TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

G.Mikalauskas: "Mūsų namuose jauku"

2007 10 13 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Išaugo kaip liepos", - apie savo dukrą Augustą ir žmonos Jūratės dukrą Dovilę išdidžiai sako Gintaras Mikalauskas. Dabar drauge gyvena šaunus ketvertukas. O buvo metas, kai aktorius ir renginių vedėjas pats vienas rūpinosi savo atžala.

Žalioji kortelė

Savarankiškas ir rūpestingas tėvas, auginantis dukrą. Taip ilgą laiką buvo kalbama apie G.Mikalauską.

- Primink, kaip atsitiko, kad vienas likai auginti dukrą Augustą, kai žmona - dabar jau buvusi - išvažiavo į JAV?

- Į Ameriką turėjo važiuoti visa šeima, nes laimėjome vadinamąją žaliąją kortelę. Bet aš atsisakiau.

- Kodėl?

- Ką man ten daryti? Aš ir Lietuvoje turėjau ką veikti. Tuo metu, 1996 metais, dirbau televizijoje dviejose laidose: vieną vedžiau, kitoje vaidinau personažą.

- Nesuprantu, kodėl jūsų šeima siekė žaliosios kortelės, jei tu nenorėjai važiuoti į Ameriką?

- Jei žmogus pats nesugalvosi, visada bičiuliai patars. Mudu su poetu Juliumi Keleru - draugai nuo jaunystės. Gyvenome šalia. J.Keleras labai norėjo persikelti į Ameriką. Kadaise į šią šalį jis buvo nuvykęs mokytis ir dirbti. Amerikoje jam gimė sūnus, kuris automatiškai tapo šios šalies piliečiu.

Kai J.Keleras grįžo į Lietuvą, po kurio laiko laimėjo žaliąją kortelę. Jis įkalbėjo ir mudu su žmona dalyvauti toje loterijoje. Aš tai dariau tik dėl to, kad Julius atstotų (šypsosi). Jis laimėjo žaliąją kortelę 1995-aisiais, o mes - po metų. Tada žmona ir išvažiavo.

- O tau mintis nesukirbėjo bent pabandyti, koks gyvenimas anapus Atlanto?

- Amerikoje gyveno draugai ir draugų draugai. Jie žadėjo padėti. Bet tuo metu sunkiai susirgo mano dukters senelis, tuometinis mano uošvis. Be to, pagalvojau: ką aš ten veiksiu - statybose dirbsiu ar "furą" varinėsiu?

"Netrukdyk užauginti"

- Kodėl į Ameriką važiuodama mama nepasiėmė dukters?

- Kaip galima vežtis vaiką į nežinią? Lietuvoje gyvena tėvas, kuris gali pasirūpinti dukra. Pasakiau, kad pats auginsiu mergaitę. Jai tuomet dar nebuvo suėję penkeri. Ir dabar, kai Augustai 16 metų, sakau: "Netrukdyk užauginti, tada bus matyti."

Dukra mokosi dešimtoje klasėje. Paskui prasidės studijos. Ji suaugusi, protinga mergaitė. Šiemet buvo nuvykusi pas mamą. Būdama Lietuvoje dukra su ja bendrauja per internetą.

- Kaip sekasi buvusiai žmonai?

- Mano dukters mama jau turi JAV pilietybę. Ten baigė mokslus, dirba, galima sakyti, Amerikoje surado savo vietą.

- Ar palaikote santykius?

- Aš gi neskambinsiu ir neklausiu jos: "Buvusi brangioji, kaip jūs gyvenate?" Koks mano reikalas? Ji sukūrė savo gyvenimą, turi šeimą... Kiekvienas radome savo kelią.

- Kol vienas auginai Augustą, padėjo močiutė?

- Ilgus metus gyvenome po vienu stogu. Bet pernai močiutė, sulaukusi 93 metų, išėjo. Ji buvo labai šviesaus proto žmogus.

Giminingos sielos

Dabar aktoriaus šeima padidėjo iki keturių žmonių. Dabartinė G.Mikalausko žmona Jūratė yra medikė, dirbanti farmacijos kompanijoje. Po namus zuja dvi paauglės, tarp kurių tik 10 mėnesių amžiaus skirtumas. Gintaro dukrai Augustai - 16 metų, Juratės Dovilė - 15-metė.

- Kaip susipažinai su dabartine žmona Jūrate?

- Viename renginyje, kurį vedžiau. Ten pamačiau dailią, gražiai besišypsančią moterį. Susipažinome. Greitai išsiaiškinome, kad esame giminingų sielų. Ir istorijos mūsų panašios. Jos vyras paliko šeimą ir išvažiavo į kitą šalį.

