TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Garsioji V.Urmana apie meilę dainuos duetu

2007 06 02 0:00
Marijampoliečiai Aldona ir Algimantas Urmanavičiai laukia atvažiuojant dukros - garsios operos solistės.
Autorės nuotrauka

Kadaise angina susirgusią studentę Violetą Urmanavičiūtę operavęs medikas pagyrė pacientės balsą teigdamas, kad jos balso stygos išskirtinės, ir pirmasis savotiškai išpranašavo merginos ateitį, esą bus labai gera dainininkė.

Gausybę apdovanojimų pelniusi operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana šiemet išskirtinio dėmesio sulaukė savo gimtojoje Marijampolėje, kur birželio 7 dieną jai bus įteiktos miesto garbės pilietės regalijos. Ta proga dainininkė kartu su vyru operos tenoru italu Alfredo Nigro kraštiečiams surengs koncertą. Vieną dainą apie meilę sutuoktiniai atliks lietuviškai.

Tėvai ruošia vaišes

"Jai nepaprastai sunku dainuoti Lietuvoje, ypač Marijampolėje, nes čia visi Violetą pažįsta ir iš jos labai daug tikisi", - sakė solistės mama, buvusi ilgametė istorijos mokytoja Aldona Urmanavičienė.

Lankantis Urmanavičių namuose Marijampolėje, Violetos tėvai planavo dukros ir žento viešnagės smulkmenas. Klausydamiesi vieno dukters ir žento koncerto įrašo mintyse dėliojo, kuo abu vaišins. A.Urmanavičienė sakė būtinai keps karpį, nes Violeta ir Alfredo labiausiai mėgsta žuvį. Dar pagal dzūkišką receptą iš maltų bulvių pagamins bulvių pirštelių, vadinamųjų šiškių. Viena kaimynė dovanojo stiklainį marinuotų baravykų, kuriais garsius solistus planuoja palepinti jau po koncerto.

Šešiametė paprašė fortepijono

Prisimindama dukros vaikystę, mama tikino, kad jaunesnioji jų dukra buvusi labai santūri, o jiedu su vyru niekada negirdėdavę jos namie dainuojančios. Per šeštąjį savo gimtadienį mergaitė paprašė šuniuko ir gana brangios dovanos - fortepijono. Būdama antroje klasėje ji pradėjo lankyti tuometinio Kapsuko muzikos mokyklos fortepijono klasę. Tėvai mena, kad nelabai sekėsi su tada dirbusiais muzikos mokytojais, nes jie Marijampolėje neužsibūdavo - išvykdavo dirbti į kitus miestus. Kartą, nenorėdami prarasti gabios muzikos mokytojos pamokų, dukrą pusę metų vežiojo į Prienus. Baigiant devintą klasę, muzikos mokytoja Violetos klausė, kuo ši svajoja būti užaugusi? Parėjusi iš mokyklos mergaitė to paties paklausė tėvelių, bet ir drauge su jais atsakymo nesurado. Tada muzikos mokytoja Violetai pasakė: "Užtat aš žinau, kur tavo vieta." Muzikali moksleivė paklausė patarimo ir pasuko į Kauno J.Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. Čia tęsė Marijampolėje pradėtas fortepijono pamokas.

"Labai anksti, būdama vos 15 metų, atsiskyrė nuo mūsų ir namų. Turėjo būti savarankiška ir gerai mokytis. Pamenu, būdavo labai susikaupusi, nes norėjo baigti Lietuvos muzikos akademiją (dabar - Muzikos ir teatro akademija)", - prisiminimais dalijosi A.Urmanavičienė.

Dainuoti pradėjo antrame kurse

Baigusi mokslus Kaune, marijampolietė sėkmingai tęsė fortepijono koncertmeisterio specialybės studijas profesorės Vlados Mikštaitės klasėje Muzikos akademijoje. Antraisiais metais kurso draugai vis prašydavo jos pagelbėti, kad ši jiems mokantis akompanavimo padainuotų. Sodrus balsas tada neliko nepastebėtas bendraamžių ir dėstytojų: jai būtinai reikėjo mokytis dainavimo. Tuomet tėvai prisiminė dar muzikos mokykloje choro vadovo žodžius, kad dukra turi trijų diapazonų balsą.

"Ši mintis nedavė ramybės, bet mes, tėvai, nepritarėme ir nesutikome. Ji norėjo mesti fortepijono specialybės studijas ir trečiame kurse jų visiškai nelankyti. Buvome įsitikinę, kad tai rimtos studijos ateičiai, o su balsu visko gali nutikti, tad reikia baigti, ką pradėjai. Specialybės profesorė padėjo ją perkalbėti", - pasakojo Urmanavičiai.

Pasak tėčio, jau vėliau, kai Violeta pradėjo intensyviau dainuoti, iš tikrųjų teko liautis ir net ieškoti medicinos specialistų pagalbos dėl paūmėjusios anginos. Anginą operavęs medikas ne tik pagyrė pacientės balsą, teigdamas, kad jos balso stygos išskirtinės, bet ir pirmasis savotiškai išpranašavo jos ateitį, kad bus labai gera dainininkė.

