TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Garsenybės spėlioja: kas yra Velykų boba?

2010 04 03 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Visi puikiai žinome, kas yra Kalėdų Senelis. Tačiau ar teko ką nors girdėti apie Velykų bobą? To pasiteiravome žinomų Lietuvos žmonių. Nuoširdūs atsakymai nustebino ir prajuokino. Išgirdome svarstymų apie Velykų bobos moteriškus apvalumus, apie kiaušinių atnešančią moterytę, o vienas pašnekovas mūsų linksmą provokaciją atrėmė sava - apie Velykų dieduką.

Garsenybės ir šį kartą neieškojo žodžio kišenėje. Svarstė, spėliojo, bandė iš močiučių pasakojimų prisiminti, kas tokia ta Velykų boba. Pavyko ne visiems. Pakalbinome žurnalistę ir televizijos laidų vedėją Živilę Vaškytę, baleto šokėją Nerijų Jušką, televizijos laidos administratorę Ingridą Kazlauskaitę, stilistą ir televizijos laidos vedėją Mantą Petruškevičių bei žymiausią lietuvių liaudies folkloro dainininkę, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę, etnologę Veroniką Povilionienę.

Skoniu panašus į keksą

"Žinau, kad yra kažkokia Velykų bobutė. Ką jinai daro? Geras klausimas. Pričiupai mane, - į telefono ragelį nusijuokia žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Živilė Vaškytė. - Jei neklystu, Velykų bobutė yra kažkaip susijusi su vaikais. Žinau, kad kitas sekmadienis po tikrųjų Velykų yra Atvelykis arba kitaip dar vadinamos Mažosios Velykėlės. Gal tada Velykų bobutė ir lanko vaikus? Močiutė kadaise pasakojo, bet jau nebeprisimenu." Pašnekovė spėja, kad Velykų bobutė vaikams greičiausiai atneša margučių, galbūt saldumynų. Aišku, jei šie geri būna. Išgirdusi, jog Velykų bobutė ir Velykų boba - du skirtingi dalykai, kad antroji - tai saldus mielinis pyragas su razinomis, žurnalistė nusikvatoja, bet nesutrinka. "Žinojau, kad kažkas ne taip. Kai paklausei, kas ta Velykų boba, pirma mintis buvo susijusi su maistu, bet nebuvau visiškai tuo tikra. Nenorėjau suklysti, - tvirtina. - Ar mano močiutė kepdavo tokį pyragą? Kažkoks ant šventinio stalo tikrai būdavo, bet dažniausiai keptas paprastoje skardoje. Savo skoniu jis man būdavo panašus į keksą." Pasak Živilės, logiška, kodėl šis pyragas vadinamas būtent taip - boba. Juk ąsotis ar puodynė jam suteikia apvalias formas, panašias į moters.

Gal yra ir Velykų diedukas?

"Ar žinau, kas yra Velykų boba? Atvirai pasakius, nelabai. Jeigu paklaustumėte, kas yra Velykų diedukas, gal ką nors ir sumąstyčiau, bandyčiau atspėti. Juk Velykos - daugelio šmaikščiai vadinamos vyrų, stipriausių kiaušinių, švente", - nusijuokia baleto šokėjas Nerijus Juška. Primarijus neprisimena, kad vaikystėje būtų ką nors girdėjęs apie Velykų bobą ar bobutę. Po minutėlės priduria: "Kadangi vaikų neturiu, nežinau, kas jiems kiaušinius neša: bobutė ar diedukas, o gal kiškučiai. Taigi šiuo klausimu esu prastas pašnekovas, negaliu pasakyti nieko gudraus." Išgirdęs, kad Velykų boba - tai pyragas, Nerijus šypteli, bet spėti, kodėl jis taip vadinamas, nebando. "Kadangi nemėgstu saldumynų, nelabai domiuosi jų pavadinimais, - teigia. - Kažkaip Velykų stalas man labiau asocijuojasi su kiaušiniais, ne su pyragais." Paklaustas, ką ypatingo šventėms gamindavo močiutė ar gamina mama, pašnekovas atviras: "Velykas, taip pat ir Kalėdas kartu su visa šeima švenčiau labai seniai. Pastaruoju metu buvau užsivertęs darbais, pas tėvus ištrūkti nepavykdavo, - pasakoja. - Kokių prisiminimų apie Velykų vaišes likę iš vaikystės? Geriausiai prisimenu ne šventinius valgius, bet pramogas: kaip mušdavome ir ridendavome kiaušinius, rinkdavome, kieno margutis gražiausias, ir panašiai. Man niekada nebuvo svarbu, kas ant stalo. Daug įdomiau būdavo tai, ką galima nuveikti nuo jo pakilus."

