TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Fui, kaip užsienis sugadina žmones"

2007 05 26 0:00
Poezijos ir džiazo vakaras Turino knygų mugėje. Skaito Neringa Abrutytė.
Rasiaus Makselio nuotrauka

Aukšta, liesa ir pažiūrėti liūdna po Turino knygų mugę vaikščiojo Neringa Abrutytė. Į Italiją dalyvauti Lietuvos prisistatymo programoje ji atvyko iš Danijos, kur gyvena su vyru graiku. Dukros Ados nuotraukos keliavo kartu mamos rankinėje.

Pasirodo, poetė ne tokia jau reta viešnia Lietuvoje. Atvyksta kas porą mėnesių, apsistoja dažniausiai pas vertėją Dianą Bučiūtę, nusiperka knygų, apsidairo, kartais užsuka į "Trečią brolį". Knygynuose varto visokias knygas: makiažo, valgių gaminimo ir vis rečiau - poezijos.

Praėjo jau aštuoneri metai, kaip Neringa Abrutytė, šurmulingai įsitvirtinusi lietuvių literatūroje, išvyko į užsienius. Pirmus trejus galvojo apie grįžimą. "Dabar jau sunku ką nors keisti, - dėsto ji. - Kai turi šeimą, mažametę dukrą, kai vyras turi gerą darbą ir mokosi, negali viena staiga atsiplėšti ir grįžti viską metusi".

Nebeužklumpa spontaniškas įkvėpimas

"Iš pradžių gyvenome Solonikuose, Graikijoje, - pasakoja Neringa. - Buvau užsidegusi išmokti graikų kalbą, bet po aštuonių mėnesių pajutau, kad Graikijoje nieko negalėsiu daryti. Mano vyras Sotiris tobulai mokėjo daniškai (yra išvertęs keletą knygų iš danų kalbos), daug pasakojo apie Daniją, ir aš jį įkalbėjau važiuoti iš Graikijos. Ir dėl ekonominių priežasčių - visą laiką trūko pinigų. Nuvažiavus nebuvo lengva, bet laikui bėgant viskas susitvarkė".

- Kaip sekasi kurti Danijoje? Ar šalis tau neturi reikšmės?

- Be abejo, turi. Rašau nelabai daug. Yra rankraštis "Ada", kurio niekaip negaliu užbaigti. Tai, ką rašiau prieš metus, dabar atrodo visiškas šlamštas - turėsiu iš naujo apgalvoti ir perrašyti, gauti naujų impulsų. Ada - mano dukra, jai treji. Geriau kalba graikiškai ir daniškai, nei lietuviškai.

- Kas su ja pasilieka, kai tu turi išvykti?

- Sotiris. Šiek tiek priekaištauja, bet susitvarko. Dabar priverstas vis dažniau pasilikti vienas, nes mėgstu susikrauti daiktus ir leistis į kelionę, tarkim, dviem savaitėms po Graikiją. Šaunu, aišku. (Ant stalo staiga pliumpteli akmenukas iš ilgo, avangardinio Neringos auskaro.) Visi klausia, ar pati pasidariau tuos auskarus. Pirkau Graikijoje, šiuolaikinio meno galerijoje.

- Kada galime tikėtis kitos tavo knygos Lietuvoje?

- Kada nors galima. Nežinau kada. Kažkas galvoje vyksta. Tikrai. Supratau, kad niekada nebesulauksiu tokio staigaus ir spontaniško įkvėpimo kaip anksčiau, todėl turiu prisiversti. Anksčiau įkvėpimas užeidavo savaime. Dabar taip nebėra.

- Gal ką nors reikia padaryti, kad būtų?

- Būtent, būtent.

- Grįžti į Lietuvą?

- Gal. Gal išvažiuoti kitur, pagyventi tai čia, tai ten. Ir sistemingai dirbti.

Skaitant viešai norisi išnykti

- Apie ką svajoji?

- Kad jau nebesvajoju. Negaliu atsakyti į šį klausimą. Jei vyras perskaitys šį interviu, bus labai pavojinga.

- Kas bus?

- Turėsiu labai daug aiškinti.

- Linksmesnis ar liūdnesnis tavo gyvenimas dabar?

- Nematuoju tokiomis kategorijomis, yra kaip yra. Kiekvienas žmogus laikui bėgant praranda daugybę iliuzijų ir viską priima taip, kaip yra. Gyvenimas labai įvairus, labai įdomus. Tiesiog turi nusiteikti priimti jį tokį. Ir blogesnį. Metams bėgant išmokau džiaugtis, kad neužpuolė ligos, kad dukra neserga. Džiaugiuosi vien tuo, kad nėra blogai. Visokiais mažais dalykais.

- Vargina tokie pasirodymai kaip Turino mugėje?

- Negaliu apsakyti, kaip vargina. Norisi išnykti. Kai skaitau savo eilėraščius, netgi "labas vakaras" nepasakau, netgi į publiką nepažvelgiu. Kad tik greičiau baigčiau.

- Dabar juk reikia būti aktoriumi ir šoumenu.

- Be abejo. Turėčiau eiti į kursus. Kopenhagos knygų mugėje susidomėjau savęs pateikimo kursais. Išmokčiau, kada kokią mimiką nutaisyti, kada kokią kalbėseną parinkti, kaip kalbėti kūno kalba. Kai aplinkui daug žmonių, mane ištinka mėšlungis.

- Atstovauji Lietuvai ne pirmoje tarptautinėje knygų mugėje. Ką jos tau duoda? Ar yra moralinio pasitenkinimo?