Jūratė žemaitė, gyveno Klaipėdoje. Dvejus metus kaip pamišęs važinėjau į uostamiestį, automobilį sudrožiau. Kiek degalų vėjais paleidau!

- Galiausiai nusprendei: užtenka varinėti, ir atsivežei Jūratę į Vilnių?

- Taip pigiau (šypsosi).

- Kaip judviejų dukros bendrauja?

- Neblogai. Viena kitą vadina sesute. Nors mergaitės aikštingo amžiaus, bendrą kalbą randame. Jūratė nesiveržia vaidinti Augustos mamos, o aš - Dovilės tėvo. Bet mes esame šeima.

G.Mikalauskas, sakydamas, kad su suvestinėmis sesutėmis randa bendrą kalbą, apsidrausdamas pabeldžia į medinį stalą. Nieko nuostabaus - su paaugliais nėra paprasta susikalbėti.

- Mergaitėms reikia skirti dėmesio. O būna, kad nesimatome visą savaitę. Jūratė dirba ne mažiau už mane. Dar ligoninėje savaitgaliais budi. Kai aš namo grįžtu, ji dar miega. Kai ji išvažiuoja, aš dar miegu.

Augusta yra Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vokalinės džiazo grupės "Kivi" narė. Šis kolektyvas yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Ji labai užsiėmusi. Kartais būna po du koncertus per dieną. O Dovilė anksčiau lankė lauko tenisą, dabar - šiuolaikinius šokius.

Auga gabios mergaitės.

- Gera turėti tokią šeimą?

- Kartais nusibosta triukšmas ir erzelynė namie. Bet kai išvažiuoju į statybas, pabūnu vieną kitą dieną, pabendrauju su statybininkais, suprantu: mūsų namuose jauku.

Toks jau esu - man nereikia ką nors pasisodinti ant kelių, kad jausčiau artumą. Užtenka su mylimu žmogumi būti vienoje erdvėje.

Nelengva menininko laisvė

G.Mikalauską nėra paprasta nudžiuginti kvietimu į kokį nors koncertą. "Dažniausiai jau būnu girdėjęs - iš užkulisių", - sako aktorius ir renginių vedėjas. Prezidento inauguracijos, kariuomenės šventės, įvairūs vieši renginiai, koncertai ir vakarai - G.Mikalauską daug kur galima pamatyti. Jis vaidina Ramūno Abukevičiaus intymiajame teatre, kino ir televizijos filmuose. Be to, G.Mikalauskas dar turi savo renginių organizavimo firmą. Tad darbo - per akis.

- Esi labai užsiėmęs žmogus?

- Vaidinu, vedu renginius, juos organizuoju. Dar statybos...

- Namą statai?

- Daugiau negu namą. Statoma toli nuo Vilniaus, šalia jūros. Dabar įrenginėjama. Kai darbai bus baigti, tada pasakysiu. Ir į svečius pakviesiu. Prižadu.

- Na, bet esi ne statybininkas, o laisvas menininkas. Gera būti laisvam ar nelengva?

- Nelengva. Visą laiką reikia galvoti, iš ko duoną valgyti. Kita vertus, dabar galiu parodyti užrašų knygelę, kiek renginių, spektaklių į ateitį suplanuota...

Tuo metu suskamba G.Mikalausko mobilusis telefonas. Atsiliepęs aktorius tuoj pat kažką į tą knygelę užsirašo. Ir tęsia pokalbį.

- Visa tai iškart neatsirado. Nuolatos tenka įrodinėti, kad tu gali. Kad tu dar gali.

Galėtų ir generolą vaidinti

Aktorius praėjusią savaitę pradėtame rodyti LNK televizijos seriale "Garbės kuopa" vaidina pulkininką Žebrauską.

- Žinoma, galėjo būti ir aukštesnis laipsnis, ne tik pulkininko (ironiškai šypsosi).

- Norėtum būti generolu?

- Kas juo nenorėtų būti?!

- Karinė tema tau įdomi?

- Taip atsitiko, kad aš su Lietuvos kariuomene petys petin jau 17 metų. 1991 metų lapkričio 23 dieną, kai mūsų šalies kariuomenė šventė pirmąsias metines, renginyje dalyvavau kaip aktorius, vaidinome spektaklio ištrauką. Galiausiai pradėjau vesti visus kariuomenės renginius.

Prisimenu pirmuosius Lietuvos kariuomenės paradus. Kariūnai buvo apsirengę labai kukliai. Ir tradicijų neturėjome, tik "į dešinę, į kairę". Buvo labai įdomu matyti pačią pradžią, kaip buvo kuriama kariuomenė.

- Dabar tarp kariūnų turėtum jaustis savas žmogus.

