TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

G.Pečiulytė ir viešumo grimasos

2014 04 26 6:00
„Pradėdama vesti „Žinias“ rizikavau, nes tai – visiškai kitoks formatas nei „Labas rytas, Lietuva“. Vėl prisiminiau, ką reiškia jaudulys prieš tiesioginį eterį “, - prisipažįsta G.Pečiulytė. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Informacinių „Lietuvos ryto“ televizijos laidų „Žinios“ ir „Reporteris“ vedėja Guoda Pečiulytė kurį laiką padirbėjusi užsienyje džiaugiasi gyvendama Lietuvoje. Paklausta, kuris TV kanalas geriausias Lietuvoje, ji nepuola girti savo darbdavių. Beje, mergina iki šiol girdi kalbų, esą į televiziją ją įtaisė žiniasklaidos pasaulyje gerai žinomas tėtis Žygintas Pečiulis.

- 2008-2012 metais vedei rytinę LRT televizijos laidą „Labas rytas, Lietuva“. Kokių prisiminimų kelia šis laikotarpis?

- Nuostabių. (Juokiasi.) Jei būtų nepatikęs šis darbas, nebūčiau jo dirbusi. Kiekviena veikla yra patirtis, o kiekviena patirtis - į naudą. Supratau, jog galiu dirbti eteryje, galiu jį prisijaukinti, kad yra daugiau įdomumo nei baimės, jog gaunu teigiamo adrenalino. „Labas rytas, Lietuva“ buvo daug gražių akimirkų, sutikau įdomių žmonių. Daug kas manęs klausia, ar nepasiilgstu šio darbo, bet tas rytinis kėlimasis vos po keturių ryto… Nemėgau skųstis, tačiau prisimenu, kad buvau virstanti zombiu: pikta ir nuolat mąstanti apie miegą. (Šypsosi.)

Pasiilgstu ankstyvų vasaros rytų, kurie nuostabūs. Prieš penkias eidamas į darbą gali pamatyti tokį miestą, kokio gyvenime nesi matęs. Eini S.Konarskio gatve, kurioje įsikūrusi LRT televizija, ir matai pažeme besisklaidantį rūką, čiulba paukščiai, teka saulė…

- Iš „Labas rytas, Lietuva“ pasitraukei 2012-ųjų vasario pabaigoje, nes išvykai į stažuotę – pusę metų dirbai Europos Parlamento Informacijos skyriuje Strasbūre. Prancūzijoje bimbinėjai ar intensyviai darbavaisi?

- Nei taip, nei taip. Nebuvo labai daug darbo, bet nebuvo ir vien šventė – turėjau ką veikti.

- Gruodžio pabaigoje grįžai iš Briuselio, kur pusantrų metų buvai „Lietuvos ryto“ televizijos korespondente. Nekildavo minčių likti Belgijos sostinėje?

- Ne. Man gerai Lietuvoje, čia – mano namai. Jei būčiau sulaukusi ypač išskirtinio siūlymo, galbūt ir būčiau svarsčiusi, bet jaučiau namų ilgesį. Porą metų praleidau ne Lietuvoje, ir man jos tikrai trūko.

"Žinau, ką reiškia, kai nepasiseka, kai ko nors nemoki. Bet turi stengtis, o ne verkti kamputyje.", - įsitikinusi G.Pečiulytė.

- Įprasta skųstis, kad mūsų šalyje jauni žmonės neturi jokių galimybių. Tu taip nemanai?

- Nemanau. Tiems, kurie stengiasi, kurie netingi, čia yra ką veikti. Mano aplinkoje – daug žmonių, darančių tarptautinę karjerą ar aukštai įkopusių į Lietuvos politiką.

Žinau, ką reiškia, kai nepasiseka, kai ko nors nemoki. Bet turi stengtis, surasti, kur esi gabus ir talentingas, o ne verkti kamputyje. Man kyla daug minčių. Jei nesisektų žurnalistikoje, turėčiau kuo užsiimti. Būtų labai įdomu maisto ceche mokytis gaminti vyniotinius. Žavu, kai žmonės neužsisėdi, kai teisininkai atidaro kepyklas. Reikia drąsos priimti tam tikrą sprendimą. Tai, kas tavęs nepražudo, padaro stipresnį. Jeigu stengsiesi, kas nors tai pamatys ir įvertins.

- Sausio 20-ąją debiutavai kaip „Lietuvos ryto“ televizijos „Žinių“ vedėja; vėliau pradėjai vesti ir informacinę laidą „Reporteris“. Tau nesiūlė grįžti į LRT televiziją?

- Ne, nesulaukiau pasiūlymo iš LRT televizijos. Nenusivyliau, nes niekam neužveriu durų. Pradėdama vesti „Žinias“ rizikavau, nes tai – visiškai kitoks formatas nei „Labas rytas, Lietuva“. Vėl prisiminiau, ką reiškia jaudulys prieš tiesioginį eterį. Bet jeigu jį jauti, vadinasi, esi sveikas žmogus. (Juokiasi.) Tai normalu. Jauduliukas pamažu slopsta.

- Paprastai pramoginių šou vedėjai migruoja per kanalus dėl didesnių pinigų. Kodėl kartais darbo vietas keičia ir informacinių projektų vedėjai?

- Tai lemia įvairios priežastys – pradedant naujais iššūkiais ir baigiant finansiniais siūlymais.

