TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

G.Piekuro kūrybinis atodūsis

2013 03 23 6:01
Skulptorius teigė, kad kūrybinė mintis gali šauti bet kada./Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Skulptorius Gediminas Piekuras gruodžio mėnesį minėjo 50 metų jubiliejų. Šįkart data pasitaikė mistinė: 2012 12 12. "Laukiau pasaulio pabaigos. Tačiau ji neatėjo, - šypsojosi menininkas. - Galiausiai nusprendžiau surengti parodą. Tai tarsi kūrybinis atodūsis."

Parodą šią savaitę atidaryta sostinės galerijoje "Meno niša" ir pavadinta "Kolekcija skulptūra paveikslai". Apie kūrybą ir gyvenimą LŽ žurnalistė ir skulptorius kalbėjosi toje erdvėje, kurioje eksponuojami darbai - medinės skulptūros ir piešiniai. "Tai yra kūrybos ištraukos", - juokėsi G.Piekuras. Darbų sukūrimo datos yra skirtingos. Menininkas į ekspoziciją atrinko kūrinius, kuriuos norėjo parodyti. Lankytojai gali pamatyti ažūrines ir kruopščiai išdrožinėtas medžio skulptūras, didelio formato piešinius. Dauguma jų - gamtos motyvų.

Medis ir popierius

Klausiamas, kiek maždaug laiko kuria vieną darbą - medinę skulptūrą ar piešinį, G.Piekuras šmaikštavo, kad nuo tada, kai baigė dailės studijas. "Darbą galima padaryti ir per vieną dieną, bet reikia 30 metų laikotarpio, kad jis išeitų būtent toks, - paaiškino menininkas. - Tarkime, prieš 20 metų mano kūriniai buvo kitokie. Kūrybos laiko neįmanoma apskaičiuoti." Rodydamas parodos eksponatą "Akvariumas", G.Piekuras sakė, kad jis dar nebaigtas. Paprastai atlikti darbą iš medžiagos prireikia vieno ar kelių mėnesių. Tačiau po kurio laiko galima prie jo grįžti ir dar tobulinti. Skulptorius dirba su įvairiomis medžiagomis, kurios nors vienos mėgstamiausios neturi. "Tačiau medinių darbų turbūt yra daugiausia. Juos galima daryti bet kada ir bet kur - ir žiemą, ir nedidelėse patalpose, - sakė G.Piekuras. - Tokius kurti galima turint minimalias sąlygas." Menininkas teigė, kad eskizų nedaro, kartais tiesiog popieriuje pasižymi ką sumanęs. Kitas dalykas - piešiniai. Tai yra ne eskizai, bet išbaigti darbai. "Kiekvienas man yra svarbus, - sakė G.Piekuras. - Tai yra meno kūriniai, juos prilyginu skulptūroms."

Bombardavimas

Apie meno žmones sklando mitai, kad jie yra vienišiai, kūrybos metu užsisklendžiantys nuo aplinkos. O persisotinę vienatvės, puola į bohemiškas linksmybes. Ar toks apibūdinimas bent iš dalies tiktų G.Piekurui? "Kadaise tiko. Vėliau viskas keitėsi. Siautėti nebeturiu jėgų. Nepamirškime, kokį gimtadienį neseniai minėjau, - su linksma ironija sakė menininkas. - Dabar man patinka vasarą dviratį minti, žiemą ant slidžių atsistoti, tiesiog  pasivaikščioti. Tai daug smagiau, negu bare sėdėti." Tiesa, laisvalaikio skulptorius turi nedaug. Kūrybai, tiksliau, darbui su medžiaga, G.Piekuras laiko randa vakarais, savaitgaliais, per atostogas. Iki tol kūrybinės idėjos dėliojasi galvoje. "Visi mintyse ką nors lipdome, - teigė menininkas. - Visi ką nors mąstome, matome, girdime, prisirenkame įspūdžių... Mano profesija suteikia galimybių išreikšti tai, kas iš aplinkos mane bombarduoja. Muzikantas tai išreikštų kitaip, rašytojas - dar kitaip." G.Piekuras bombardavimu vadino savo fantazijas, gamtos vaizdus emocijas, gyvenimo įvykius, klausytą muziką, skaitytas knygas, matytus filmus... Jis teigė konkrečiai nenorintis įvardyti, kad kūrinius žiūrintys žmonės patys ieškotų motyvų ir prasmių. "Sūnus Mykolas mano kūrybą apibūdino taip: "Intelektinis konceptualizmas." Dar būtų galima sakyti - intelektinė estetika", - sakė skulptorius.

Tarsi saulėlydis

G.Piekuras yra dažnas ugnies ir ledo skulptūrų renginių dalyvis. Jam nesvarbu, kad tokie kūriniai sudega ar ištirpsta tiesiog akyse, ir nieko nelieka. Esmė yra įspūdis, kurį sukelia šis menas. "Ugnies ir ledo skulptūros tam ir skirtos. Tai panašu, kaip žiūrėti į saulėlydį arba rudeniškus lapus. Matai gražų vaizdą, bet žinai, kad jo neišsaugosi, - lygino G.Piekuras. - O kai darau skulptūrą, kuri stovės, tarkime, parke, tada rūpi, kad ji tam tikrą laiką išliktų. Parenku tokį akmenį, kuris nesuskiltų po kokių penkerių metų, bet stovėtų bent pusę šimto metų ir dar ilgiau. Tačiau nieko nėra amžino."