- Be abejonės. Bet vaidindamas seriale "Garbės kuopa" klausiausi patarimų, kaip žygiuoti, kokia turi būti laikysena, kaip dėvėti vieną ar kitą aksesuarą. Tai savotiškai įdomu.

Ant laiptų tapė kilimą

Niūriais sovietiniais laikais nemažai jaunų vyrų, ypač menininkų, nenorėdavo eiti į armiją. Įvairiais būdais stengdavosi išsisukti. Vieniems pavykdavo, kitiems - ne. G.Mikalauskas anuomet ryžosi išbandyti, kas yra sovietinė karinė disciplina.

- Turbūt nelinksma buvo anais laikais armijoje tarnauti?

- Kažkas kraupaus.

- Į armiją paėmė, kai baigei aktorinio meistriškumo studijas?

- Taip. Bet iš mūsų kurso nedaug kas į armiją išėjo. Vieniems širdis, kitiems galva sušlubavo. Mūsų kurso vadovas Henrikas Vancevičius, sužinojęs, kiek nuo armijos norinčių išsisukti auklėtinių atsigulė į psichiatrinę ligoninę, juokėsi: "Ketverius metus su šiais žmonėmis dirbau, ir nemaniau, kad beveik visi - "idiotai".

- Bet tu nebandei išsisukti?

- Aš nieko nedariau. Man pasakė eiti, išėjau, atbuvau ir sugrįžau. Turėjau tarnauti netoliese, Latvijoje. Rygoje buvo Pabaltijo apygardos štabas. Prie jo - orkestras, kuriam reikėjo konferansjė. Man buvo pasakyta, kad ten ir tarnausiu. Bet nutiko kitaip: buvau išvežtas į seržantų mokyklą. Prieš tai ten tarnavo lietuvis, irgi Gintaras, pavarde Adomaitis. Taip pat tuometinę konservatoriją baigęs aktorius, kurio kurso vadovė buvo Irena Vaišytė. Armijoje jis man paruošė dirvą.

Buvo labai sunku. Visus armijos nuostatus turėjome mokėti atmintinai. Viskas turėjo būti "pagal siūlelį". Neduok Dieve ryte lovą ne taip paklosi...

Po aštuonių mėnesių tapome seržantais, ant pečių prikabino "snarglių". Tada po apžiūros - pagal svorį ir ūgį - mane pervedė į Kaliningradą. Ten tarnavau komendanto kuopoje.

- Gal Kaliningrade ne taip baisu buvo?

- Mes saugojome štabą. Turėjome raudonus antpečius. Mūsų visi bijojo. Ten irgi buvo nesąmonė. Kas antrą naktį nemiegodavome. Aš, kaip seržantas, atlikdavau sargybos viršininko pareigas. Tikrindavau postus, keisdavau juos.

- Ar ta patirtis padeda kurti vaidmenis, tarkime, dabar seriale "Garbės kuopa"?

- Tai nesąmoninga patirtis. Nes anuomet tekdavo atlikti kvailiausias užduotis, pavyzdžiui, ant cementinių laiptų tapyti kilimą. Tris paras tapiau acetoniniais dažais.

- Tokie dažai - tikras nuodas!

- Be abejo. Ir dar šaltyje dirbau. Kol tapiau vadinamąjį kilimą, praradau balsą. Tada net maniau, kad teks atsisveikinti su savo - aktoriaus - profesija.

Vis dėlto aktoriaus profesijai G.Mikalauskas "sudie" nepasakė. Ir šneka tuo pačiu gerai moduliuotu balsu. Tokiu, į kurį atsigręžia pro mūsų stalelį kavinėje einantys žmonės. Bet vėl suskamba pašnekovo telefonas. Žurnalistei tai yra ženklas, kad laikas atsisveikinti.


Trumpai

* G.Mikalauskui - 47 metai. "Šeimoje esu vyriausias", - sako jis.

* Gintaras ir Jūratė susituokė 1994 metais.

* Aktoriaus zodiako ženklas - Jautis. G.Mikalauskas tikina: "Niekada nereikia su skraiste mojuoti priešais veidą. Įsiutins. Bet gerumu galima ir į skerdyklą nuvesti."

* Dukra Augusta - Vėžys. Žmona - Skorpionas. Žmonos dukra Dovilė - irgi Jautis. "Todėl aš Dovilę visada suprantu", - sako aktorius.

* Per pokalbį aktorius prasitaria, kad būtų nieko prieš, jei namuose atsirastų ir trečias vaikas.

* G.Mikalauskas - jau senelis. Dukra iš pirmosios santuokos Jurga turi dukrelę Izabelę. Aktoriaus anūkei dabar - trys mėnesiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"