TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Gatvės šokiai – ir likimo nuskriaustiems vaikams, ir bankininkams

2015 01 15 9:00
Lauryno ir Airidos Žakevičių kūrybinis skrydis ypač ryškus pastaruosius kelerius metus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šokėjai Airida ir Lauryno Žakevičiai Lietuvoje yra pirmieji, gatvės šokių žanrą pakėlę į sceną ir pavertę teatro menu. Iš pradžių jiedu įsteigė teatrą "Low Air", o neseniai - ir mokyklą. Pora įsitikinusi, kad gatvės šokiai padeda save išreikšti ir tinka bet kokio amžiaus, patirties bei profesijos žmonėms.

Praėjusią vasarą Vilniaus centre esančiose patalpose vyko remontas, paruošiamieji darbai, reikalingi šokių mokyklai atidaryti. O dabar auklėtiniai jau ne vieną pasirodymą surengė. Galbūt kada nors jie šoks teatre "Low Air". "Turime viziją pažangiausiesiems parodyti, ko jie gali pasiekti, ypač gatvės šokėjams, gatvės kultūros atstovams, kurių karjera baigiasi neprasidėjusi. Mat Lietuvoje hiphopas dar jaunas, formuojamas šokių studijų lygmenyje, kai ateinama pašokti kelis kartus per savaitę. O kai baigiama mokykla, norima rimtos veiklos. Todėl daugelis iš to iškrenta. Lieka tik kaip jaunystės prisiminimas, - kalbėjo Laurynas. - Todėl norisi parodyti, kad gali būti perspektyvų. Patys iš ten kilome. Labai stengėmės, daug mokėmės, dirbome, pakilome į profesionalią sceną, atidarėme šokių mokyklą."

Amžius nesvarbus

Klausiami, kokio amžiaus žmonės "Low Air" mokosi gatvės šokių, Airida pasakojo, kad nuo penkerių iki turinčių daugiau kaip 40 metų. O užsienyje galima pamatyti ir pensijinio amžiaus šokių seminarų, mokyklų ar studijų lankytojus. "Kai buvome Amerikoje, nuėjome į studiją ir matėme afrikietiškus šokius atliekančias šešiasdešimtmetes taip, kad mus reikėtų vytis, - teigė Airida. - Užsienyje niekas savęs nevaržo, į viską žiūri laisviau, negu mes. Esame konservatyvesni." Laurynas papildė, kad neseniai vyko į intensyvius kursus Vienoje, Austrijoje, ten dalyvavo ne vienas vyresnio amžiaus žmogus, einantis pas pasirinktą gatvės šokių mokytoją. Tokie besimokantieji šokti dažniausiai siekia ne profesionalumo, bet saviraiškos. Jie seka, kur vyksta seminarai, ir važiuoja juose dalyvauti. O Airida ir Laurynas, nors yra profesionalūs šokėjai, pasirodantys scenoje, turintys mokinių, ir patys visą laiką mokosi. Tiesa, kai rudenį atidarė savo šokių mokyklą, laiko lieka mažiau. Tačiau jie vis vien įsitikinę tobulėjimo svarba.

Iš spektaklio "Kelionė namo". / Lauros Vancevičienės nuotrauka

Atsipalaiduoja nuo kasdienio darbo

Urbanistinių arba gatvės šokių "Low Air" mokyklą lanko ne tik skirtingo amžiaus, bet ir patirties bei profesijos žmonės. Darbo metu vyrai gali vilkėti kostiumus, ryšėti kaklaraiščius, o vakare laisvais drabužiais šokti breiką. Merginos gali būti pasitempusios, dalykiškos, o atėjusios į mokyklą "Low Air" virsti aistringomis džiazo šokėjomis. Pasak Airidos, tokie žmonės šokdami tarsi išsilaisvina. Atskleidžia, kokie yra iš tikrųjų. Gatvės šokiai jiems - saviraiška, skatinanti kūrybingumą, o jis vėliau praverčia darbe. Laurynas teigė, kad gatvės šokis padeda, kad ir kas žmogus būtų - teisininkas, vadybininkas, verslininkas, bankininkas. "Beje, mano breiko komandoje beveik visi yra bankininkai, - nustebino šokių mokytojas. - Jie užima rimtas pareigas, o čia atėję ant galvų sukinėjasi. Tai žavi."

Pradžių pradžia

"Vaikai labai mus myli, pusė mokyklos yra mažųjų grupės, - kalbėjo Airida. - Vaikams net darėme atskirą kalėdinį vakarą, o vyresniems mokyklos lankytojams - kitą. Mokytis šokti ateina daug menininkų, pavyzdžiui, aktorių ar muzikantų, šeimų atžalų. Dažniausiai apie mus sužino vieni iš kitų. Kita dalis mokinių - paaugliai, dar viena - suaugusieji."