Galerijoje "Meno niša" šiuo metu eksponuojami G.Piekuro darbai.

Padeda susigaudyti

G.Piekuras ne tik darbus kuria, bet ir jaunimą to moko. Jis dėsto Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Todėl kyla klausimas: kada randa laiko kūrybinei saviraiškai, kada mintyse gali "atsijungti" nuo kasdienių reikalų? "Atsijungiu" netikėčiausiose vietose, - šypsodamasis tvirtino skulptorius. - Aišku, būtų idealu, jei galėčiau mėnesį kur nors prie jūros ramiai drožti, piešti." Tačiau tai tik svajonė. Retas menininkas gali sau tai leisti. "Gyveni socialinėje visuomenėje ir turi rūpintis savimi bei kitais", - sakė G.Piekuras. Žurnalistei papildžius, kad kaip pedagogas jis rūpinasi ir jaunąja kūrėjų karta, skulptorius patikslino, kad tiesiog paaiškina kai kurias taisykles. "Gražiai piešti ar lipdyti moka daug kas. Tačiau to neužtenka. Stengiuosi padėti jaunimui susigaudyti, ar menas taps profesija, ar liks kaip pomėgis", - sakė dailės pedagogas. Profesija yra tada, kai žmogus pragyvena iš savo kūrybos. Pasak G.Piekuro, tokių skulptorių mūsų krašte nedaug. Jam tenka girdėti kolegų nusiskundimų, kad būna laikotarpių, kai nėra net už ką valgyti nusipirkti, nes negauna užsakymų. Todėl daugelis menininkų dirba papildomus darbus.

Meno aplinka

G.Piekuras yra garsios menininkų dinastijos atstovas. Pasirinko skulptoriaus profesiją. Abu tėvai - Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė - dailininkai. Vyresnysis Gedimino brolis Marijus - tapytojas. Dukra Augustina baigė grafiką Vilniaus dailės akademijoje, sūnus ten studijuoja skulptūrą. Tačiau dukra šiuo metu dirba organizatore "Kulinarijos studijoje", o sūnus susidomėjęs moderniomis medijomis, kinu. "Meninis išsilavinimas netrukdo, tik padeda, - įsitikinęs G.Piekuras. - Jeigu žmogus pasirenka kitą, bet artimą kelią, viskas gerai." Skulptorius patikino, kad jam neapmaudu, jog vaikai gali

nutolti nuo šeimos dinastijos kelio, nes dailė - ne pats lengviausias užsiėmimas.

G.Piekuro tėvų nebėra šiame pasaulyje, bet jų kūrybinis palikimas didelis. Surengta ir dar bus rengiama ne viena dailės klasikais vadinamų menininkų kūrinių paroda. Darbų yra ir namie, ir dirbtuvėje, kurioje šiuo metu kuria sūnus. G.Piekuras teigė, kad šviesaus atminimo tėvų kūryba jį veikia. "Augau meniškoje aplinkoje, - sakė skulptorius. - Nuo to niekur nepabėgsi."

Nuo vakar Nacionalinės dailės galerijos didžiojoje salėje eksponuojama M.T.Rožanskaitės (1933-2007) kūrybos paroda "Rentgenogramos". Toks sutapimas - vienu metu (tik skirtingose erdvėse) galima pamatyti ir mamos, ir sūnaus darbus. Prieš kurį laiką G.Piekuras buvo paprašytas surasti vieną mamos darbą - erdvinę dėžę. Sūnus apieškojo ir dirbtuvę, ir namus. Niekur nerado. "Vieną dieną namie visai netyčia pamačiau, kad per kelis metrus nuo manęs ant sienos kabo tas darbas. Nors tėvų meno kūriniai yra stiprūs, įtaigūs, kadangi tarp jų gyvenu, nebepastebiu", - G.Piekuras pasakojo, kaip kūryba yra tapusi gyvenimo aplinka.

Trumpai

* G.Piekuras - skulptorius, kilęs iš garsios dailininkų šeimos. Po mokslų M.K. Čiurlionio meno mokykloje pasirinko skulptoriaus specialybę Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 metų aktyviai dalyvauja parodose, nuo 1992-ųjų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

* Nuo 1986 metų dirba Vilniaus J.Vienožinskio dailės mokykloje, nuo 2010-ųjų - ir Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.

* G.Piekuras yra skulptorius, piešėjas, ugnies ir ledo skulptūrų kūrėjas, dailės pedagogas. Piešinius jis kuria dėl teikiamos ramybės.

* Jis yra sukūręs skulptūras smuikininkui Raimundui Katiliui, dirigentui Jonui Aleksai, generolui Vėtrai, "Bangą" prie verslo centro ir kitas.

* Galerijos "Meno niša" parodoje galima išvysti G.Piekuro medžio skulptūras, įkūnijančias trapumo ir laikinumo idėjas, pasikartojantį

motyvą autoriaus kūryboje - draperijas, primenančias vandens stichiją. Konceptualiai sujungdamas idėjas ir formas skulptorius atveria gilesnes menines ir filosofines potekstes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"