TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Fotomenininkas negatyvų nekaupia

2007 01 27 0:00
Fotomenininkas Vytautas Balčytis nemėgsta pernelyg dažnai eksponuoti savo nuotraukų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vytautas Balčytis sako, kad viena įdomiausių kūrybos akimirkų, kai iš vonelės išnyra nuotrauka. Fotomenininkas iki šiol pats ryškina juosteles ir daro fotografijas.

Fotomenininkas Vytautas Balčytis Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas už pastarųjų metų konceptualių fotografijų ciklus "Peizažai", "Vilniaus vaizdai" ir "Lietuvos miesteliai".

Apdovanojimą gauti smagu, bet dėmesys Vytautą vargina - skambina žurnalistai, norintys pasveikinti pažįstami. O ir pozuoti nuotraukoms jis nelabai mėgsta. Įpratęs būti kitoje objektyvo pusėje. "Tokie dalykai - ne man. Esu ne tokio būdo. Todėl ir rinkausi fotografiją,

kad dirbčiau vienas, nebūčiau kolektyve. Padarai darbą, ir viskas", - aiškina Balčytis. Fotomenininkui geriau, kai domimasi nuotraukomis, o ne jų autoriumi. "Nesu aktorius, man dėmesio nereikia", - teigia pašnekovas.

Fotomenininkas niekada nėra skaičiavęs, kiek iš viso turi nuotraukų ar kiek yra padaręs kadrų. "Negatyvų nekaupiu ir nesigiriu tūkstančiais kaip kiti. Neturiu noro daryti kokios nors apskaitos", - sako Balčytis. Jam tai nėra svarbu. Esmė - galutinis rezultatas, pavykusios fotografijos.

Vietoj paskaitų

Kadaise Balčytis studijavo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI). Bet jau tada fotografija jam buvo mieliausias dalykas. Dėl jos net į paskaitas nenueidavo. "Praleisdavau laiką kur nors senamiestyje. Ir nemažai laiko", - pirmus pasivaikščiojimus su fotoaparatu rankose prisimena Vytautas. Jis jautė apmaudą, kad tuo metu aukštosiose mokyklose nebuvo fotografijos studijų. Taigi Balčytis baigė VISI, bet savo svajonės neatsisakė. Fotografuoja apie 30 metų.

Tinka ir "muilinė"

Per tuos dešimtmečius jis turėjo labai įvairių fotoaparatų. Ir dabar dirba ne su vienu - tiek juostiniu, tiek skaitmeniniu. "Koks tik pakliūva į rankas, tą imu. Nesu prisirišęs prie kurio nors vieno, - tikina Balčytis. - Su kuo galiu išgauti vaizdą, su tuo ir dirbu. Man tai nėra labai reikšmingas dalykas". Jis teigia galįs fotografuoti net su vadinamąja muiline, skirta ne profesionalams, o mėgėjams. "Turiu daug ir tokiu fotoaparatu darytų nuotraukų, ir jos nėra blogiausios. Tik nesakau kurios. Fotoaparatas nėra lemiantis dalykas, - įsitikinęs Balčytis. - Kai kas sako, kad nuotraukos nepavyko, nes fotoaparatas buvo blogas. Jokiu būdu. Nepavyksta ne dėl fotoaparato".

Žurnalistei priminus sentenciją, jog ne rašiklis kaltas, jei žmogus prastai rašo, fotomenininkas šią mintį pratęsia: "Jei nusipirksi gerą parkerį, kažin ar dėl to tapsi geru rašytoju. Čia yra analogijos."

Žiemą sudėtingiau

Klausiamas, ar visada su nešiojasi fotoaparatą, Balčytis atsako: "Ne visada. Jis nėra mano "trečioji akis". Kartais pasiimu, kartais ne. Visaip būna." Fotomenininkas gali gėrėtis peizažais ir ne pro objektyvą. "Pastaruoju metu man beveik nereikia fotoaparato. Užtenka pamatyti. Ir taip smagu. Nebūna gaila, kad tuo momentu neturiu kuo fotografuoti", - sako Balčytis.