Aš lojali savo kanalui. Giriu savo kolektyvą ir jo produkciją. Žiūrėdavau „Lietuvos ryto“ televizijos „Žinias“ dar tada, kai nedirbau šioje televizijoje. Šis transliuotojas turi vieną geriausių žinių tarnybų Lietuvoje; ji – jauna, ambicinga, motyvuota, norinti ir galinti. Tikiuosi, kad jos nesilpninu. (Juokiasi.)

- Dabartiniai tavo kolegos – darbomanai?

- Nepasakyčiau. Visų žurnalistų darbo valandos nenormuotos. Kartais jų darbo diena prasideda vėliau nei įprastai, bet ji ir baigiasi vėliau. Mano bendradarbiai yra žmonės, mokantys dirbti susikaupę, bet ir praskaidrinantys dieną juoku.

- Teko girdėti, kad darbas „Labas rytas, Lietuva“ labiau primena diktorės, o ne žurnalistės darbą, nes eterį pasiekiantys tekstai redaguojami prodiuserio Modesto Naudžiaus ir žinių tarnybos vado Audriaus Matonio…

- Visiškas melas – net juokinga. Būtų įdomu pamatyti tai teigiantį žmogų... Darbas „Labas rytas, Lietuva“ yra visiškai „nediktoriškas“; čia turėjau pakankamai kūrybinės laisvės. Darbas „Žiniose“ „diktoriškesnis“, nes tai – rimtesnis formatas. Tam tikra prasme „Labas rytas, Lietuva“, kurioje nemažai pateikiamos informacijos yra lengvos naujienos, jaučiausi laisviau nei „Žiniose“.

Neturėjau nė vieno pokalbio, kurį man būtų paruošęs prodiuseris ar žinių tarnybos vadovas. Visus klausimus susirašo patys laidos vedėjai; galėdavome siūlyti pašnekovus, o iniciatyva buvo sveikintina. Nebent kas nors pasikeitė, šiandien paskambinsiu ir paklausiu. (Juokiasi.)

- Jeigu paklausiu, kuris TV kanalas geriausias, girsi savo darbdavius?

- Ne. Nėra vieno geriausio kanalo – visi turi ir pliusų, ir minusų. Nesu įpareigota sakyti, kad „Lietuvos ryto“ televizija yra geriausia.

- Žmonės tebekalba, kad tavo tėtis TV kritikas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto profesorius, LRT tarybos pirmininkas Ž.Pečiulis padėjo atsidurti televizijoje?

- Žinoma, kad taip kalba. Ir tu to manęs klausi. (Juokiasi.) Kadaise dėl tokių kalbų buvo pikta, o dabar – ne. Visų pirma, aš to nepakeisiu. Antra, susimąstau: „O jei būčiau kitų žmonių vietoje, ar taip nemanyčiau?“ Jeigu būčiau pikta teta iš provincijos, turbūt kalbėčiau tą patį. Man atrodytų, kad karjera daroma tik per kyšius ir pažintis. Jeigu kas nors mano, kad Modestas ir Audrius man parašydavo klausimus, suprantama, jog kai kurie įsitikinę, kad esu višta, o atlyginimą man moka tėtis. Tačiau vien pavardės neužtenka norint prakalbinti pašnekovą ar atsikirsti į jo provokacijas.

- Sausio 10 dieną „Lietuvos ryto“ televizijos išplatintame interviu teigi, kad kartais tave slegia viešumas. Kuo jis tave slegia?

- Tai, kad mane rodo per televizorių, nepanaikina mano ydų, tingumo ir piktumo. Dėl to, kad esu ekrane, netampu tobulu žmogumi. O visuomenė aptarinėja viešus žmones. Jei nebūčiau eteryje, niekam nerūpėtų, kas yra mano tėtis, o dabar rūpi: „Ji kvaila, į televiziją ją įkišo tėvas.“ Tai – šalutinis žinomumo efektas.

Būdama viešoje vietoje nejaučiu psichologinio spaudimo. Nešlitinėjau ir niekada nešlitinėsiu gatvėmis girta. Nesijaučiu viešu veidu, nes daugelis manęs neatpažįsta – gyvenime atrodau paprasčiau.

- Vienas mano draugas iš televizijos sužinojęs, kad kalbinsiu tave, leptelėjo, jog esi neįdomi ir necharizmatiška. Įsižeistum, jei tai rėžtų tiesiai į akis?

- Ne. Tegul jis mąsto, ką nori. Be to, tai tavo bičiulio, o ne mano bėdos. (Juokiasi.) Vieniems esu protinga, kitiems – graži, dar kitiems – protinga ir graži, o kai kuriems – neįdomi ir necharizmatiška. Sau esu visokia: labai graži, negraži, protinga, kvaila, žiopla, gera ir altruistiška. Reikia draugauti su manimi ir susidaryti savo įspūdį.

- Ar dažnai keikiesi?

- Vairuodama automobilį keikiuosi per dažnai, bet ne per riebiai. (Juokiasi.) Atkreipiu dėmesį į žmones, kurie daug keikiasi, nes neaugau aplinkoje, kurioje buvo gausu keiksmažodžių. Jei žmogus keikiasi kaip vežikas, tai – kultūros stoka. Nemandagūs, šiurkštūs, be galo konfliktiški žmonės mane išmuša iš pusiausvyros. Vengiu su tokiais bendrauti. Su „buduliais“ man ne pakeliui, bet ir jie gali turėti puikų humoro jausmą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"