TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gaisrininkas pagelbėja ir vietoj mediko

2008 02 02 0:00
N.Botyrius 14 metų dirba Okvilės miesto gaisrinės tarnyboje ir turi aukščiausią gaisrininko kategoriją.
Autorės nuotrauka

"Jei man studijų metais kas nors būtų pasakęs, kad Kanadoje tapsiu gaisrininku, būčiau pasijuokęs iš tokio paiko svaičiojimo. Būti ugniagesiu tikrai nesvajojau, tuo labiau - tolimoje šalyje", - šypsodamasis sako 42 metų netoli Toronto esančio Okvilės miesto gaisrininkas Narimantas Botyrius.

Kai likimas žmogaus gyvenimą pasuka kita kryptimi, visada galima laukti netikėtų vingių ir posūkių, kurie būna tikras išbandymas. Prieš 18 metų išvykdamas pasisvečiuoti už Atlanto pas gimines, vilkaviškietis N.Botyrius nemanė, kad ten liks visam laikui, sukurs darnią šeimą, augins vaikus ir turės gerą darbą.

Beveik nepasiekiama svajonė.

Kas pastūmėjo pasirinkti gaisrininko darbą? Į tai atsakydamas lietuvis rėmėsi 14 metų gana nelengva patirtimi.

"Būti ugniagesiu Kanadoje - ne taip paprasta. Tai viena prestižiškiausių profesijų. Todėl atsiranda daug norinčiųjų dirbti gaisrininkais. Man, emigrantui, tai buvo beveik nepasiekiama svajonė", - aiškino lietuvis.

Be to, Kanadoje į šias pareigas paprastai priimami tik tos šalies piliečiai. O jei ir esi kanadietis, yra dar kita svarbi kliūtis - konkurse į vieną vietą pretenduoja apie pusantro tūkstančio šaunių ir drąsių vaikinų, tad ugniagesiais tampa geriausieji iš geriausiųjų.

Tačiau lietuviui pasisekė: konkurse jis ir buvo vienas iš geriausiųjų. Dabar Narimantas didžiuojasi, kad turi gerą, bet nelengvą darbą. Už drąsą ir ryžtą pavojingose situacijose buvo apdovanotas medaliais. Jis sėkmingai kyla karjeros laiptais: iš eilinio gaisrininko pakilo iki aukščiausios kategorijos.

Bilietas - už skolintus pinigus

Kodėl buvęs Kūno kultūros akademijos auklėtinis išvyko iš Lietuvos tuo metu, kai pats aktyviai dalyvavo Sąjūdžio judėjime ir savo akimis regėjo krašto atgimimą?

N.Botyrius mano, kad pats likimas jam pažėrė išbandymus. Iš prigimties aktyvus ir energingas jaunuolis veržėsi už Atlanto, kad savo akimis pamatytų tą kitą, daugelio išsvajotą gyvenimą.

"Iš profesijos esu lengvaatletis, turiu fizinio lavinimo mokytojo kvalifikaciją. Man ėjo 24-eri, buvau nevedęs. Traukė neišbandyti toliai. Kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje kilo atgimimo banga, pasukau kita kryptimi", - sakė N.Botyrius.

Iki šiol Narimantas prisimena, kokius jam teko patirti sunkumus, kad galėtų nuvykti pas savo gimines į JAV Kolorado valstijoje.

"Buvo 1989-ieji. Tais laikais vienintelis kelias nuskirsti už Atlanto buvo tik iš Maskvos. Kad galėtų nusipirkti bilietą, žmonės laukdavo pusantrų metų. Vieni taip ir nesulaukdavo, nes baigdavosi vizos laikas. Kiti stovėdavo "gyvoje" eilėje po keletą mėnesių Šeremetjevo oro uoste. Aš pralaukiau toje eilėje mėnesį, nesitraukdamas nei dieną, nei naktį, kol pagaliau rankoje turėjau kelionės bilietą, kurį nusipirkau už mamos paskolintus pinigus", - prisiminė Kanados lietuvis.

Jis išskrido be bilieto atgal į namus. Pasak Narimanto, jei ir vėl tektų viską pakartoti iš pradžių, darytų taip, kaip tada.

"Jaunystėje norėjau patirti kuo daugiau nuotykių. Išvažiavau į Ameriką, idealizuodamas tą šalį kaip laisvės simbolį. Tas laisvės troškimas buvo kaip koks variklis, neleidžiantis nustygti vietoje", - teigė jis.

Kanada greičiau priėmė

Kokiais keliais atsidūrė Kanadoje? Gal šalyje kaimynėje sutiko mylimą moterį? Pusantrų metų pragyvenęs JAV, lietuvis siekė tapti legaliu emigrantu. Jis padavė du pareiškimus - į JAV ir Kanados emigracijos tarnybas, tikėdamasis, kad iš kur nors sulauks teigiamo atsakymo. Narimantas gerai nepažinojo abiejų šalių, todėl jam nebuvo jokio skirtumo, kur gyventi.