Įdomu, kad pastaruoju metu šokių mokyklą lankančios vaikus turintys tėvai pasiūlė, kad būtų ir mažylių nuo trejų iki penkerių metų grupė. Tai bus įgyvendinta. Tuo pačiu metu vienoje salėje šoks tėvai, kitoje šokio kaip žaidimo bus mokomos jų atžalos.

Pati Airida šokti pradėjo nuo mažumės. Ji baigė septynmetę Rokiškio choreografijos mokyklą, vėliau studijavo reklamos vadybą ir vėl grįžo prie judesio meno - stojo studijuoti šokio pedagogikos.

Dėmesys nuskriaustiems likimo

"Mano profesija - socialinis pedagogas, bet kaip paauglystėje įklimpau gatvės šokius, konkrečiai į breiką, taip ten esu iki dabar", - pasakojo Laurynas. Socialinės žinios jį traukia ir padeda bendrauti su sudėtingais paaugliais. Į gatvės šokius siekiama įtraukti ir likimo nuskriaustus vaikus. Stengiamasi, kad kartu būtų gyvenantieji įprastomis sąlygomis ir su specialiais poreikiais, apleisti, palikti mažieji. "Vaikams iš globos namų buvome surengę kūrybines-edukacines dirbtuves, integravome į savo pamokas ir bandėme užkrėsti šokiais", - sakė Laurynas. O dirbdamas prie Lietuvos edukologijos universtiteto (LEU) projekto "Menai kalėjimuose", kartas nuo karto jis lankosi įkalinimo vietose ir rengia breiko seminarus. Bendrauja su nuteistaisiais, moko juos gatvės šokio. Tokiu būdu įkalintuosius siekiama sudominti, kad jie galėtų lengviau integruotis į turiningą gyvenimą.

Investavo piniginius apdovanojimus

Pernai Airida ir Laurynas dalyvavo LRT projekte "Šok!" Pieš tai kelis kartus buvo TV3 šou "Tu gali šokti" dalyviai. Tada pateko tarp finalininkų. O nuėję į "Šok!", tapo nugalėtojais. "Norėjome pranešti apie save, parodyti, kuo tikime, ką darome", - sakė Laurynas. "Ir gavome prizą, o jį investavome į šokių mokyklą", - pridūrė Airida. Ten pat jie investavo ir gautą teatrinę premiją.

Gatvės šokių teatras "Low Air" įsteigtas 2012 metais, sukurti jau du spektakliai - "Feel-Link" ir "Kelionė namo", dirbama prie trečio, o mokykla pradėjo veikti praėjusį rudenį. Pedagoginės patirties Žakevičiai turi pakankamai. Airida dar dėsto LEU ir vienoje privačioje gimnazijoje. Laurynas yra M. K. Čiurlionio menų mokykloje moko gatvės ir šiuolaikinio šokio. Mokykla "Low Air" be Žakevičių turi dar kelis mokytojus. Vadinasi, Airida ir Laurynas yra ne tik šokėjai, treneriai, bet ir darbdaviai. Viską sukūrė patys. Šokis jiems - ne tik kūryba, pragyvenimo būdas, bet dar Airidą ir Lauryną suvedė į porą.

Tramplinas

Naują spektaklį, kurį šiuo metu kuria Žakevičiai, jie ketina rodyti per gegužės mėnesį vyksiantį tarptautinį festivalį "Naujasis Baltijos šokis". "Šis šiuolaikinio šokio festivalis yra vienintelis tokio masto šokio renginys Lietuvoje, turintis didelį atgarsį. Jis - tarsi tramplinas prasimušti į užsienį, - kalbėjo Airida. - Jei gerai pasirodai, sulauki siūlymų. Štai po praėjusių metų gavome kvietimą savo spektaklį "Kelionė namo" parodyti Škotijoje. Gegužės mėnesį po festivalio "Naujasis Baltijos šokis" ten važiuosime." Škotijos Glazgo mieste bus didelis festivalis, per kurį lietuviai turės galimybę pasirodyti.

Pasak Airidos, juodviem su Laurynu šokis nėra vien judesys, o kur kas daugiau - dvasinis impulsas, savotiška meditacija. Žakevičiai nori kalbėti per šokį, o tokią galimybę suteikia teatras. Ko reikia, norint pasiekti tikslo šokio meno srityje? "Turi išlavinti kūną. Jei daug dirbsi, to pasieksi. Atkaklumas, valia, atsidavimas, motyvacija yra tie dalykai, kurie atves į viršūnę, - teigė Laurynas. - Jei tingėsi, niekur nenueisi." Airida papildė, kad šokant teatre reikia artistiškumo, o vadinamuose šokių mūšiuose - užsispyrimo ir kovotojo dvasios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"