"Pakvieskite tą merginą"

Po kelerių metų dainavimo studijų Lietuvoje tuomet dar V.Urmanavičiūtė, vėliau savo lietuvišką pavardę patrumpinusi ir tapusi Urmana, Muzikos akademijos lėšomis išvyko dalyvauti į pirmąjį konkursą Vokietijoje. Ši šalis buvo lemtinga jos ateičiai, tačiau sėkmę atnešė ne konkursas, o kiek vėliau dainavimo specialybės kurso draugo Gintaro Vyšniausko profesoriui Josephui Loiblui nuvežta Violetos įdainuota rečitalio kasetė. Išgirdęs lietuvės dainavimą vokietis liepė greičiau pakviesti "tą merginą". Pasak tėvų, dukra neturėjo pinigų nei kelionei į Miuncheną, nei talpiam lagaminui su rateliais įsigyti. Iki šiol dėkingi, kad tąkart padėjo ir suteikė pastogę Vokietijoje gyvenantys lietuviai. Šiltai priimta svetimoje šalyje lietuvė išgirdo profesorės Astrid Varnay išvadą, esą toks balsas per metus pasitaiko vienam iš šimto.

"Apsigyveno bendrabutyje ir dvejus metus mokėsi Miuncheno muzikos akademijos meistrų klasėje bei stažavosi Miuncheno operos teatre. Tada dar labiau nutolo nuo savo gimtųjų namų. Mes nieko nežinojome apie ją, prisiminkime, koks buvo laikas, leidimą vykti reikėjo gauti Maskvoje. Miunchene dukra pasiekė labai gerų rezultatų, ėmė laimėti konkursą po konkurso ir pradėjo laisvo menininko karjerą. Ji nenorėjo būti kurio nors vieno operos teatro soliste. Dabar dar išrankiau renkasi, kur ir ką dainuoti, nes reikia tausoti balsą. Išgarsėjo Violeta kaip geriausias mecosopranas. Dainavo daug kur - Niujorke, Los Andžele, San Fransiske, didžiuosiuose Europos operos teatruose: Amsterdame, Paryžiuje, Berlyne, per įvairius festivalius. Buvo viršūnėje", - džiaugėsi marijampoliečiai pasauline dukros sėkme.

Mėtinis saldainiukas

Dainininkės tėvai prisiminė, kad po laimėtų konkursų Ispanijoje, Barselonoje, jų Violetai atsivėrė daugybė galimybių. Ji atliko beveik visas partijas mecosopranu, o maždaug prieš trejus metus pajuto, kad negali daugiau alinti balso ir žemas gaidas išmainė į sopraną. Iki šiol V.Urmana bendradarbiauja su ją į Miuncheną pakvietusiu profesoriumi J.Loiblu. Šis liko ištikimas mokinės patarėjas ir palydovas į dažnas premjeras, kol pačios operos solistės gyvenime prieš ketverius metus atsirado širdies draugas.

"Mums Violeta pasakojo, kad ir ji, ir italų operos tenoras Alfredo Nigro tada dainavo Milano "La Scalos" teatre. Ji jau iš Vienos atskrido sirgdama. Prieš išeidama į sceną bandė užkulisiuose malšinti peršalimo simptomus. Netikėtai priėjo jaunas vyras ir užjausdamas, kad ji sirguliuoja, pasiūlė mėtinį saldainį. Violeta vėliau juokais pagalvojusi: "Kaip gaila, kad man per jaunas."

Tėvai neslėpė džiaugsmo, kad prieš trejus metus jų dukra Italijoje susituokė su A.Nigro. Žento tėvynėje paprastai pora praleidžia tik vasaros atostogas, o savo namus sutuoktiniai turi Vokietijoje. Abu nuolat koncertuoja ir beveik nesiskiria. Kalbėdama telefonu Urmanavičienė nepamiršta Violetos paklausti: "Ar dar mylite vienas kitą?"

Du apdovanojimai

Šį kartą V.Urmana ne tik aplankys gimtinę, - jai bus įteiktos dvi reikšmingos regalijos. Vilniuje operos solistė už kūrybiškumą ir laimėjimus atsiims šiemet gautą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) apdovanojimą. Marijampolės kultūros centre, kur su vyru V.Urmana surengs kraštiečiams koncertą, jai bus suteiktas Marijampolės garbės piliečio vardas.

Marijampoliečiai pirmą kartą turės galimybę iš arčiau pamatyti V.Urmaną ir jos vyrą A.Nigro. Per netrumpus solistės karjeros metus savame krašte ji koncertuos antrą kartą. Sutuoktiniai parengę staigmeną - dainą apie meilę abu dainuos lietuviškai.


Trumpai

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana gimė 1961 metais Marijampolėje, tremtinių šeimoje. 1977 metais baigusi tuometinio Kapsuko muzikos mokyklą toliau lavinosi J.Gruodžio muzikos mokykloje Kaune. 1981-1991 metais įgijo dvi - fortepijono koncertmeisterio ir dainavimo - specialybes Lietuvos muzikos akademijoje. Dar dvejus metus studijavo Miuncheno aukštosios muzikos mokyklos profesoriaus J.Loiblo meistriškumo klasėje. Kartu lankė Operos studiją prie Miuncheno valstybinės operos. 1992-1993 metais laimėjo keletą svarbių tarptautinių vokalinių konkursų. Nuo 1993-iųjų pradėjo laisvai samdomos dainininkės karjerą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Šiuo metu dainininkė pradėjusi antrąją - jau kaip soprano - karjerą ir yra dainavusi garsių Vienos, Berlyno, Edinburgo bei kitų miestų operos teatrų pastatymuose. "Pagaliau dainuoju tai, apie ką ilgai galėjau tik svajoti", - teigia iš Marijampolės kilusi pasaulinio garso solistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"