TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gaila užversti paskutinį knygos lapą

2008 02 23 0:00
S.Lapinskienė įpratusi pagelbėti žmonėms, nežinantiems, kokią knygą rinktis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Knygų skaitymo metais verta prisiminti ne tik tuos, kurie rašo, bet ir tuos, kuriems rūpi, kad leidinys pasiektų skaitytoją. "Parduoti knygą - tai ne dešra prekiauti", - sako Skirmantė Lapinskienė, buvusi knygų prekių mokslo dėstytoja.

S.Lapinskienės močiutė rašyti nemokėjo, o skaityti išmoko iš maldaknygės. Ji visą gyvenimą draugavo su knyga. Šiauliuose gyvenanti mama iki šiol nesiskiria su knyga. Pašnekovė prisimena, kad namie pas ją prie lovos visada padėtas ryšulys knygų ir dar sąrašas, ką reikia perskaityti.

"Atmintyje išliko vaikystė, vakarai kaime, kur nėra elektros, uždegama žibalinė lempa, visi susėda ir yra garsiai skaitoma. Ir po šiai dienai prisimenu tas skaitytas knygas", - pasakoja S.Lapinskienė. Atmena, kaip namiškiai norėjo, kad ji irgi pamėgtų skaitymą. Taip ir nutiko. Ir dabar, praėjus daug metų nuo pirmosios skaitytos knygos "Pirmokėlė", buvusi dėstytoja vis dar sako negalinti gyventi be knygų ir bibliotekos. "Mokykloje manęs kartkartėmis paprašydavo padėti vienoje bibliotekoje. Paskatinta ten nuėjau, o kadangi ir rašyti gražiai mokėjau, tapau tos bibliotekos bičiule", - pažinties pradžią su knygų namais prisimena pašnekovė. Laikui bėgant jai buvo patikėta ir aptarnauti lankytojus. Taip vis pagelbėdama bibliotekai Skirmantė baigė mokyklą. "Ir vėliau, jau studijuodama, kai tik grįždavau namo, užbėgdavau į tą biblioteką", - šypteli ji.

Įprotis pagelbėti nežinantiesiems, ką rinktis, išliko iki šių dienų. S.Lapinskienė juokdamasi prisipažįsta, kad kartais nejučiomis pradeda patarinėti žmonėms, kokią knygą pirkti: "Iki šiol sunkiai susivaldau knygyne be savo rekomendacijų kitiems. Jei matau, kad žmogus renkasi knygą norėdamas kam nors dovanoti, ir niekas jam nepadeda, šoku į akis ir puolu patarinėti. Kartą pamačiau tokią moterį, ieškančią knygos padovanoti ir dar sau nusipirkti. Patariau jai. Ar padėjau, nežinau - gal dabar mane keikia pinigus išleidusi, o gal jai patiko mano rekomendacijos."

Kaip atpažinti gerą knygą

Pasaulyje kasdien išleidžiama milijonai knygų. Kaip išsirinkti išties gerą? "Manau, jeigu daug skaitai, apie gerą knygą gali spręsti iš kelių sakinių. Tikiu, jog yra atsitiktinumo, kai visai netyčia į rankas patenka kokia nors knyga, tinkanti būtent tam žmogui. Apie tokias sakau, kad jos atėjo pačiu laiku", - kalba S.Lapinskienė. Be abejo, ji pripažįsta, jog reklama taip pat turi daug įtakos renkantis, ką skaityti. Tačiau labiausiai moteriai padeda sesuo bibliografė, per kurios rankas pereina bene visos Lietuvoje išleidžiamos knygos.

Antrojoje vietoje, renkantis dėmesio vertą kūrinį, yra mėgstami autoriai. Kaip sako pašnekovė, su kai kuriais rašytojais ji nori ir nori tęsti pažintį, o kai kurių užtenka paskaityti vieną knygą ir supranti, kad kituose jų darbuose nebeatras nieko naujo.

Perprasdavo studentus

S.Lapinskienė gimė Žemaitijoje, augo Kazachstane. Ten baigė mokyklą ir atvažiavo studijuoti į Vilniaus universitetą. Baigusi rusų kalbos filologiją, buvo paskirta dirbti Tarptautinio turizmo centre. Nors ją labiau traukė pedagoginis darbas. Po poros darbo metų Turizmo centre moteris sužinojo, kad Vilniaus prekybos technikume (dabar - Vilniaus kolegija) kaip tik trūksta žmogaus. Įsidarbino. Ten visą gyvenimą ir dėstė studentams estetiką bei knygų prekių mokslą.

Kaip S.Lapinskienė perprasdavo savo studentų požiūrį į knygą? "Jau per pirmas paskaitas prašydavau parašyti rašinėlį tema "Gaila užversti paskutinį knygos lapą". Juos perskaičiusi labai greitai suprasdavau, su kuo turėsiu reikalą", - šypteli mokytoja.

