

Žaidimo fragmentai

Krepšinio rungtynes stebintys sirgaliai, kai įsijaučia, dažnai aplinkui nieko nebemato – tik oranžinį kamuolį ir žaidėjus. O ar krepšininkus per objektyvą sekantis A.Pliadis stebi, kaip sekasi savai komandai, jaudinasi dėl rezultato? „Man juokingi atrodo fotografai, emocingai reaguojantys į tai, kas vyksta aikštelėje. Jei atėjai dirbti, tai ir dirbk, - kalbėjo jis. – Kai manęs klausia, kas vyko per varžybas, sakau, kad nežinau. Kodėl? Stebėjau per vaizdo ieškiklį. Galima palyginti su kosmosu. Kai per teleskopą žvelgiame į visatą, matome tik labai mažą jos dalelę. Esmės negalime aprėpti. Panašiai būna ir per rungtynes: fotografuodamas krepšinį, matau tik žaidimo fragmentus.“

Skenuoja aplinką

Fotografas domisi ne tik sportu ir kariuomene, nors šios temos jo nuotraukose vienos dažniausių. Jis akylai stebi viską aplinkui. A.Pliadis neįsivaizduoja savęs be fotoaparato. Daugelį metų jiedu visada kartu, kai fotografas išeina iš namų. „Kitaip nė neįsivaizduoju. Gal tai profesinė liga? - su šypsena retoriškai klausė A.Pliadis. – Pasaulį matau kitokį negu daugelis žmonių, nes visada jį stebiu. Viską skenuoju.“ Fotografas teigė, kad, tarkime, nuėjęs į turgų, pastebi net ten besisukinėjančius vagis. Ne kartą nuo galimų vagysčių išgelbėjo žmones, atkreipęs dėmesį į ilgapirščius.

Kokius vaizdus jis įamžina laisvalaikiu? „Svajoju fotografuoti gamtą. Žvėris, paukščius... - atsiduso A.Pliadis. – Būtų gera, jei turėčiau tam laiko. Tačiau šiame sparčiame gyvenime dažniausiai jo nelieka.“

Iš tiesų su laiku striuka. Ne tik vakarai bei savaitgaliai, net ir atostogos dažnai praeina fotografuojant sportą ar kariuomenę. Tiesa, didelė atgaiva būna nuvykus į Norvegiją pas ten jau penkerius metus dirbančią žmoną - medikę Iloną. Tose vietose gamta įstabi. „Išeinu į kalnus ir mėgaujuosi vaizdais, - džiaugėsi A.Pliadis. - Per mūsų kiemą čiurlena du upeliai. Kai į Norvegiją nuvažiuoju rudenį, prasideda pirmieji šalčiai, akmenys nuo vandens ledėja, upeliai atrodo it krištoliniai. Galiu visą dieną prasėdėti stebėdamas ir fotografuodamas. Nepaprastai gera atsipalaiduoti. Ir nuotraukas gražios išeina. Fotografija apskritai man nėra darbas, tai – hobis. Ji yra mano gyvenimas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"