TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Garsioji žiniuonė laiko rasdavo ir juokams

2006 10 21 0:00
Žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė kalbą rasdavo su visais.
LŽ archyvo nuotrauka

Nedaug būna mokslininkų, kurių klausytojai vos tilptų salėse. Kai paskaitą skaitydavo farmacininkė ir botanikė Eugenija Šimkūnaitė, žmonių susirinkdavo kaip bičių avilyje. Kai ją rodydavo televizija, daug kas anksčiau išskubėdavo iš darbo, kad galėtų pamatyti ir paklausyti garsiosios žiniuonės.

Dar mažiau yra žmonių, kuriems iškeliavus Anapilin juos pažinojusieji prisimintų su giedra šypsena. Paprastai tokiais atvejais liūdima. O gamtos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę buvę bendradarbiai, draugai, artimieji bei kraštiečiai prisimena kvatodami ir dabar, nors mokslininkė nebūtin pasitraukė prieš dešimt metų.

Vyšnia - mėgstamas medis

Vienų žmonių vadinta daktare, kitų - žiniuone, Gese ir net ragana Šimkūnaitė buvo ne tik talentinga mokslininkė, publicistė, aktorė ir neprilygstama pasakotoja, bet ir be galo mėgo krėsti eibes.

Kaip tik tai pirmiausia prisiminė sostinės Mokytojų namuose susirinkę žiniuonę pažinoję žmonės. O proga sueiti buvo gera - Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas parengė knygą "Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia". Vyšnia buvo mėgstamas daktarės Šimkūnaitės medis; dabar ji pavasariais pražysta ant jos kapo gimtuosiuose Tauragnuose (Utenos r.).

Žiniuonės pokštai

Storoje ir dailiai Vilniaus leidyklos "Žuvėdra" išleistoje knygoje publikuojami keliasdešimties Šimkūnaitę gerai pažinojusių žmonių prisiminimai apie žiniuonę, o svarbiausia - jos pačios pasakojimai apie savo vaikystę, jaunystę, mokslo ir darbo metus bei šunybes, kaip sakydavo pati žiniuonė.

Antai kartą Farmacijos valdybos viršininkas paprašęs Šimkūnaitę pagydyti garsią ir pasipūtusią sovietmečio veikėją, kuri įsikalusi į galvą, jog serga rože, mat susinervinus ant jos žando atsiranda didelė raudona dėmė. "Įsidrėbiau kėdėn. Netrukus įėjo veikėja. Nei atsisėsti, nei prieiti nekviečiau, nors spoksojau į ją nemirksėdama. Veikėja taip ir sustingo kur stovėjusi. Prisispoksojau, kol nenusibodo, atsikėliau ir pradėjau vaikščioti tarp jos ir stalo. Pėdinau lėtai, pasilinguodama, į ją ir skersa akimi nežiūrėdama. Po nosimi burbuliavau man žinomomis kalbomis nuo dešimties ligi vieno ir nuo vieno ligi dešimties. Veikėja geriausiu atveju mokėjo tris kalbas, mano daugiklis gerokai kitoks, tad pasivaikščiojimas truko gana ilgai. Kai skaitvardžiai jau buvo beišsenką, sustojau prie veikėjos, skėliau į žandą, kad net prie sienos pasviro, ir nieko nepasakiusi išėjau", - rašo Šimkūnaitė. Nei tais, nei kitais metais "rožė" nepasikartojo, o daktarei Šimkūnaitei veikėjos vairuotojas atbogino didelę vyriausybinę saldainių dėžę.

Žiniuonė mėgdavo stebuklingų vaistų ieškantiems lengvatikiams vietoj ženšenio antpilo duoti pačios pagamintą šaltekšnio užpiltinę ir atvirkščiai, sumaišydavo kolegių užsisakytas bioritmų ir horoskopų lenteles, o joms apie tai pasakydavo negreitai. "Prilupt manęs neprilupdavo, tačiau niekais tikėti nustodavo", - džiaugėsi Šimkūnaitė.

Daktarė garbino ne tik liaudies mediciną ir botaniką, bet ir teatrą, ypač operą. Operos ir baleto teatre turėjo nuolatinę vietą, o po spektaklių apdalydavo aktorius gėlėmis. "Tačiau kai kam nuo jos ir kliūdavo, - prisimena buvusi balerina Aliodija Ruzgaitė. - Mėgo bosus ir baritonus, o peikdavo dažniausiai tenorus".

Neretai Šimkūnaitė darbe per pietų pertrauką ir pasilinksmindavo: girdint kolegėms, paploninusi balsą skambindavo telefonu aktoriams, prisistatydavo esanti gimnazistė arba studentė, prisipažindavo meilę ir kviesdavo į pasimatymą prie vaistinės. "Prunkšdavome matydamos, kaip čia veltui trypčioja išsipustę aktoriai", - prisimena daktarės kolegės.

Vaistai nuo kvailumo

Per daktarės 75-mečio vakarą jos gimtuosiuose Tauragnuose tame jubiliejiniame renginyje dalyvavęs aktorius Algirdas Grašys prikimštai žmonių salei papasakojo anekdotą. "Darda vežimu suvalkietis ir žemaitis. Suvalkietis traukia iš kišenės obuolio sėklas ir valgo. Žemaitis neiškentė: "Ar pinigų geresniam valgiui nebeturi, kad sėklas grauži?" "Nuo tų sėklų žmogus daug proto įgauna", - atrėžė suvalkietis ir toliau valgo. Žemaitis susigundė: "Parduok ir man". - "Pirk: trys sėklos - trys litai". Nusipirko žemaitis, graužia vieną sėklą, antrą, o trečią pradėjęs jau skersa akimi į suvalkietį žvairuoja: "Apgavai: už tris litus tris kilogramus obuolių būčiau nusipirkęs - kiek sėklų būtų buvę!". "Oho, - nustebo suvalkietis, - nuo trijų sėklyčių pradėjai protauti, o kas būtų, jei saują suvalgytum?"

Išguldęs šią istoriją, Grašys pasiūlė susirinkusiesiems: "Tauragniškiai, kai suvalgysite obuolius, sėklų neišmeskite. Įdėkite į vokus ir užrašykite: "Vilnius, Lietuvos Respublikos Seimui". Pasisukęs į daktarę Šimkūnaitę jis paklausė: "Jūs - žiniuonė, tai pasakykite: ar Seimo nariams tos stebuklingos sėklos padės?" Nė šimtoji sekundės dalis nepraėjo, kai daktarė atšovė: "Nepadės. Kiškio spirų reikia!" Juoko bangai aprimus, paklausta, koks dar vaistas yra nuo kvailumo, Šimkūnaitė pamokė: "Nereikia užriesti nosies. Kai užsiriečia nosis, baigiasi protas. Bet kokiai vyriausybei, kuri gali atsisėsti žmogui ant sprando, lovys turi būti ne per pilnas ir ne per daug skanus. Atidirbk už tai, ką suėdei, tada bus gerai".

Penktoji

"Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia" - jau penktoji Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo knyga iš gausaus žiniuonės rankraštinio ir periodikoje skelbto palikimo. Anksčiau išleistos jos knygos "Indraja - Saulės duktė", "Gyvenimo receptai", "Gyvenimo paslaptys ir lemtys" ir "Gyvenimas be tablečių" seniai dingo iš knygynų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"