TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

G.Valaitytė apie televiziją, kaimą ir vištų fobiją

2012 07 07 13:16

TV3 "Ūkininkas ieško žmonos" vedanti Gintarė Valaitytė yra naujai iškeptas TV veidas, bet ji jums turėtų būti pažįstama. Ši mergina - buvusi YVA narė ir dabartinė "ŠarkOS" mažulė.

G.Valaitytė nežino, ar ieškotų vyro televizijoje, bet tiki, kad čia galima atrasti antrąją pusę. Vaikystėje ūkininkų piršlė kaime ravėdavo daržus, melždavo karves, gindavo jas iš ganyklų ir grėbdavo šieną. Mergina sako, kad lietuviškas šou pasaulis "pakankamai papuvęs", bet pripažįsta, kad YVA laikais pati užsiimdavo nesąmonėmis. Su piktų komentarų autoriais interviu herojė neturi apie ką kalbėti, nes jie jai atrodo buki arba pavydūs.

- Ieškoti žmonos televizijoje man, švelniai tariant, atrodo keista. Tau neatrodo?

- Kiekvienas renkasi pagal save. Nuvažiavusi į "Ūkininkas ieško žmonos" herojų kaimus su jais apie tai pakalbėdavau. Kodėl jie tai daro? Kodėl jie eina į televiziją? Atsakymas paprastas: "Mes keliamės ir einame miegoti su saule. Kaime dar neišplėtota komunikacija. Gintare, pasakyk, kur ieškoti žmonos. Kur?.."

"Ūkininkas ieško žmonos" man yra gražus vasaros projektas. Tikrai tikiu, kad televizijoje galima surasti antrąją pusę, būryje merginų atrasti tą vienintelę. Jeigu ūkininkai ir neatrastų savo gyvenimo meilės, ši laida yra linksma, graži pramoga. Nežinau, ar ieškočiau vyro televizijoje.

- Tave kvietė į LNK "Būk mano meile!", kurioje nuolat dalyvauja žvaigždės?

- Labai džiaugiuosi, kad nesulaukiau jų pasiūlymo. Aš neieškau vaikino, nes jį turiu. Kažkada dalyvavau TV3 projekte "Aistrų pakrantė" (2010-ųjų gegužę startavusiame realybės šou, kurio dalyviai šoko ir ieškojo meilės - aut.), bet pagrindinis mano motyvas buvo ne susirasti antrąją pusę, o šokti. Nesu kategoriška ir nesmerkiu žmonių, kurie dalyvauja pasimatymų šou. Nematau tame nieko blogo.

- Šeši TV3 "Ūkininkas ieško žmonos" ūkininkai laužo stereotipus apie kaimo žmones, nes projekto herojai nelaka, atostogauja užsienyje ir turi pinigų. Projekto vyrukai yra išimtis iš taisyklės ar taisyklė?

- Negaliu kategoriškai teigti. Yra ir vienokių, ir kitokių ūkininkų. Didžioji dalis rašiusiųjų laidai tokie kaip jos herojai. Šių dienų kaimas kardinaliai skiriasi nuo mano vaikystės kaimo. Su "Ūkininkas ieško žmonos" teko apvažiuoti nemažai ūkių ir sodybų. Dabar visos sodybos išpuoselėtos, gražios, viskas automatizuota, supirkti mechanizmai. Manau, šiandien yra ne vienas ir ne du pasiturintys ūkininkai, kurie leidžia sau pirkti traktorių ar kombainą už milijoną. Retai kur pamatysi ūkininką su botais įlipusį į mėšlą ir sunkiai dirbantį šakėmis.

- Kada paskutinį kartą išvadinai žmogų kaimiečiu?

- Tikriausiai taip nebuvo niekada. Nei aš, nei mano aplinkos žmonės neskirstome kitų į kaimiečius ir miestiečius, į neišsilavinusius ir išsilavinusius. Nerūšiuojame žmonių. Man nesvarbu, iš kur - iš kaimo ar iš miesto - yra žmogus. Svarbiausia pati asmenybė.

Kaimas man arti širdies. Pati labai daug laiko vaikystėje praleidau Auksodės kaime šalia Mažeikių pas senelius. Ten leisdavau visas atostogas iki 12 klasės. Dirbdavau visus darbus: ravėdavau daržus, gindavau karves iš ganyklų, per šienapjūtes grėbdavau šieną. Gintarė Valaitytė tikrai moka melžti karvę (juokiasi). Tiesa, karvę melžiau seniai. Labai laukiu kol "Ūkininkas ieško žmonos" kūrėjai pasiūlys man tai padaryti.

