TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Fotografui žmonės - tarsi knygos

2008 08 16 0:00
Moters kūno "peizažas".
Aleksandro Jeljaševičiaus nuotrauka

Aleksandras Jeljaševičius karjerą pradėjo kaip elektroninių prekių vadybininkas. Po dešimties metų darbo, kaip pats sako, "stogas nuvažiavo į meną" - pradėjo fotografuoti. Dabar jo nuotraukų albumuose yra nemažai aktų.

Fotografuoti Aleksandras pradėjo gamtos objektus, vėliau objektyvą nukreipė ir į žmones. Dabar skaičiuoja dešimties metų fotografavimo stažą, iš kurių šešerius dirba studijoje. Jis prisipažįsta, kad būtent darbas su žmonėmis jam teikia didžiausią malonumą: "Kiekvieną reikia pažinti, suprasti, kokia veido išraiška geriausiai tinka. Žmones stengiuosi skaityti tarsi knygas."

Tariamas nuogumas.

- Kokios nuotraukos, jūsų nuomone, erotiškos?

- Moteris gali sukurti įvaizdį, kad yra nuoga, parodydama tik rankas ir pečius, nors iš tikrųjų ji vilki suknelę be petnešėlių. Ne viskas rodoma atvirai, galima prisidengti rankomis, medžiaga. Erotika yra žmonių galvose - daug ką sukuria fantazija.

Jei kas nors nori savo nuotrauką pasikabinti namie, bet nenori būti atpažintas, galima padaryti taip, kad veido nebūtų matyti.

- Aktų nuotraukos populiarėja?

- Tikriausiai daug kam patiktų pasidaryti tokių fotografijų, bet nelabai žino, kur ir pas kokį fotografą. Merginos dažnai nori mylimiesiems padovanoti savo aktų nuotraukų. Kartais vyrai savo moterims dovanoja fotosesiją. Vaikinai dar nelabai drąsūs.

Įdomu fotografuoti poras. Tiesa, moteris lengviau įkalbėti apsinuoginti, vyrai labiau "laužosi", skeptiškiau vertina.

- Teko patirti kuriozinių situacijų?

- Kartą ant kėdės sėdinti mergina ėmė intensyviai vartytis. Vos spėdavau fotografuoti. Bandydama padaryti kažkokią pozą, ji nuvirto nuo kėdės ir nusilaužė ilgus nagus.

Kitą kartą vaikinas už durų laukė, kol baigsis merginos fotosesija, jam pasigirdo kažkas įtartino - puolė aiškintis santykių.

Erotiškos penkiasdešimtmetės

- Kaip jaučiasi žmonės, kai pozuoja aktams?

- Ne visi ateinantieji žino, kokių nuotraukų norėtų, todėl stengiuosi pasiūlyti kuo įvairesnių variantų. Neturiu tikslo nurengti žmogų. Svarbiausia, kad fotografijos būtų gražios.

Pirmą kartą atėjusieji dažniausiai būna nedrąsūs, nors visko būna - kai kurios merginos kaipmat nusirengia, net aparatūros nespėju paruošti. Turiu priprasti prie žmogaus, todėl pradedu nuo paprastos portretinės nuotraukos. Svarbiausia, kad jis atsipalaiduotų, būtų natūralus, nesusikaustęs. Iš pradžių "100 gramų" gelbėdavo. Vėliau ėmiau galvoti, kad turiu sudaryti sąlygas, jog žmogus jaustųsi laisvai ir patogiai.

Niekada nesakau: "Nusirenkite", - nes ir taip esu visko matęs. Leidžiu apsinuoginti pamažu: atidengti pečius, pozuoti prisidengus, parodau, kad nuotraukose nematyti intymių vietų.

Labai smagios būna mergvakarių fotosesijos. Kartais merginos kategoriškai sako, kad nenusirengs, - ypač būsimos nuotakos. Tačiau kai per fotosesiją apsipranta, jaunoji, pati savimi stebėdamasi, užsinori erotiškesnių nuotraukų. Merginos įsidrąsina, juokiasi, nusirenginėja. Iš pradžių tik pečius parodo, paskui prasideda linksmybės: "Kas čia tokio, galima ir daugiau sau leisti."

Kartą penkiasdešimtmečių draugių kompanija neatsilaikė pagundai pasidaryti ne tik paprastų, bet ir subtilių erotiškų nuotraukų.

Įsimylėjęs fotografas

- Ar merginos nebando suvilioti fotografo?

- Negali būti jokių viliojimų, nes man fotografavimas - darbas. Jos nori padaryti nuotraukų savo antrosioms pusėms, o šeimą griauti - didelė nuodėmė. Aišku, juokais būna lengvo flirto, bet nieko rimto.