Velykų bobos ieškos prekybos centre

"Kas yra Velykų boba? Oho! Na ir paklausėte. Kažką apie ją žinojau, - šypsodamasi greitakalbe beria žodžius televizijos laidos administratorė Ingrida Kazlauskaitė. - Jeigu nepainioju, Velykų boba - tai moterytė, kuri geriems vaikams šventinį rytą atneša kiaušinių, šokoladinių zuikučių, saldainių, sausainių. Tačiau ir ji iš vaikų laukia dovanėlių. Puikiai pamenu, kaip darželyje mes Velykų bobutei darydavome įvairių darbelių: piešdavome margučius ant popieriaus, margindavome kiaušinius, darydavome pavasarines puokšteles. Mums sakydavo, kad Velykų bobutė vaikšto iš vienų namų į kitus ir ieško gražiausiai išmargintų kiaušinėlių. O tada tuos vaikus gausiai apdovanoja." Pašnekovė nuoširdžiai nustemba sužinojusi, kad Velykų boba - visai ne žmogus, o pyragas. "Čia tai geras! - šūkteli. - Dabar žinosiu ir kitą sykį manęs tikrai niekas nebepričiups. Pasakykite, apšvieskite mane, kodėl pyragas taip vadinamas. Dėl to, kad mūsų močiutės ir promočiutės jį kepdavo puodynėje arba ąsotyje? Va, kur šuo pakastas (juokiasi)." Į klausimą, ar ant jos šeimos šventinio stalo būdavo Velykų boba, Ingrida atsako štai taip: "Močiutė Velykoms kepdavo įvairių pyragų: su obuoliais, uogiene, razinomis, bet puodynėje nekepdavo nieko. Puodynėje ji kepdavo tik bulvių plokštainį." Baigdama pokalbį, mergina priduria, kad labai norėtų paragauti Velykų bobos. "Esu labai smalsi. Jūs mane suintrigavote, - teigia. - Pabandysiu paieškoti prekybos centre. Juk dabar juose visko galima nusipirkti. Tai gal ir Velykų bobą tenai rasiu."

"Ne aš vienas suklydau?"

"Vaikystėje senelė man sakydavo, jog šventinį rytą ateis Velykų boba. Tiksliai neprisimenu kodėl. Gal kad kiaušinių atneštų? Tačiau, kad senelė tai kartodavo - faktas", - tvirtina stiliaus guru vadinamas ponių numylėtinis Mantas Petruškevičius. Prieš atsakydamas į klausimą, kas yra Velykų boba, vaikinas demonstratyviai pabrėžia pastaruoju metu interviu nedalijantis. Išimtį mūsų leidiniui sutinka padaryti todėl, kad pokalbio tema, anot jo, nekalta. Sužinojęs, kad Velykų boba - pyragas, Mantas suklūsta. "Sakote, pyragas? Kažkaip labai keistai skamba. Įdomu, kodėl taip vadinamas. Bandyti spėti? Kad nežinau. Man atrodo, šis pyragas skoniu turėtų būti panašus į keksą", - garsiai svarsto. Išgirdęs pasufleravimą, kad pyragas boba vadinamas dėl savo apvalainų, moteriškų formų, pašnekovas atitaria: "Niekada apie tai nesusimąsčiau. Supratau. Reikės prisiminti, - šypteli. - Viliuosi, šioje jūsų apklausoje ne aš vienas suklydau." Mantas priduria, kad švęsti Velykų anksčiau visada važiuodavo pas senelę. Ant šventinio stalo būdavo įvairių pyragų, išskyrus minėtąjį. Nebent jis neprisimenąs. Taip pat daugybė natūraliais dažais dažytų margučių. "Senelė naudodavo įvairius pirmuosius pavasario augalėlius, svogūnų lukštus, - pasakoja. - O senelis labai mėgdavo kiaušinius skutinėti, net specialų peiliuką šiam darbui turėjo. Margučiai būdavo nepaprastai įspūdingi. Tikri meno kūriniai."

