TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

G. Timčenko: Rusija – tai ne vien V. Putinas

2015 12 01 15:00
Žinoma Kremliaus kritikė - redaktorė Galina Timčenko nepasidavė spaudimui.  "YouTube" nuotrauka

Garsi Rusijos žiniasklaidos atstovė Galina Timčenko patarė Europos žurnalistams nerašyti vien tik apie rusų prezidentą Vladimirą Putiną. Ji sakė: „Rusija – tai ne vien V. Putinas. Mūsų šalyje yra labai daug įdomių ir aktualių temų, tikrų herojų.“

Rusijoje sunkus išgyventi nepriklausomai žiniasklaidai. Kremlius siekia kuo daugiau kontroliuoti ir mažinti žodžio laisvės erdves. Nepriklausomos pozicijos ištvermingai pavyko laikytis naujienų portalui lenta.ru. Tačiau po 10 metų darbo vyriausioji redaktorė G. Timčenko buvo atleista. Kartu su ja redakciją paliko ir žurnalistų branduolys.

Po apie pusmetį trukusios pauzės pasklido žinia, kad buvusi lenta.ru redaktorė su ją palaikusia žurnalistų komanda iš Maskvos persikėlė į Rygą. „Supratome, kad Rusijoje veikiausiai mums neleis dirbti“, – sakė ji. 2014 metų rudenį G. Timčenko vadovaujamas kolektyvas startavo su nauju portalu „Meduza“. Spalio mėnesį suėjo vieni metai, kai bendraminčiai dirba prie šio internetinės žiniasklaidos projekto.

Iš Latvijos – Rusijai

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo mūsų šalyje viešėjusi G. Timčenko, „Meduza“ redakcija įsikūrusi Latvijos sostinėje, bet dauguma internetinio leidinio skaitytojų, tai yra 70 proc. – iš Rusijos. Kita gausi auditorija – iš Ukrainos, trečioje vietoje – iš Baltarusijos. Portalą skaito žmonės, gyvenantys valstybėse, kuriose yra didelės rusų diasporos: JAV, Izraelyje, Vokietijoje. Pastarąjį mėnesį šiame naujienų portale apsilankė apie 40 tūkst. Latvijos gyventojų. Kaip sakė G. Timčenko, tai nėra daug, bet kiekvienas skaitytojas perskaitė po aštuonis ir daugiau straipsnių. Vadinasi, jie portale lankosi ne itin dažnai, bet kai ateina, skaito ilgai ir daug. Be to, Latvijos rusakalbių skaitytojų skaičius vis didėja.

Žmogiškas prisilietimas

„Meduza“ redaktorė sakė pastaruoju metu su kolegomis svarstanti, kad naujienų portalas turėtų orientuotis ir į Baltijos šalių rusiškai skaitančią auditoriją. Kai Europos Sąjunga nusprendė, jog rusakalbiams derėtų skirti daugiau dėmesio, jiems kilo mintis, kad galima būtų sukurti lokalią portalo „Meduza“ versiją, skirtą Baltijos šalims. „Tačiau tam reikia daugiau pinigų ir laiko, – sakė G. Timčenko. – Tam reikia skirti ypatingą dėmesį. Mat Baltijos šalių situacija sudėtinga ir skirtinga. Nėra vieningos rusakalbės auditorijos, ją sieja tik rusų kalba. Todėl viską reikia gerai apmąstyti ir pasirengti.“

Kaip žinia, Baltijos šalių rusakalbių dėmesį itin stengiasi patraukti Rusijos propagandinė žiniasklaida, kuri negaili tam nei laiko, nei finansų. Kokiu būdu galima atitraukti dėmesį nuo rėksmingos ir visa kita nustelbiančios propagandos?