Tik kartą fotografuodamas įsimylėjau. Tiesa, jau prieš fotosesiją mergina labai patiko. Todėl fotografuoti buvo sunku. Kad ir labai didelę simpatiją jai jaučiau, turėjau dirbti profesionaliai.

- Fotografui rasti draugę lengva ar sudėtinga?

- Yra žmonių, kurie į fotografus žiūri nerimtai, nes apie šios profesijos atstovus sklando įvairių gandų. Kai artimiau susipažįsta, supranta, kad šis darbas rimtas. Nuogas kūnas fotografuojamas ne šiaip sau, o pateikiamas meniškai. Kai dirbu, į pozuojančią moterį žiūriu ne kaip vyras, o kaip fotografas.

Kai kuriems gali atrodyti, kad dirbant tokį darbą lengva susirasti merginą, juolab, kad jos yra didžioji klientų dalis. Juk daug kas susipažįsta darbe.

Pats dabar neieškau draugės, nes ją turiu.

Pažintis internete

- Kaip susipažinote?

- Susipažinome per fotosesiją. Tiesa, ji nebuvo tipiška klientė. Prieš tai susirašinėjome interneto pažinčių puslapyje. Užsiminiau, kad esu fotografas, tokios pažinties proga ji nusprendė nusifotografuoti. Draugaujame pusantrų metų.

- Kaip buvusi žmona reagavo, kad fotografuojate aktus?

- Neturėjo nieko prieš. Nepavydėjo. Suprasdavo, kad toks mano darbas. Sakiau jai, kad fotosesijose gali dalyvauti kaip asistentė, nes kartais man iš tiesų prireikdavo pagalbos. Tačiau ji nenorėjo.

Kruiziniuose laivuose

- Viena įdomesnių jūsų, kaip fotografo, patirčių - darbas JAV kruiziniuose laivuose.

- Norėjau save išbandyti sudėtingesniame darbe, pažiūrėti kaip dirbama užsienyje. Pusę metų fotografavau laivo svečius: kaip jie įlipa į laivą, kaip išlipa uostuose, jų vakarienes, šventes per kruizus.

- Toks darbas "konvejerinis"?

- Iš pradžių labai nepatiko, kad dėl laiko trūkumo žmones reikėdavo fotografuoti standartinėmis vienodomis pozomis. Paskui supratau tokių pozų pranašumą - jos tinka kiekvienam, visi gražiai atrodo.

Laive dirbdavo gal dešimt fotografų. Būdavo įrengiamos keturios studijos, kur per šventines vakarienes buvo fotografuojami turistai. Šiose keturiose vietose per pusvalandį reikėdavo nufotografuoti visus du tūkstančius laivo svečių. Be to, kiekvienam buvo skiriamos 3-4 nuotraukos. Paskui bėgdavome į restoraną, fotografuodavome žmones prie staliukų, kol patiekdavo patiekalus.

- Kokios patirties gavote?

- Išmokau dirbti greitai ir kokybiškai. Supratau, koks svarbus bendravimas su žmonėmis ir... šypsena. Jeigu Amerikoje nesišypsai, tavęs gali net neįdarbinti. Laive taip pat turėjome nuolat šypsotis ir po dešimt kartų sveikintis, kai susitikdavome su tais pačiais žmonėmis. Kai kuriems fotografams iš tiesų būdavo sunku visą dieną šypsotis. Man ir pačiam nebuvo lengva, bet po kurio laiko supratau, kad pasikraunu teigiama šypsenos energija, todėl vėliau ją galiu atiduoti kitiems. Taip per tuos pusę metų išmokau šypsotis. Kai grįžau namo, draugai net tikino, kad mano burnoje padaugėjo dantų, aplinkiniai ėmė sakyti, kad dabar galiu sužavėti vien savo šypsena.

- Svarstėte, ar dar kartą važiuoti?

- Norėjau, bet ir tie pusę metų be šeimos buvo labai sunkūs. Nors nežinia, kam buvo sunkiau: man ar buvusiai žmonai. Tai nebuvo į gera mūsų santykiams.

Anksčiau norėjau išbandyti ir kitokių sunkių darbų, pavyzdžiui, naftos platformose. Prieš porą metų pildžiau paraišką dirbti fotografu Afganistane, bet atsakymo negavau. Tuomet man dėl skyrybų buvo sunkus laikotarpis, norėjau išsilieti sunkiai dirbdamas. Dabar suprantu, kad tai buvo nesąmonė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"