- Vaikystėje labai nemėgdavau kaimo darbų. Tik nepasakok, kad tu juos mėgai!

- Atsimenu - kažkada su močiute ravėjome burokus. Ravėjau visa nepatenkinta ir susiraukusi. Močiutė klausia: "Ar ravėti taip jau blogai?.." O aš atsisukau pasipiktinusi ir sakau: "O tai ką - čia malonumas?!" Ne itin gražus atsakymas... Bet nežinau kuriam vaikui labai patiktų ravėti.

- Teko girdėti, kad paniškai bijai vištų. Kodėl?

- Žmonės bijo gyvačių, vorų ir varlių, o aš bijau vištų. Nežinau kodėl. Klausiau mamos, bet ji nepamena kodėl. Gali būti, kad kaime pas senelius lindau prie vištos, kuri atsivedė vaikučių, ir ji mane užpuolė ar įžnybė. Įvažiavus į kaimo kiemą man nemalonu sėdėti mašinoje, jei aplink vaikšto vištos. Jei aš miegočiau ir kas nors prie lovos padėtų vištą, manau, kad reikėtų kviesti greitąją.

- Filmuojant Prienų rajono sodyboje tau į koją bandė įkirsti žaltys. Ar daug žalčių ir gyvačių lietuviškame pramogų versle?

- (juokiasi) Tėvai mane auklėjo nekakoti į lizdelį, kuriame pats sėdi. Bet kad ir kaip būtų liūdna, mūsų šou pasaulis pakankamai papuvęs. Papuvimu vadinu visas tas nereikalingas intrigas, tas apkalbas už nugaros, tuos nesąmoningus skandalus, tą norą pasirodyti. Tikrai neneigiu - savo laiku mes darėme tą patį. Bet ateina laikas, kai užaugi. Jei galiu, stengiuosi nesivelti. Labai liūdna, kad kiti iki šiol eina ta pačia kryptimi - verda didelis "briedas", išpučiamos nesąmonės. Išgalvotos istorijos, paleistos antys, kurios neskrenda... Sako, kad tai naudinga. Nė velnio! Manau, kad žmonės skaito ir juokiasi. "ŠarkAI" taip pat reikia žinomumo ir reklamos, bet mes trise nusprendėme, kad per save nelipsim, darysime tai, kas neprieštarauja mūsų požiūriui.

- Lietuvoje daug pavydo. Koks geriausias priešnuodis pavydui?

- (Atsidūsta ir renka žodžius.) Aš stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Nežaiskim Holivudo, bet yra pavydo, susijusio su grupe. Geriausias vaistas yra nepasiduoti ir daryti priešingai. Mes naiviai tikime, kad tokiu atveju pavydas peraugs į geresnes emocijas. Aišku, kai kuriais atvejais pavydas perauga į pyktį. Esame nuo to nukentėjusios. Tačiau šiandien mes juokiamės iš pavydo. Kartais paskalos užgauna širdį, bet geriausias būdas išgirdus jas yra nusijuokti pilna gerkle ir gyventi toliau. Velniop. Velniai nematė. Ilsimės prie jūros, atostogaujam, koncertuojam ir vargo nematom.

- Ar gali būti, kad prieš tave ar "ŠarkĄ" nukreipti pikti interneto komentarai sukurstyti pavydo?

- Jei nori pakalbėti apie komentarus, pasiimk butelį vyno ir atvažiuok pas mus. Apie komentatorius galėtume kalbėti tris paras. Nežinau kodėl lietuviai taip pyksta. Kartais pagalvoju, kad dėl bukumo. Gal žmonės tiesiog pavydūs?

Dainų kritika. Aš priimu tik pagrįstą kritiką - tarkim, kai man žmogus sako: "Jūsų daina bloga, nes pasirinkote blogą, nemadingą melodiją, blogai skamba instrumentai, blogai padarytas suvedimas, vokalui trūksta papildomo balso, reikėjo įrašyti kitokius "bekus" (pritariančiuosius vokalus - aut.)." Tokia kritika tikrai įlenda į galvą - pradedi analizuoti ir mąstyti. Eini pas kompozitorių, sėdi ir sakai: "Gal tikrai reikėtų įrašyti daugiau "bekų"? Gal čia įrašykime papildomą balsą?.." Bet komentarai dažniausiai tokie: "Išgirdau pirmą žodį - tragedija! Pasiklausęs išjungiau kompiuterį. Šūdas!" Su tokių komentarų autoriais neturiu apie ką kalbėti. Taip negalima. Rašydamas taip daug pasakai apie save. Internete kažkas kažką leptelėjo, o parašyti kodėl neužteko smegenų. Be to, tokiems komentatoriams nėra jokių gerų grupių ir atlikėjų. Kai liejamos vien neigiamos emocijos, daugiau niekada neskaitai komentarų ir klausi tų, kurie supranta, nuomonės. Skambini atlikėjams, su kuriais bendrauji, ir klausi: "Ar patiko? Kas patiko? Kas blogai? Kas gerai?"