Ne silkė ir ne grybai

Tuo metu technikume buvo rengiami vidurinės grandies prekybos specialistai - pramoninių prekių, maisto prekių, maisto paruošimo ir knygų prekių žinovai. Pastaroji specialybė atsirado šiek tiek vėliau. Pasak S.Lapinskienės, šviesiai mąstantys žmonės suprato, kad knyga yra specifinė prekė, nesveriama taip kaip silkė ar grybai.

Į Vilniaus prekybos technikumą būdavo priimami moksleiviai, baigę aštuonias klases ir išlaikę stojamuosius egzaminus (tų dalykų, kurių mokėsi mokykloje). Jei nutikdavo taip, kad pažymių vidurkis būdavo per mažas siekti pramoninių prekių specialybės, jiems tekdavo mokytis knygų prekių mokslo. Tačiau mokykla, pasak S.Lapinskienės, laikėsi tokios politikos: priimti tuos, kurie buvo pareiškę norą studijuoti būtent knygų prekybą, o moksleivius, turinčius geresnį vidurkį, bet prioritetą skyrusius kitai specialybei, - per pakartotinį priėmimą. "Juk ne kiekvienas gali būti knygų pardavėjas, - sako buvusi dėstytoja ir priduria: - Ir vėliau gyvenimas parodė, jog tie, kurie pakliūdavo ne savo noru, ilgai neišsilaikydavo."

Technikume, be specifinių mokslų, buvo dėstomi ir bendrojo lavinimo dalykai, kad vėliau moksleiviai galėtų stoti į aukštąją mokyklą. Specifiniai knygų mokslo dalykai - tai literatūros, leidinių pateikimas, klasifikuojant juos pagal nusistovėjusią sistemą. Didžiulis leidinių srautas buvo sunkiai valdomas, todėl moksleiviai turėjo išmokti bibliografijos pagrindų, žinoti pagrindines leidyklas, kokiomis kalbomis leidžiamos knygos, jų autorius. Be to, privalėjo išmanyti ir kainodarą.

Be teorinio rengimo, mokiniai turėdavo atlikti ir praktiką, per kurią pagelbėdavo knygynų pardavėjams. Vėliau šis atsakingas knygų pardavėjo darbas būdavo patikimas ir jiems. Per praktiką uždirbtus pinigus vaikai taupė, kad po darbų galėtų išvykti kur nors pailsėti. "Po vienos tokios praktikos mes su moksleiviais važiavome į Krymą", - prisimena mokytoja.

Į technikumą atėję aštuntokai čia praleisdavo trejus metus. Paskui jie galėdavo stoti į aukštąją mokyklą. Padidėjus knygų prekių specialistų poreikiui, atsirado kelios vidurinę mokyklą baigusio jaunimo laidos. Kadangi visoje Lietuvoje veikė daugybė knygynų, studentams buvo nesunku juose įsidarbinti.

Knygų prekių mokslas nutrūko 1989-aisiais. Tais metais technikumas buvo pervadintas Vilniaus kolegija ir pertvarkytas pagal jos nuostatas. Tiek knygų, tiek pramoninių prekių mokslas perorientuotas į vadybos studijas - atsirado Verslo fakultetas. Atskiros knygų pardavėjų specializacijos nebeliko, visi tapo vadybininkais.

Skaitymas - diagnozė

Buvusi dėstytoja tvirtina, jog knyga yra tas pasaulis, į kurį ji gali pasinerti negalvodama, ką palieka realybėje. "Nuo vaikystės išgyvenu jausmą, kad kažkokiu būdu, lyg virtualiai, atsiduriu toje erdvėje, kur vyksta veiksmas. Kadangi dažnai skaitau naktimis, paskui pagaunu save, kad gal jau metas miegoti. Čia yra emocinis lygmuo. Turėdamas gerą knygą negali jos mesti į šoną, vis pasineri į ją", - švelniai kalba moteris.

Ji teigia neįsivaizduojanti namų be knygų. "O gal tiesiog tokių žmonių nesutinku. Juk yra posakis: "Toks tokį sutiko." Galbūt dėl to ir simpatizuoju skaitantiems žmonėms", - spėja moteris. Ji daugybę metų važinėja į kitą miesto galą pas vieną gydytoją tam, kad... galėtų pasikalbėti apie knygas, apie tai, ką per savaitę perskaitė, pamatė, sužinojo. "Man taip malonu ją sutikti ir pasišnekėti, kiek tik leidžia laikas. Manau, jog knygų skaitymas - tai diagnozė", - sako S.Lapinskienė.

Dėstydama knygų prekių mokslą ir bendraudama su įvairiais žmonėmis moteris sukaupė daug patirties, todėl iš kelių sakinių gali numanyti, kurie namai yra be knygų. Kad žmogus neskaitęs "protingų" knygų, ji supranta ne vien iš skurdaus žodyno, bet ir iš mąstymo plokštumo. "Džiaugiuosi, jog man tokių netenka daug sutikti", - baigia pokalbį moteris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"