„Yra visiems bendrų dalykų. Tai vadinama žmogišku prisilietimu, – kalbėjo patyrusi žiniasklaidos atstovė. – Žinau, kad Baltijos šalių skaitytojų dėmesio pliūpsniai mūsų portale buvo tada, kai publikavome straipsnių apie onkologinių ligonių nuskausminimo problemų Rusijoje ciklą. Todėl, kad kiekvienas žmogus pagalvoja apie save – kiekvienas galime susirgti onkologine liga, tad svarstome, kaip ištvertume.“ Pasak G. Timčenko, yra daug visus siejančių temų: šeima, vaikai, namai, ligos, senatvė, socialinės problemos bei neteisybė ir – įkvepiantys pavyzdžiai, tokie, kaip labdara, gyvūnų globa ir kt.

„Meduzos“ redaktorei nerimą kelia būtent tai, kad iš naujienų lauko prapuolė paprastos žmogiškos temos, o dominuoja geopolitika. G. Timčenko prisiminė, kad neseniai Stokholme dalyvavo švediškame interneto forume. Ji buvo paklausta, ką galėtų patarti Vakarų žurnalistams. Rusijos žiniasklaidos atstovė pasakė: „Nustokite rašyti vien apie V. Putiną. Rusija – tai ne tik jis. Mūsų šalyje yra labai daug įdomių ir aktualių temų, tikrų herojų.“

Tarsi orkestras „Titaninke“

G. Timčenko „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kaip stipriai Rusijoje gniaužiama žodžio laisvė: „Nepriklausomų žiniasklaidos priemonių kol kas yra. Tačiau tai panašu į orkestrą, grojantį „Titanike“, kai jis skęsta. „Titanikas“ – tai visa Rusijos žiniasklaida. Ji nustoja atlikti pagrindinę funkciją. O nepriklausoma žurnalistika – tarsi orkestras, grojantis iki paskutinės akimirkos. Dar nenuskendo. Dar leidžiama dirbti, bet iki tam tikro laiko.“

Nepriklausomai žiniasklaidai, kaip pasakojo viešnia iš Rusijos, trukdoma dirbti įvairiai būdais. Sąlygos darosi vis sudėtingesnės. Išgyventi vis sunkiau. Tarkime, neleidžiama skelbti reklamos. Arba atjungiama nuo kabelinės televizijos operatorių, kaip buvo su kanalu „Dožd“. G. Timčenko teigė, kad pastaruoju metu Rusijoje nepriklausomos visuomeninės-politinės informavimo priemonės vaidmens imasi verslo žiniasklaida. Tai galima vadinti fenomenu. Kaip pavyzdį ji minėjo kompanijas RBK ir „Vedomosti“.

Tikrovė pakeičiama televiziniais vaizdais

Kremliaus propaganda veikia ne tik Rusijos, bet ir Baltijos žmones, žiūrinčius ar skaitančius žinias rusų kalba. Kodėl jie tokie neatsparūs propagandai? „Galbūt tie žmonės labiau romantiški, idealistai, – svarstė G. Timčenko. – Esu su tokiais bendravusi. Jie teigdavo, kad neva Rusijoje padaryta tvarka, šalis pakilo nuo kelių. Aš jų klausdavau: kada pastarąjį kartą lankėsi Rusijoje? Paaiškėdavo, kad nėra ten buvę. Todėl negali palyginti per televizorių rodomo paveikslo su tikruoju vaizdu.“

Ji pasakojo, kad Rusijoje buldozeriais naikinami iš užsienio įvežti maisto produktai, kuriais dėl sankcijų negalima prekiauti. Tuo metu pagal oficialius duomenis apie 20 mln. šalies žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. O parduotuvėse pasirinkimas vis skurdesnis. Tačiau Baltijos šalių žmonės viso to nemato. Jiems tikrovė pakeičiama sukurtais televiziniais vaizdais. „Jiems norisi tikėti, kad kažkur yra geriau, negu ten, kur jie gyvena“, – mano G. Timčenko.