Būna įvairių rūšių

"Velykų boba - tai storas, apvalainas pyragas. Tiksliau jums apie jį, apie kepimo tradicijas, receptūrą ir panašiai galėtų papasakoti Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojai. Aš mažai žinau", - tvirtina žymiausia lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, etnologė Veronika Povilionienė. Ji teigia, kad apie minėtą pyragą paporinti gali nedaug, nes Dzūkijos krašte, iš kurio ji kilusi, Velykų bobos nebuvo kepamos. "Ant šventinio stalo moterys patiekdavo kitokių pyragų, - tikina. - Tačiau atminkite, kad esu pokario vaikas. Kai aš augau, buitis buvo skurdi, stalai tikrai nebūdavo taip nukrauti valgiais, kaip dabar." Velykų boba, Veronikos teigimu, gali būti įvairių rūšių, nėra vieno universalaus šio pyrago recepto. "Vienos šeimininkės ją kepa su varške, kitos - mielinę su razinomis, trečios nepatingi iškeptą gražiai nudailinti, skirtingų spalvų glajumi papuošti, - dėsto. - Ar esu ragavusi Velykų bobos? Vaikystėje - tikrai ne, nes, kaip minėjau, mūsų krašte niekas tokio pyrago nekepdavo. O vėliau teko ragauti ne lietuviškos, bet rusiškos bobos. Kadangi tai buvo seniai, skonio nebepamenu. Regis, pyragas buvo su varške."

Į klausimą, kodėl žmonės painioja Velykų bobą ir bobutę, pašnekovė atsako nežinanti. "Gal žodžių sąskambis panašus? - svarsto. - Aš tikrai žinau, kad Velykų boba - tai pyragas. Beje, pas mus Dzūkijoje ir apie Velykų bobutę ne daug kas šnekėdavo. Kodėl? Nes margučių vaikams atnešdavo ne ji, bet kiškučiai."

Štai tokia yra Velykų boba

Šis receptas - iš maždaug 100 metų senumo konditerijos knygos. * Reikės: 1 kg miltų, 1,5 stiklinės pieno, 200 g sviesto, 4 kiaušinių, 150 g cukraus, 50 g mielių, pakelio vanilinio cukraus, kelių saujų razinų.

* Paruošimas: pašildykite kelis šaukštus pieno, įmaišykite mieles, įberkite žiupsnelį cukraus. Leiskite mielėms pakilti. Į atskirą dubenį išsijokite miltus, sudėkite iškilusias mieles, supilkite likusį pieną. Viską gerai išmaišykite. Atskirai išplakite kiaušinių trynius ir baltymus (iki putų nereikia), pašildykite sviestą - viską įmaišykite į tešlą, suberkite vanilinį cukrų. Verdančiu vandeniu perpilkite razinas, leiskite joms šiek tiek apdžiūti ir suberkite į baigiamą ruošti tešlą. Viską išmaišykite ir palikite trumpai pastovėti. Aliejumi ištepkite puodynės vidų, supilkite tešlą ir kepkite maždaug 1 valandą ir 20 minučių 200 laipsnių temperatūroje. Skanaus!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"