TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gaivinama asmeninio antspaudo tradicija

2015 05 30 6:00
Asmeninis antspaudas, kaip ir ekslibrisas, puikiai tinka namų bibliotekos knygoms žymėti. Asmeninio albumo nuotraukos

Kultūros istorikė Neringa Jarmalienė ir grafikė Jūratė Kemeklytė prieš trejus metus ėmėsi unikalios idėjos - kurti asmeninius antspaudus, kurie per amžius buvo itin populiarūs tarp didžiūnų ir inteligentijos atstovų. Antspaudų tradicija pastaraisiais dešimtmečiais buvo gerokai sunykusi.

Per ilgus amžius be valdovo, didžiūno ar kitos iškilios asmenybės antspaudo negaliojo joks dokumentas arba laiškas, jais būdavo žymimos kaupiamos bibliotekos knygos, kiti vertingi daiktai. "Senuosiuose antspauduose buvo vaizduojami valdovų ar miestų "portretai", juos gamindavo auksakaliai. Kiek vėliau portretus išstūmė atsiradę herbai, antspaudus pradėjo naudoti universitetai, įvairūs cechai, gildijos, net miestiečiai. Jie tapo svarbia visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalimi, antspaudai yra pagrindinis heraldikos šaltinis, reikšmingas istorijos ir kultūros paveldui", - teigė kultūros istorikė N. Jarmalienė.

Neringa Jarmalienė (kairėje) ir Jūratė Kemeklytė visa galva pasinėrė į vardinių antspaudų kūrimą./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pažymėti knygas

Pasak grafikės J. Kemeklytės, prieš keletą metų po Vilniaus knygų mugės joms su Neringa kilo sumanymas atgaivinti primirštą asmeninių antspaudų gamybos tradiciją. "Pati esu grafikė ir knygų mugėje pastebėjau, jog visi perka leidinius, tačiau jie lieka tokie lyg anoniminiai, nepažymėti jokiais knygų ženklais. Pasvarstėme su Neringa, kad niekas nesiūlo žmogui ar šeimai sukurti individualią grafiką ir įkūnyti ją kaip antspaudą, kuriuo būtų galima žymėti knygas, kitus saugotinus daiktus", - prisiminė Jūratė. Merginos pačios susidūrė su problema, kai paskolintos knygos kažkur paklysta ir nebegrįžta pas šeimininką, nes joms keliaujant per skaitančiųjų rankas pasimiršta, kas buvo tikrasis šeimininkas - jokio nuosavybės ženklo dažna knyga neturi.

"Kitas dalykas, skatinęs imtis kurti antspaudus, - po nepriklausomybės atsivėrusios galimybės tai daryti. Sovietmečiu antspaudų gamyba buvo labai reglamentuota, tuo užsiimti galėjo tik specializuotos dirbtuvės, o jų grafika buvo itin skurdi. Viskas kontroliuota - jokių tautinių ženklų, senųjų herbų, kitokios heraldikos. Ta senoji antspaudų tradicija labai sunyko, todėl dabar itin smagu, kai žmonės prisimena savo senelių smetoninius antspaudus ar jų detales, perkelia tai į dabartinius savo antspaudus", - aiškino Neringa.

Pasak antspaudų kūrėjų, knygoms žymėti plačiai naudojami ir ekslibrisai, šios dvi technikos puikiai sutaria tarpusavyje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ekslibrisų tradicija klestėjo, rengiamos šios mažosios grafikos parodos, o vardiniai antspaudai buvo beveik pamiršti. "Mudvi dabar eksperimentuojame, kiek grafikos, smulkių detalių gali tilpti į nedidelį antspaudą. Žinoma, šiuolaikinės lazerių technologijos mums leidžia kur kas daugiau nei seniesiems viduramžių meistrams, tačiau ir čia yra ribos, kokias smulkiausias detales antspaude galima kokybiškai perteikti", - kalbėjo pašnekovės.

Antspaudas sukurtas taip, kad jį malonu paimti.

Sėkmingas tandemas

Merginos juokavo, esą jų duetas yra pats tinkamiausias pasirinktai verslo krypčiai: kultūros istorikė Neringa gilinasi į senųjų antspaudų subtilybes, o grafikė Jūratė tai įkūnija kurdama šiuolaikinius vardinius antspaudus. "Abiem labai praverčia universitete įgytos specialybės žinios, viena be kitos vargiai ką nuveiktume, esame vykęs tandemas, - teigė Jūratė. - Kai kilo idėja kurti antspaudus, taip užsidegėme, kad beveik praradome sveiką nuovoką."