Fotografuojant jam nėra svarbus nei oras, nei metų laikas. Gal tik žiemą sudėtingiau, nes šąla rankos, o ir fototechnikai šaltis kenkia. Vis dėlto neretai jo nuotraukose matomi vaizdai užfiksuoti lyg per rūką arba fotografijos atrodo tarsi lietaus nuplautos. Todėl susidaro įspūdis, kad fotomenininkui patinka rudens darganos. Bent jau labiau negu skaisčiai šviečianti saulė. "Rūkas kyla, kai nebūna vėjuota. Didesnis komfortas, kai vėjas tau nepučia į akis, nes jos jautrios, ašaroja. Saulei šviečiant į akis irgi ašaros bėga, nes akina. Dėl tokių dalykų blogiau jaučiuosi. Kai man pačiam smagu, malonu ir fotografuoti", - prisipažįsta pašnekovas.

Švytėjimas

Menininko nuotraukos traukia keistu švytėjimu - lyg būtų fotografuota kitose planetuose. Įprastas peizažas neatpažįstamai pasikeitęs. Stebiesi: koks savitas žvilgsnis pro objektyvą. Smalsu: kaip Balčytis pasiekia tokio įspūdžio?

"Šviesos įvykis - pats svarbiausias", - šypsosi jis. Menininkas nieko nerežisuoja. Tiesiog pastebi įdomų apšvietimą ir įamžina. Tarkim, pro automobilio langą. Kartais būna nepalankios sąlygos fotografuoti, tačiau tai padeda sukurti neįprastą atmosferą.

Mistiškas vaizdas

"Negatyvus apdoroju, paveikiu netradiciniu būdu", - kaip siekia meninio rezultato, aiškina Balčytis. Tiesa, nuo laiko ar nuo šviesos negatyvai genda ir net suyra. Fotomenininkas iki šiol juosteles ryškina pats. Ir nuotraukas pats daro. Daugelis šiais laikais gali tik įsivaizduoti šį procesą: raudona šviesa, vonelės su chemikalais, virš jų palinkęs žmogus kažką buria. Mistiškas vaizdas.

Jokių kančių

"Dabar darosi sunku pačiam spausdinti nuotraukas. Nėra popieriaus. Sunku gauti. O jei sunku, nėra prasmės. Nenoriu nieko daryti per kančią. Mano tokia nuostata - kad viskas eitųsi lengvai", - dėsto Balčytis. Tokios yra techninės problemos. O ar fotomenininką kamuoja kūrybinės kančios? "Nelabai žinau, kas tai yra. Man fotografuoti smagu. Ir kūrybos stengiuosi nepainioti su darbu. Net kitu aparatu fotografuoju", - atsako Kultūros, filosofijos ir meno institute fotografu dirbantis pašnekovas.

Be to, jis nevartoja tokios sąvokos kaip įkvėpimas. Tiesiog pasiima fotoaparatą, sėda į automobilį, kur nors važiuoja ir fotografuoja. Vytautas stengiasi atsisakyti didelių projektų, kad nereikėtų įsipareigoti.

Nespalvota kūryba

Dauguma fotomenininko nuotraukų - nespalvotos arba pastelinių atspalvių. "Nespalvota fotografija yra abstraktesnė, - paaiškina, kodėl tokia labiau patinka. - Manoma, kad ji lyg ir prastesnė, bet aš taip negalvoju. Čia kaip grafika - juk nekyla mintis nuspalvinti, tarkim, tušu nupiešto darbo". Be to, kai jis pradėjo fotografuoti, spalvotos fotografijos beveik ir nebuvo.

Balčytis vengia per dažnai eksponuoti savo nuotraukas, parodose fotomenininko darbų galima pamatyti kas dvejus ar trejus metus. Anot jo, reikia jausti ribas, kad eksponavimas netaptų masinis. Kitaip kūryba neteks paslapties skraistės.

Balčytis neslepia, jog per savo fotografijų parodų atidarymus jaučia tam tikrą nerimą ir įtampą. Tačiau yra ir džiaugsmo. Kolegų ekspozicijas jis aplanko. Ir savo nuomonę pasako.

Trumpai

Vytautas Balčytis gimė 1955 metais Vorkutoje. 1958-aisiais grįžo į Lietuvą. 1973-1979 metais studijavo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1982 metų - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė apie 10 personalinių parodų Lietuvoje, JAV ir Švedijoje. Dalyvavo grupinėse ekspozicijose Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Jo fotografijos saugomos Lietuvos fotomenininkų sąjungoje ir dailės muziejuose, Lenkijos nacionaliniame ir Modernaus meno muziejuose, Prancūzijos kultūros ministerijos vaizduojamojo meno muziejuje, privačiose kolekcijose.

Balčytis gyvena Vilniuje, dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute fotografu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"