Mažiau televizoriaus, daugiau interneto

Kaip pasipriešinti, atremti propagandą? „Nepriklausomos žurnalistikos pozicija ir yra pasipriešinimas, – įsitikinusi „Meduza“ redaktorė. – Tai, kad mes esame, galima laikyti pasipriešinimu. Jei yra galimybė kreiptis į žmones, kad jie nebūtų buki žiniasklaidos vartotojai, o žiūrėtų, skaitytų ir mąstytų, jau gerai.“

G. Timčenko mano, kad reikia skatinti mažiau žiūrėti televizorių ir daugiau naudotis internetu, nes jame galima rasti įvairių informacijos šaltinių. Virtualioje erdvėje yra galimybė palyginti skirtingus teiginius ir formuoti savo nuomonę, o ne aklai pasitikėti tuo, kas bandoma įpiršti.

„Uždelsto veikimo bomba“

G. Timčenko nuomone, mažai tikėtina, kad Baltijos šalyse būtų įvykių pagal Ukrainos scenarijų. „Karas – brangus dalykas, – kalbėjo ji. – Galima sakyti, kad Rusija dabar turi tris frontus – su Ukraina, Sirija, dabar – ir su Turkija. Visos pastangos nukreiptos ten. Tačiau tai nereiškia, kad Baltijos šalys gali atsipalaiduoti.“

G. Timčenko pasakojo, kad Rusijos žiniasklaidos griovimas prasidėjo nuo to, kad turtingos valstybinės visuomenės informavimo priemonės pradėjo supirkinėti ir perpirkinėti gerus žurnalistus už „beprotiškus pinigus“. Iš pradžių juos tikino, kad propagandos nebus. Tiesiog turės dirbti savo darbą – tik ne privačioje, o valstybinei žiniasklaidoje ir už labai didelį atlygį. „Tai buvo uždelsto veikimo bomba“, – apibūdino G. Timčenko.

Daug profesionalų patikėjo ir ėmė dirbti valstybinėje žiniasklaidoje. Kai situacija pradėjo keistis, jie, kaip sakė G. Timčenko, „nupirkti už didelius pinigus, stojo į tamsią jėgos pusę“. Kito kelio šie žurnalistai neturi, o prarasti gerai apmokamą darbą ir eiti į gatvę nenori. Todėl randa pasiteisinimų esą tokie dabar yra valstybės interesai ir jie juos palaiko.

G. Timčenko perspėjo, ko derėtų vengti mūsų kraštuose. Jos požiūriu, Baltijos šalių žurnalistus už itin didelį atlygį gali bandyti samdyti tokios propagandinės Rusijos žiniasklaidos kompanijos kaip „Sputnik“, „Russia Today“ ir kitos. Ji teigė, kad Rygoje jau buvo tokių atvejų. „Derėtų dėti bet kokias pastangas, kad taip neatsitiktų, – sakė kolegė. – Šito jokiu būdu negalima leisti. Tai ir būtų uždelsto veikimo bomba Baltijos šalyse.“

Trumpai

G. Timčenko Vilniuje viešėjo Europos komisijos atstovybės Lietuvoje kvietimu. Šiuo metu ji dirba Rygoje ir vadovauja naujienų portalui „Meduza“.

1997–1998 metais laikraštyje „Kommersant“ G. Timčenko dirbo redaktore. 1999 metais perėjo į interneto naujienų portalą Lenta.ru. Pradėjusi nuo stebėsenos tarnybos darbuotojos pareigų, 2004 metais tapo vyriausiąja redaktore.

Po 10 metų, 2014-ųjų pavasarį, G. Timčenko buvo atleista iš pareigų po to, kai naujienų portale lenta.ru prie vienos publikacijos buvo pridėta nuoroda į interviu su Ukrainos judėjimo „Pravyj Sektor“ vadovu Dmitro Jarošu. Po pusmečio, tų pačių metų rudenį, G. Timčenko jau iš Latvijos sostinės startavo su interneto žiniasklaidos projektu „Meduza“ .

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"