Kaip teigė Neringa, trečius metus knygų mugei kurdamos specialų proginį antspaudą jiedvi įsitikino, kad antspauduoti knygas kasmet tampa vis populiariau. Įsigiję mugėje knygų žmonės noriai renkasi jas sužymėti proginiu antspaudu, kuris kasmet vis kitos tematikos, kaip ir pati knygų mugė. "Šiemet buvo detektyvo tema, mūsų antspaudas perteikė šią idėją. Smagu, jog žmonės, juo pasižymėję įsigytas knygas, vėliau žinos, kad jos tam tikrais metais pirktos per knygų mugę", - svarstė Neringa.

Ir šeimai, ir dovanai

Neringa pasakojo, kad kurdamos vardinius antspaudus su kolege sutinka daug įdomių žmonių. Merginų teikiama paslauga noriai naudojasi iškilūs medikai, rašytojai, dėstytojai, profesoriai. Bendraudamos su užsakovais kūrėjos sakė pačios pasisemiančios įdomios patirties, sužinančios naujų dalykų, bendravimas su klientais plačiau atveria akiratį: "Sužinome, kur verta apsilankyti, kokie įdomūs renginiai vyksta, žmonės mus kviečia dalyvauti parodose, kituose renginiuose", - pasidžiaugė Neringa.

Kuriant antspaudą tenka įsigilinti į asmens veiklą, artimiau pažinti gyvenimo būdą, atrasti ir išgryninti idėją, kas galėtų būti pavaizduota žmogaus antspaude, kad atspindėtų jo charakterį, pomėgius, veiklą.

"Antspaudo tematika labai priklauso nuo užsakovo požiūrio. Dažnai pasitaiko, kad žmogus ar šeima yra turėję herbą ar logotipą nuo senų laikų. Tokius perkeliame į kuriamą antspaudą. Jei užsakovas neturi nei bajoriškų šaknų, nei kitos išlikusios istorinės medžiagos, ne bėda - kartu galime sukurti šiuolaikinį variantą. Dažnas turi kokią nors šeimos relikviją, daiktą, paliktą senelių, puikiai galima jį atvaizduoti asmeniniame antspaude. Taip pat galima įamžinti pomėgį - nuo kulinarijos iki kompiuterijos, tai irgi atrodo savitai ir puikiai tinka asmeninio antspaudo grafikai", - tikino Neringa. Ji prisipažino visada išklausinėjanti užsakovą apie jo pomėgius, veiklą, skatina aktyviai bendradarbiauti kuriant.

Senų tradicijų tęsinys - šiuolaikinis vardinis antspaudas.

Taiko modernias technologijas

Šiomis dienomis jau nereikia gaišti tiek laiko kaip senovėje norint sukurti individualų žmogaus antspaudą. Grafikės Jūratės juodu tušu nupieštas eskizas suskaitmeninamas ir paverčiamas laikmena, ją vėliau apdoroja lazeris. Juo išraižomas konkretus kūrinys. Dažniausiai antspaudui naudojama speciali guma, tačiau galima graviruoti ant metalo. Merginos kuria ir antspaudus, kuriais galima antspauduoti vašku, kaip tai buvo daroma senovėje - vaško masėje įspaudžiant savąjį ženklą. Tiesa, tokiu antspaudu knygų žymėti netinka, jis yra iškilus. Antspaudų kūrėjos sakė svarstančios galimybę kurti ir vadinamąsias signetes - žiedus su herbu, jais taip pat galima antspauduoti pasirinktą daiktą.

Kūrėjų teigimu, antspaudai pelno populiarumą, juos mielai užsisako žmonės, šeimos, dažnas renkasi antspaudą kaip originalią dovaną artimam ar gerbiamam žmogui. Neringa tikino, jog moterys mielai užsako antspaudus savo vyrams arba pageidauja šeimos gyvenimą apibūdinančių antspaudų. Tradiciškai per amžius antspaudus daugiau naudodavo vyrai, o šiandien ir moterys taip pat noriai naudoja vardinius antspaudus.

Kultūros istorikė Neringa taip pat turi savo antspaudą, kurį sukūrė kartu su kolege, o štai Jūratė prisipažino, kad jaučiasi kaip tas batsiuvys, kuris pats lieka be batų. "Vis dar svarstau, kokį antspaudą susikurti ir neapsisprendžiu, - šyptelėjo pašnekovė. - Bet nematau jokios bėdos, kai ateis tinkams laikas, išsikristalizuos idėja, savo antspaudą turėsiu ir aš."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"