Labai gerai dainas gali pasitikrinti koncertuose. Žmogus, atėjęs į tavo koncertą su bilietu, ateina ne pasijuokti ir pasityčioti, o pamatyti tave, pasiklausyti. Tai ir yra tikrasis įvertinimas.

- Koncertuojant provincijoje sulauki dėmesio iš vietinių pernelyg gerai apie save galvojančių kietuolių?

- Be abejo, taip. Neseniai turėjome koncertą privačiame vakarėlyje Žemaitijos krašte. Nežinau, ar priekyje buvę žmonės mus girdėjo. Manau, kad nelabai, nes jie buvo labai linksmi. Ko gero, linksmi ne pirmą parą. Man buvo labai gėda, nes du ar trys kietuoliai be sustojimo klykė "Gintare!" (juokiasi) Koncerto pabaigoje jie pradėjo rėkti "Kristina!" (kitos grupės narės K. Ivanovos vardą - aut.).

Mažuose miesteliuose dėmesio susilaukiame ne tik iš vaikinų. Ir vaikai, ir suaugusieji prašo parašų. Pakruojyje labai brandaus amžiaus moteriškė atsinešė lapelius su mūsų nuotraukomis ir prašė pasirašyti. Bet dėl to neužsidedame karūnos ir netampame princesėmis - liekame "šarkomis".

- "ŠarkA" yra gerai atrodančių mažulių grupė. Ar jūsų muzika turi bent lašelį išliekamosios vertės?

- Priklauso nuo to, apie kokią išliekamąją vertę kalbi. Nežinau, ar tai, kas man yra gera daina, yra gera daina tautai. Tai labai subjektyvu. Ką manai apie YVA "Paukštelį" (primityvaus "popso" hitą - aut.)?

- Jokios išliekamosios vertės.

- O kodėl šią prieš 10 metų įrašytą dainą žmonės dainuoja iki šiol? Mamontovas (Andrius - aut.) nėra prikūręs šūdo?! Pasakiau grubiai, nenoriu nieko įžeisti, bet nejaugi žinomi kompozitoriai nėra prikūrę dainų, dėl kurių šiandien gėda? Manau, kad yra.

Ne mes pačios darome dainas - ne mes esame jų autorės, mes jas tik atliekame. YVA dainas kūrė žmogus (buvęs Natalijos Bunkės vyras Deivydas Zvonkus - aut.), prieš kurį neturime nieko prieš. "ŠarkA" turi penkis autorinius kūrinius. Labai ieškome naujų, jaunų, talentingų prodiuserių. Mūsų dainas prodiusuoja Vytautas Bikus, Mindaugas Lapinskis, Stano (Stanislavas Stavickis - aut.), Andrius Borisevičius ir berniukai didžėjai iš Kauno, kurių pseudonimų neprisimenu.

Ar po 10 metų kas nors dainuos "ŠarkOS" dainas? Tikiuosi, kad taip. Norėčiau, kad jas dainuotų.

- "ŠarkA" atsirado sausį, kai tau ir kitoms grupės narėms Ievai Stasiulevičiūtei bei Kristinai Ivanovai YVA vadė N. Bunkė uždraudė atlikti YVA dainas, nes jūs nenorėjote su grupėje nedainuojančia N. Bunke dalintis honorarais. Kokie dabartiniai jūsų santykiai su Natalija?

- Jokie. Nėra jokių santykių. Man buvo pikta, bet liūdesys praėjo. Laikas gydo žaizdas ir nugramzdina praeitį. Situacija yra tokia kokia yra. Džiaugiamės nauja savo veikla. "Kaifuojame" nuo to, ką darome. Mes dėl nieko nesigailim. Mums gerai, nes turime laisvę. Šiandien esame atsakingos ne už kito padarytas klaidas ar pasisakymus spaudoje - kiekviena iš mūsų atsakinga už save. Nėra vieno žmogaus primestos nuomonės. Sėdime, galvojame, nuo ryto iki vakaro diskutuojame apie naujas dainas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"