Beje, lietuvis klydo. Kai atsidūrė Kanadoje, pamatė, kad daug kas čia yra kitaip nei JAV. Tarkim, kanadiečiai nedaro didelių nuolaidų legaliems emigrantams, žmogus turi pats kabintis į gyvenimą. "Turėjau vykti gyventi į Kanadą, nes ši šalis man greičiau suteikė teisę čia legaliai būti. Įsidarbinau restorane, o po pusės metų, aptarnaudamas tris žavias merginas, sužinojau, kad jos yra lietuvaitės. Greitai pradėjome bendrauti lietuviškai. Taip susipažinau su savo būsimąja žmona Daiva. Ji buvo neseniai atvykusi iš Kauno ir taip pat kabinosi į gyvenimą", - pasakojo Kanados lietuvis.

Žmona režisavo roko operą

Botyriai gyvena Burlingtone. Jie augina du vaikus - penkiolikmetį sūnų Tomą ir septynerių metukų dukrelę Liną. Žmona Daiva dirba vienoje japonų automobilių bendrovėje inžiniere-dizainere, o laisvalaikiu organizuoja įvairius renginius. Pasak Narimanto, žmona nuo studijų laikų tuometiniame Kauno politechnikos institute buvo tiesiog įsimylėjusi sceną. "Man patinka, kad ji domisi teatru. Per Naujuosius metus su įdomumu žiūrėjau roko operą "Eglė, žalčių karalienė", kurią sukūrė mūsų geras šeimos draugas muzikas lietuvis Valdas Ramanauskas. Šį spektaklį vaikams režisavo mano žmona", - pasigyrė jis.

Narimantas mano, kad jo žmonai labiau pasisekė, nes svetur ji nepakeitė profesijos. "Aš taip pat esu patenkintas, kad turiu gerą darbą. Ugniagesio profesiją pasirinkau todėl, kad šis darbas iš dalies atitiko mano išsilavinimą. Kaip lengvaatletis buvau geros fizinės formos, ištvermingas, vikrus ir greitos orientacijos - tokie įgūdžiai būtini ugniagesiui", - dėstė jis.

Negali susitaikyti su mirtimi

Dabar Kanadoje, kaip ir Lietuvoje, norint būti ugniagesiu, reikia baigti specialius mokslus. Kasmet didėja reikalavimai tiems, kurie nori įsidarbinti gaisrinėje. Tačiau įvairios kliūtys tik dar labiau padidino šios profesijos populiarumą.

"Vien todėl, kad buvau emigrantas, konkurse man buvo keliami dar didesni reikalavimai. Iki šiol ant pirštų galima suskaičiuoti, kiek nedaug tokių žmonių dirba gaisrinės tarnyboje visoje Kanadoje, - aiškino Okvilės miesto ugniagesys lietuvis. - Ugniagesys turi pasižymėti stabilia psichologine būsena. Tai daug svarbiau nei fizinis pasirengimas. Tad egzaminas raštu man buvo pats sunkiausias. Bijodamas nesuklupti, pareiškimus padaviau į kelias dešimtis vietų - taip praktikavausi, kol patekau į antrą - fizinio pasirengimo - testo etapą. Iš 1,5 tūkst. kandidatų priėmė tik 11. Tarp laimingųjų buvau ir aš."

Kodėl jam patinka šis darbas? "Mėgstu startuoti ir finišuoti. Kiekviena diena - vos ne staigmena, vis naujas įvykis. Tuo ši profesija mane žavi", - patikino Narimantas. Kiek uždirba ugniagesys? Į tai atsakydamas, N.Botyrius šyptelėjo: "Nesu milijonierius, bet ir ne vargšas. Jei tarnautojas uždirba 8O tūkst. Kanados dolerių per metus, sakoma, kad jis gauna gerą atlyginimą. Bet ar pinigais galima įvertinti profesijos riziką?"

Narimantas užsiminė, kad kartą, gesindamas gaisrą, nukrito aukštielninkas iš trijų metrų aukščio. Laimė, viskas baigėsi gerai, atsipirko lengvais sumušimais.

N.Botyrius yra Okvilės miesto gaisrinės tarnybos veteranas. Ne kartą jam teko gelbėti žmones iš atvira liepsna degančio namo.

Ir ne tik tai. Kanadoje gaisrininkas dažnai skuba į pagalbą žmonėms vietoj mediko. "Mūsų pareiga - ligoniui suteikti pirmąją pagalbą. Čia medicinos pagalba kviečiama dažniau nei įvyksta gaisrai", - sakė Narimantas.

Lietuvis apgailestavo, kad jis ilgai negali ištrinti iš atminties tų skaudžių atvejų, kai nepavyksta išgelbėti žmogaus gyvybės. Bet ar galima susitaikyti su netektimi, kai nelaimė šalia jo šmėžuoja vos ne kas savaitę?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"