- Man labiau prie širdies gera kompanija, kuri susiburia po renginio prie taurės vyno - pasišnekėti, padiskutuoti. Daugiau asmeninis bendravimas. Turine dalyvavau viename renginyje su Antanu A.Jonynu. Mokykloje jis buvo vienas mėgstamiausių mano poetų. Dažnai prisimenu Vilniaus universiteto literatų būrelį: Dainių Dirgėlą, Valdą Gedgaudą, Liutaurą Leščinską. Aš baisiai pasigendu jų knygų, publikacijų. Ką jie dabar veikia, kodėl nerašo? Gaila, kad savo poezijos knygos neišleido Solveiga Daugirdaitė. Yra daug įdomių poetų. Mugių organizatoriai galėtų labiau pasidomėti, kas vyksta literatūriniame gyvenime, daugiau paskaityti, pakviesti įvairesnių žmonių, ne vien tuos pačius ir tuos pačius.

Ar įleis į Thomo Manno kambarius?

- Esi patenkinta užimama vieta lietuvių literatūroje?

- Apie tai negalvoju. Kokią vietą užimu? Žinai, atsiverčiau šią knygelę (mugėje dalyvaujančių Lietuvos rašytojų pristatymo bukletas - aut.) ir likau patenkinta, ką čia apie mane parašė.

Jaučiu, kad turėčiau pradėti kurti prozą. Buvau parašiusi apie 30 puslapių romano, nusiunčiau vienam leidėjui Lietuvoje, jis susidomėjo, lyg ir sutarėme, kad per porą metų baigsiu, tačiau Briuselyje man pavogė nešiojamąjį kompiuterį, taip ir išnyko tie 30 puslapių.

- Nepasikeitė tavo įvaizdis - tokia pat liesa ir liūdna. Kaip susiformavo tavo kaip liūdnos moters stereotipas?

- Čia gal dėl vaikystės traumų tas liūdnumas. Visą laiką galvojau, kad jis išnyks. Šiaip į viską žiūriu lengviau, paprasčiau, daugiau juokauju. Nepriimu visko taip tragiškai, nedramatizuoju. Bet ta būsena vis tiek pasilieka, jos neįmanoma visiškai panaikinti. Nes jeigu iš esmės pasikeisčiau, gal ir neberašyčiau nieko. O dėl liesumo... Buvau vienu metu priaugusi dešimt kilogramų.

- Kaip numetei? Nevalgei?

- Taip.

- Kas būtų buvę, jei būtum likusi stora?

- Tikriausiai būčiau kur nors tėškusis visu svoriu ir užsimušusi. Pažįstami negalėjo patikėti, sakė, kaip tu sustorėjai. Užtat mano močiutė buvo labai patenkinta, jos grožio modeliai visai kitokie: gražios moterys - apkūnokos. O mamos sesuo pasakė: "Fui, kaip užsienis sugadina žmones".

- Į Nidą grįžti malonu?

- Gamta ten tokia nuostabi, kad iš proto kraustaisi, kiekvienas sugrįžimas siaubingai jaudina.

- Prie Thomo Manno namelio nueini?

- Jeigu kas duotų ten kambarį pagyventi! Pagalvojau apie Blodės viešbutį, kuriame dailininkai galėdavo pagyventi mainais už paveikslą. Gal reikėtų tą idėją atgaivinti?

Vien avangardiniai drabužiai

- Kiek dėmesio skiri savo išvaizdai?

- Dažnai vaikštau į kirpyklą. Ieškau gero vizažisto, kuris jaustų veido formas - gal žinai tokį Lietuvoje? Visi daro pagal vienodą modelį, banaliai.

- Kokios tautybės atstove tave laiko graikai, danai?

- Ne kartą klausė, ar aš ne iš Prancūzijos.

Žinai, buvau užsidegusi kurti drabužius. Nusipirkau modernią siuvimo mašiną, lankiau kursus. Ir kūriau, fantazavau. Man buvo labai įdomu, ar kas susidomės ir nupirks. Naudojau naujas medžiagas ir dėvėtus drabužius - visaip kombinuodavau. Pavyko parduoti švarką - gal dėl to, kad nedidelė kaina. Kitų švarkų ir suknelės nenorėjau atiduoti pigiai, jų nenupirko. Ši kūryba ramina nervus. Pati mėgstu avangardinius drabužius, bet su jais išėjusi į gatvę susidroviu. Tik kai pažiūriu į spintą, suprantu, kad neturiu kuo rengtis - vien avangardas.

- Buvai pradėjusi mokytis virėjų amato.

- Virėjų mokyklą mečiau. Žinoma, gaminti išmokau neblogai. Labai vargina tvarkyti virtuvę, plauti indus.

- Kursai ir kursai: siuvimo, virėjų, savęs pateikimo.

- Norėčiau pradėti lankyti jogą ir šokius. Kad mokėčiau valdyti savo kūną, nuslėpti kai kuriuos dalykus. Labai dažnai išsiduodi - tarkim, kad esi nervinga.

- Padarei didelę įtaką po tavęs į literatūrą ėjusioms merginoms. Po tavęs rasti savo kalbėseną joms buvo labai nesunku. Šiuo požiūriu jos tarsi tavo dukros - "Neringos Abrutytės dukros". Visa plejada.

- Pastebėjau, bet nedrįstu apie tai ko nors sakyti, net galvoti. Tikriausiai gerai, kad taip.

- Kaip patiko Italija?

- Aš šioje šalyje pirmą kartą. Labai gražūs vyrai - kaip modeliai. Tokie macho. Graikijoje gražių vyrų nemačiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"